Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorei Renaldai Kučinskaitei, kaltinamajam M. J., kaltinamojo gynėjui advokatui Stanislovui Nalivaikai, nukentėjusiajam E. A., viešame teisiamajame posėdyje vaizdo konferencijos būdu sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, šiuo metu atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę, teistas 11 kartų, paskutinį kartą 2017-11-03 pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 215 straipsnio 1 dalį, 9 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo, BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 4 metai laisvės atėmimo,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. J. pasipriešino valstybės tarnautojui panaudodamas fizinį smurtą, o būtent: jis, 2020-04-13, apie 22.06 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) specialistui E. A., vykdant savo pareigas, duodant nurodymą nuteistajam M. J. dėtis savo asmeninius daiktus, jis įžeidžiančiais žodžiais pareigūnui E. A. reiškė nepasitenkinimą dėl jam nustatyto neblaivumo bei išsakytų nurodymų dėtis daiktus, po ko, pareigūnui pareikalavus nusiraminti, jis nepaklusdamas teisėtiems pareigūno reikalavimams nusiraminti ir ramiai dėtis savo daiktus, priėjo prie jaunesniojo specialisto E. A., tyčia pastūmė jį ranka vieną kartą į dešinį petį, tokiu būdu nukentėjusiajam E. A. sukeldamas fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais M. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. J. kaltu prisipažino visiškai, dėl įvykdyto nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad jis labai atsipašo pareigūno, kurį pastūmė, negerai pasielgė. Kaltinamajam būnant pataisos namuose nebuvo pas jį jokių nusižengimų. Įvykio dieną pasiūlė išgerti, jis ir išgėrė. Po to atėjo pareigūnai, davė papūsti į alkotesterį, ir davė pasirašyti dokumentus, jis suprato, kad nuveš į pataisos įstaigą, jis nenorėjo vykti. Pareigūnai jį sulaikė, nuvežė į pataisos įstaigą, paskyrė į drausmės grupę. Kaltinamasis dabar visą laiką dirba pataisos įstaigoje, nėra baustas.

Taigi kaltinamasis M. J. visiškai prisipažino kaltu įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir po kaltinamojo akto paskelbimo pageidavo duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, prokurorė ir gynėjas sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl baudžiamoji byla nagrinėtina iš esmės sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. J. kaltę, be jo visiško prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. A. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) specialistu. 2020-04-13 vykdė tarnybą (duomenys neskekbtini) kuriame bausmę atlieka nuteistieji turintys teisę išvykti be sargybos arba be palydos. 2020-04-13, apie 21.43 val., į jo tarnybos vietą - kontrolės praleidimo postą (duomenys neskelbtini) specialistas J. Č. ir jaunesnysis specialistas E. U. Jis kartu su minėtais pareigūnais nuėjo į nuteistųjų gyvenamąjį korpusą, kurie turi teisę išvykti be sargybos arba be palydos, kad atlikti/daryti apėjimą į patalpas, kuriose gyvena nuteistieji, t. y. patikrinti ar jie savo vietose ir pan. Užėjo į nuteistųjų gyvenamąją patalpą esančią (duomenys neskelbtini)kurioje jis pastebėjo, kad buvo trys nuteistieji. Jiems užėjus į minėtą patalpą, joje esantys nuteistieji iškarto pradėjo išsivaikščioti, t. y. vienas nuteistasis, kurio neįsidėmėjo, išėjo iš patalpos Nr.(duomenys neskelbtini), o kiti du nuteistieji buvo sulaikyti ir nuvesti patikrinti dėl neblaivumo. Kadangi iš nuteistojo M. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., judesių ir nuo jo sklindančio alkoholio kvapo matėsi, kad jis yra vartojęs alkoholio, todėl abu nuteistieji, t. y. M. J. ir P. L., kurie buvo gyvenamojoje patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuvesti į šiame pastate esančią tarnybinę patalpą, kuri randasi 1-ame pastato aukšte su ant durų esančiu užrašu Nr. (duomenys neskelbtini) ir patikrinti dėl neblaivumo. Nuteistasis P. L. patikrintas alkoholio matuokliu dėl neblaivumo, kurio rodmenys rodė nulius, minėtam nuteistajam leista eiti į savo gyvenamąją patalpą. Patikrinus būrio nuteistąjį M. J. dėl neblaivumo. M. J. į alkoholio matuoklį „Alcotest 5510“ Nr. ARHK-0014 (Lietuvos metrologijos inspekcijos patikros sertifikatas Nr. 1204682), įpūtė, t. y. alkoholio matuoklio rodmenys parodė 2,52 promilių alkoholio koncentraciją. Nuteistasis M. J. atsisakė pasirašyti laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akte. M. J. dėl jo neblaivumo patikrinimo metu rodė nepasitenkinimą ar jį reiškė tiesiog vartodamas necenzūrinius žodžius, tačiau dar neįžeidinėjo ir nesipriešino, t. y. nurodžius eiti rinktis savo asmeninius daiktus, jis ėjo į gyvenamąją patalpą Nr.(duomenys neskelbtini), kurioje ir gyveno. Nuteistajam M. J. specialistas J. Č. nurodė eiti į savo gyvenamąją patalpą rinktis asmeninius daiktus. Kartu su specialistu J. Č. palydėjo minėtą nuteistąjį į jo gyvenamąją patalpą Nr.(duomenys neskelbtini), kur jį prižiūrėjo, kaip nuteistasis M. J. renka savo daiktus. Minėtas nuteistasis rinkdamasis savo daiktus nuolat vartojo necenzūrinius žodžius ir įžeidinėjo E. A.. E. A.nurodė nuteistajam M. J. baigti vartoti necenzūrinius žodžius bei įžeidinėti pareigūnus, paimti savo surinktus daiktus ir eiti kartu į tarnybines patalpas. Nuteistasis M. J.E. A.nurodymų nevykdė, elgėsi agresyviai, t. y. toliau keikėsi bei mojuodamas rankomis priėjo prie jo ir ranka pastūmė E. A.į kairį petį. E. A.ir specialistas J. Č. vadovaudamiesi Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 2 punktu, panaudojo fizinę prievartą, t. y. paguldė ant grindų, užlenkė nuteistajam M. J. rankas už nugaros ir uždėjo jam antrankius. Minėtas nuteistasis vengdamas sulaikymo aktyviai priešinosi, t. y. muistėsi ir smūgiavo rankomis bei kojomis, tačiau šie smūgiai pareigūnų nekliudė. specialistas J. Č. nurodė nuteistajam M. J. nurimti, tačiau pastarasis nereagavo į jo nurodymus ir toliau aktyviai priešinosi, t. y. muistėsi ir spardė kojomis. E. A.ir specialistas J. Č. pakėlė nuteistąjį M. J. nuo grindų, vedė jį į tarnybines patalpas. Prie tarnybinių patalpų E. A.kartu su J. Č. panaudojo fizinę prievartą prieš nuteistąjį M. J., jį paguldydami ir prispausdami prie grindų, t. y. tokiu būdu apribojo šio nuteistojo galimybę priešintis ir sužaloti pareigūnus ar save. Apie šį įvykį Specialistas J. Č. informavo (duomenys neskelbtini) vyriausiąjį specialistą I. K.. Po to atvyko pastiprinimas, t. y. pamena atvykusius pareigūnus V. B. ir A. M.. Nuteistasis M. J. buvo nuvestas į automobilį (tuo metu jis ėjo ramiai) ir pristatytas į (duomenys neskelbtini) mE. A.jautė tik trumpalaikį skausmą, t. y. kairio peties maudimą apie 1 minutę po nuteistojo M. J. smūgio/stumtelėjimo jam į kairį petį. Paraudimo ar kraujosruvos smūgiuotoje vietoje nebuvo (b. l. 41-44).

Liudytojai E. U.ir J. Č.davė parodymus iš esmės analogiškus nukentėjusiojo E. A. duotiems parodymams (b. l. 55-58, 61-64).

Įvykio vietos apžiūros protokolas, kur apžiūrėta patalpa Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinė patalpa, (duomenys neskelbtini)(b. l. 11-21).

Apžiūros protokolas, kur apžiūrėta vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip pareigūnai veda nuteistąjį M. J. (b. l. 22-24).

Priežiūros paros žiniaraštis, kuriame nurodyta 2020-04-13 pataisos namų pareigūnų darbo sudėtis (b. l. 25-29).

Vilniaus pataisos namų laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktu 2020-04-13 nuteistajam M. J. nustatytas 2.52 promilių girtumas.

Pareigūno E. A. pareigybės aprašyme nurodyta kokius veiksmus pareigūnas gali atlikti (b. l. 30-32).

Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajam M. J. pareikštą kaltinimą. Kaltinamojo parodymai yra nuoseklūs, sutampa su kita bylos medžiaga, atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat yra pagrįsti byloje surinktais įrodymais. K. M. J. kaltė grindžiama jo paties prisipažinimu ir paaiškinimais teisminio nagrinėjimo metu, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų, nukentėjusiojo parodymais, apžiūros protokolu, vaizdo įrašu, kita bylos rašytine medžiaga.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, įvertinęs juos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad kaltinamojo M. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 286 straipsnį, kadangi jis pasipriešino pareigūnui, sukeldamas jam fizinį skausmą.

Dėl bausmės skyrimo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltės forma ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.

Kaltinamojo M. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė byloje yra tai, kad ji prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi.

Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybes yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tas turėjo įtakos veikos padarymui, be to veiką padarė būdamas recidyvistas.

Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo veiksmams, veiką padarė būdamas recidyvistu. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį M. J., kad jis praeityje teistas 11 kartų, administracine tvarka baustas, duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre, byloje nėra.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis BK 55 straipsnio, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, teismas mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam 286 straipsnyje numatytą alternatyvią bausmės rūšį - laisvės atėmimą, kurios dydis nustatytinas mažesnis už bausmės vidurkį.

Kardomoji priemonė M. J. nepaskirta, nes jis atlieka laisvės atėmimo bausmę ir jos skirti netikslinga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 298 straipsniu, 302 straipsniu, 308 straipsniu

nusprendžia:

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje ir nuteisti 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti M. J. galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę iš dalies pridėti prie Panevėžio apylinkės teismo 2018-03-08 nutartimi, kuria subendrinti Panevėžio apylinkės teismo 2017-11-03, 2017-08-03 nuosprendžiai ir 2017-07-11 baudžiamasis įsakymas, paskirtos subendrintos ir neatliktos bausmės dalies 8 mėnesių ir 13 dienų, ir paskirti M. J. galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2020-12-22.

Kardomosios priemonės M. J. neskirti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.