Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjui A. B., viešame posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl sprendimo panaikinimo atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti 2015-06-08 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr. (1.7)S-1766-2015-15, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo 2015-06-01 prašymas Nr. (1.7)ATP-1766-15 suteikti teisinę pagalbą; 2) imtis priemonių, kad Tarnybos pareigūnai atidžiau įvertintų pareiškėjų prašymų turinį, užtikrintų, jog ateityje priimti sprendimai būtų teisingi, atitiktų faktines bylos aplinkybes, nepažeistų teisės aktų normų, protingumo kriterijų, laikytųsi teisės aktų reikalavimų, panaikintų ilgalaikius pareiškėjo teisių pažeidimus, atkurtų pažeistas teises ir užtikrintų, kad ateityje pažeidimai nebepasikartos.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pareiškėjo 2015-07-26 patikslintas skundas dalyje dėl sprendimo panaikinimo priimtas, kitoje dalyje skundą priimti atsisakyta (b. l. 44-45). Nutartis įsiteisėjusi.

Pareiškėjas patikslintame skunde (b. l. 38-40) nurodo, kad 2015-06-01 pateikė Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybai (toliau - ir Tarnyba) prašymą Nr. (1.7) S-1766-15 suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl skolos išieškojimo iš E. J. (E. J.). Tarnyba 2015-06-08 sprendimu prašymo netenkino, motyvuodama tuo, kad reikalavimas perleistas siekiant gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, reikalavimą perleido juridinis asmuo, taip pat pateikti dar trys prašymai atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio pagal reikalavimo perleidimo sutartis.

Pareiškėjas pripažįsta, kad 2015-06-01 pateikė Tarnybai keturis prašymus atleisti jį nuo žyminio mokesčio pagal 2007-09-21, 2015-01-12 bei 2015-02-12 reikalavimo perleidimo sutartis, sudarytas su juridiniais asmenimis, taip pat sutinka, kad pagal reikalavimo perleidimo sutartis 2015-01-12 ir 2015-02-12 galima įžvelgti, jog reikalavimai perleisti siekiant gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, tačiau ginčijamas Tarnybos sprendimas atsisakyti teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą dėl skolos priteisimo pagal 2007-09-21 reikalavimo perleidimo sutartį – visiškai nepagrįstas.

Pareiškėjas paaiškina, kad 2007-09-21 reikalavimo perleidimo sutartį sudarė dar būdamas laisvėje, tuo metu dirbo, todėl kreiptis ankščiau į Tarnybą nebuvo poreikio. Nuo 2011-09-19 iki šiol suimtas, nedirba, todėl jam būtina antrinė teisinė pagalba 100 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir atstovavimo išlaidų. Šiuo metu galimybės sumokėti žyminio mokesčio neturi, formaliai atitinka visus kriterijus tokiai pagalbai gauti. Turi tris mažametes dukras, joms priteistas išlaikymas, antstoliai areštavo sąskaitas, jokių pajamų negauna, išlaikomas ir maitinamas valstybės.

Pažymi, kad Tarnyba 2013-10-09 ir 2014-05-19 atleido jį nuo žyminio mokesčio ir paskyrė advokatą, nors reikalavimai jam buvo perleisti dar iki suėmimo iš juridinio asmens UAB „Butmeta“. Tarnyba priimdama priešingą sprendimą prieštarauja pati sau, yra nenuosekli. Pareiškėjo įsitikinimu, pateiktas prašymas nebuvo tinkamai išnagrinėtas, o priimtas sprendimas teisiškai nepagrįstas.

Atsakovė atsiliepimu (b. l. 50-52) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2015-06-01 Tarnyboje buvo gautas pareiškėjo A. B. prašymas reg. Nr. (1.7.) ATP-1766-15 suteikti antrinę teisinę pagalbą atleidžiant jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo civilinėje byloje dėl skolos priteisimo iš E. J. (E. J.). Susipažinusi su gautu prašymu ir pateiktais dokumentais, Tarnyba nustatė, kad pagal 2007-03-05 paskolos sutartį E. J. iš UAB „Ryšių Technikos Naujienos“ pasiskolino 9000 Lt. UAB „Ryšių Technikos Naujienos“, atstovaujama L. B., 2007-09-21 reikalavimo perleidimo sutartimi perleido A. B. visas iš 2007-03-05 paskolos sutarties kylančias ir su juo susijusias kreditoriaus teises. Be to, nustatė, kad 2015-06-01 A. B. buvo pateikęs Tarnybai keturis prašymus suteikti antrinę teisinę pagalbą, kuriais taip pat prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo civilinėse bylose dėl skolų priteisimo. Pareiškėjas šiuos savo reikalavimus kildino iš reikalavimo perleidimo sutarčių, sudarytų tarp juridinio asmens (UAB „Pawnshop“, atstovaujamos J. B.).

Paaiškina, kad valstybės garantuoja teisinė pagalba gali būti teikiama tik fiziniams asmenims. Tarnyba išnagrinėjusi visus 2015-06-01 A. B. prašymus suteikti antrinę teisinę pagalbą ir nustačiusi, kad pareiškėjas ne kartą sudarė su juridiniais asmenimis reikalavimo perleidimo sutartis, nusprendė, jog šios sutartys buvo sudarytos tam, kad pareiškėjas, kaip fizinis asmuo, galėtų gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, todėl buvo priimtas sprendimas atsisakyti suteikti A. B. antrinę teisinę pagalbą.

Pažymi, kad iš pareiškėjo skundo galima įžvelgti, jog pagal 2015-01-12, 2015-02-12 reikalavimo perleidimo sutartimis jis iš juridinių asmenų įgijo reikalavimus dėl skolos priteisimo tikslu gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad sudarant visas anksčiau minėtas reikalavimo perleidimo sutartis tarp A. B. ir juridinių asmenų, kurių atstovus ir pareiškėją galimai sieja giminystės ryšiai, buvo siekiama nesąžiningai gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą bei išvengti žyminio mokesčio mokėjimo. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad UAB „Ryšių Technikos Naujienos“ reikalavimas jam buvo perleistas dar 2007-09-21 ir iki jo suėmimo, nesudaro pagrindo manyti, jog nagrinėjamu atveju negalėtų būti taikoma Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 7 punkto nuostata, kadangi pareiškėjas ir tuo metu galėjo kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo.

Tarnyba, prieš priimdama sprendimą suteikti atitinkamam pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, ne tik formaliai įvertina pareiškėjo prašymą, bet ir visapusiškai išnagrinėja pareiškėjo pateiktus dokumentus, prašyme nurodytas aplinkybes, turinčias reikšmės atitinkamo sprendimo priėmimui, taip pat patikrina, ar nėra įstatyme numatytų pagrindų šiai pagalbai neteikti.

Pareiškėjas posėdžio metu iš esmės pakartojo skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti. Paaiškino, kad žyminio mokesčio sumokėti negali, todėl jam būtina valstybės garantuojama teisinė pagalba. UAB „Ryšių Technikos Naujienos“, perleidusio jam reikalavimą į E. J. skolą, direktorius L. B. yra pareiškėjo brolis.

Atsakovės atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, bylą prašė nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant.

Byloje kilo ginčas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-06-08 sprendimo Nr. (1.7)S-1766-2015-15, kuriuo pareiškėjui atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. gegužės 28 d. prašymu kreipėsi į Tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, prašydamas jį 100 procentų atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo civilinėje byloje dėl skolos priteisimo iš E. J. (E. J., b. l. 66-70). Pareiškėjas kartu su prašymu pateikė metinę pajamų ir turto deklaraciją, 2007-03-05 Paskolos sutartį, 2007-09-21 Reikalavimo perleidimo sutartį, 2007-09-21 sąskaitą – faktūrą, 2007-09-21 pinigų priėmimo kvitą, 2009-03-13 ir 2009-05-15 pranešimus siųstus paskolos gavėjui ir teismui (b.l. 61-65).

Tarnyba, vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymo) 11 straipsnio 7 dalies 7 punktu ir 18 straipsnio 2 dalimi, 2015-06-08 sprendimu Nr. (1.7)S-1766-2015-15 atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą (b. l. 77). Minėtame sprendime pažymima, kad UAB „Ryšių Technikos Naujienos“ reikalavimas dėl skolos priteisimo iš E. J. pareiškėjui A. B. perleistas siekiant gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, todėl prašoma antrinė teisinė pagalba jam negali būti teikiama.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Sprendžiant šio skundo reikalavimo pagrįstumą, būtina įvertinti skundžiamo Tarnybos 2015-06-08 sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo instituto tikslas - asmenų pažeistų ar ginčijamų teisių ir įstatymų saugomų interesų tinkamos gynybos, taip pat ir teisminės, užtikrinimas. Nepaisant to, kaip ne kartą yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Teisinės pagalbos įstatymas numato tam tikrus apribojimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2192-14, 2014 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-791-14 ir kt.).

Skundžiamas Tarnybos 2015-06-08 sprendimas grindžiamas Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 7 punkto, 18 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 7 punkte nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu reikalavimas, dėl kurio kreipiamasi antrinės teisinės pagalbos, buvo perleistas pareiškėjui siekiant gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad 2007 m. kovo 5 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu E. J. įsipareigojo UAB „Ryšių Technikos Naujienos“, atstovaujamai bendrovės direktoriaus L. B., grąžinti 9000 Lt skolą iki 2007 m. kovo 12 d. ir už suteiktą paskolą mokėti 2 proc. metines palūkanas (b. l. 63). 2007 m. rugsėjo 21 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Ryšių Technikos Naujienos“ perleido visas iš 2007 m. kovo 5 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kylančias ir su ja susijusias teises A. B. (b. l. 60). Pareiškėjas 2015 m. gegužės 28 d. prašymu (Tarnyboje prašymas gautas 2015-06-01) kreipėsi į Tarnybą prašydamas suteikti jam antrinę teisinę pagalbą dėl minėtos skolos išieškojimo teismine tvarka. Bylos duomenimis, Tarnyboje 2016-06-01 buvo gauti dar trys pareiškėjo prašymai suteikti antrinę teisinę pagalbą, t.y. atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo civilinėse bylose dėl skolų išieškojimo pagal 2015-01-12 ir 2015-02-12 sutartimis pareiškėjui juridinių asmenų perleistus reikalavimus (b.l. 79-110). Pareiškėjas pripažįsta, kad UAB „Ryšių Technikos Naujienos“ vadovas L. B. yra jo brolis. Kitos reikalavimo perleidimo sutartys sudarytos su juridiniais asmenimis, kuriuos atstovauja J. B. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, kad pareiškėjas siekia gauti teisinę pagalbą keliose civilinėse, kuriose jam reikalavimus perleido juridiniai asmenys, kurių valdyme tiesiogiai dalyvauja pareiškėjo artimi giminaičiai, konstatuoja, kad reikalavimai pareiškėjui perleisti siekiant neatlygintinai pasinaudoti valstybės teikimą teisines pagalba, todėl yra pagrindas atsisakyti teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą pagal Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 7 punktą. Vien aplinkybė, kad pareiškėjas formaliai atitinka sąlygas, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 7 punkte nustatyto ribojimo nepanaikina. Pareiškėjo nurodyti argumentai, kad 2007-09-21 reikalavimo perleidimo sutartis UAB „Ryšių Technikos Naujienos“ sudaryta dar iki pareiškėjo suėmimo, vertintini kritiškai. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas nuo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo iki 2015 metų būtų siekęs minėtą skolą išsiieškoti (registruota pašto siunta siuntęs skolininkui pranešimą apie reikalavimo perleidimą, raginimus sumokėti skolą ar kt.). 2007 metų kovo mėnesį raginimą dėl paskolos grąžinimo E. J. siuntė UAB „Ryšių Technikos Naujienos“ (b. l. 64), pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo teismui teikė taip pat pradinis kreditorius (b.l. 65). Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, UAB „Ryšių Technikos Naujienos“ pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007-06-26 nutartimi paliktas nenagrinėtu (civilinės bylos Nr. L2-5268-596/2007). 2007-08-17 Vilniaus mesto 2 apylinkės teisme buvo gautas UAB „Ryšių Technikos Naujienos“ ieškinys dėl skolos priteisimo iš E. J. (civilinės bylos Nr. 2-7766-545/2007), kuris 2007-12-27 nutartimi taip pat paliktas nenagrinėtu, tačiau jokių duomenų, kad minėtoje civilinėje byloje pradinis kreditorius UAB „Ryšių Technikos Naujienos“ būtų pakeistas į pareiškėją A. B. 2007-09-21 reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu, nėra.

Pareiškėjas būtinybę teikti jam valstybės garantuojamą teisinę pagalbą grindžia ir tuo, kad nuo 2011-09-19 iki šiol suimtas, nedirba, pajamų negauna, sąskaitos areštuotos, tačiau iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad antstolės B. P. patvarkymai iš pareiškėjo piniginių lėšų vykdomi tik nuo 2015-04-20 (b. l. 41). Pareiškėjo sąskaitos likutis 2015-01-01 sudarė 1382,98 Lt (b. l. 29), šiomis lėšomis pareiškėjas iki piniginių lėšų arešto galėjo disponuoti. Iš pateikto ieškinio (b. l. 57-59) ir kitų procesinių dokumentų projektų matyti, kad pareiškėjas gali pats savarankiškai rengti procesinius dokumentus ir antrinė teisinė pagalba jam reikalinga tik siekiant būti atleistam nuo žyminio mokesčio ir atstovavimo išlaidų. Tai posėdžio metu patvirtino ir pats pareiškėjas. Pažymėtina, kad asmenims dėl sunkios finansinės padėties negalint sumokėti žyminio mokesčio, įstatymų leidėjas numato galimybę į teismą besikreipiančius asmenis visiškai ar iš dalies atleisti nuo žyminio mokėjimo arba jo mokėjimą atidėti. Nors pareiškėjui antrinė teisinė pagalba neteikiama, tačiau tai nesudaro kliūčių su ieškiniu kreiptis į teismą ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka prašyti iš dalies atleisti žyminio mokesčio mokėjimo ar jo mokėjimą atidėti (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 84 straipsnio).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, ginčo santykių teisinį reguliavimą, kolegija konstatuoja, kad skundžiamas 2015-06-08 Tarnybos sprendimas Nr. (1.7)S-1766-2015 atitinka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo instituto tikslą ginti teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

Vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo A. B. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.