- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-18
- Bylos Nr.
- e2A-800-826/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00681-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis (pirm.), Jolanta Gailevičienė, Aušra Maškevičienė
- Atsakovas
- S. O.
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos
Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. e2A-800-826/2016
2016 m. gegužės 18 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Aušros Maškevičienės,
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo S. O. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui S. O., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, atsakovo S. O. priešieškinį ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl savavališkos statybos akto panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo: 1) įpareigoti atsakovą per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2014-09-29 Savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-140929-00055, parengiant projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant Inspekcijai, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti atsakovą savo lėšomis per 3 mėnesius likviduoti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai perstatytas poilsio paskirties pastato, esančio valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), Palangoje, dalis, kad statinys atitiktų iki rekonstravimo buvusius poilsio pastato matmenis, užfiksuotus 1999-03-23 nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje, ir sutvarkyti statybvietę; 2) atsakovui per ieškinio 1 punkte nustatytą terminą neįvykdžius nustatytų reikalavimų, įpareigoti atsakovą sumokėti 30 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti išardytos savavališkai perstatytos statinio dalys, pasibaigimo. Nurodo, kad ieškovė 2014-09-29 atliko statybos patikrinimą valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), Palangoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad atsakovas valstybinėje žemėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Palangoje, kultūros paveldo vietovėje (Šventosios Elijos senovės gyvenvietė, objekto kodas 16195) savavališkai rekonstravo I grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskiriamą statinį – poilsio paskirties pastatą. Atliktų darbų mastas: iki rekonstrukcijos buvę poilsio pastato matmenys, įskaitant 1 terasą: ilgis – 6,70 m, plotis – 5,44 m, aukštis – 3,00 m; patalpų bendras plotas pagal eksplikaciją 30,23 m; po rekonstrukcijos pastato, neįskaitant terasos, matmenys yra 6,79 x 5,32 m, bendras plotas – 36,12 m, aukštis nuo grindų paviršiaus iki kraigo apie 3 m. Vykdydamas savavališką statybą, atsakovas pažeidė Statybos įstatymo 12 str. 1 d. 4 p. ir 23 str. 1 d. 5 p. Atsakovui buvo surašytas 2014-09-30 Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-30-140930-00051, kuriuo statytojas buvo įpareigotas ne vėliau kaip iki 2015-03-30 savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2014-09-29 Savavališkos statybos aktu Nr. SSA-30-140926-00055, t. y. išardyti savavališkai perstatytas poilsio paskirties pastato, esančio valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), Palangoje, dalis, kad statinys atitiktų iki rekonstravimo buvusius poilsio pastato matmenis, užfiksuotus 1999-03-23 nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje, ir sutvarkyti statybvietę. 2014-04-27 sprendimu nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2015-06-30. 2015-07-07 patikrinus statybvietę užfiksuota, kad privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius neįvykdytas.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė priešieškinį dėl savavališkos statybos akto panaikinimo ir nurodo, kad 2001-05-09 pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo poilsio pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga (Šventoji). Poilsio pastatą įsigijo tokios konstrukcijos, kokios jis yra šiuo metu. Poilsio pastatas stovi valstybinėje žemėje, žemės nuomos sutartis nesudaryta. Poilsio pastatas pagal konstrukciją priskiriamas I grupės nesudėtingų statinių kategorijai. 2014-09-29 Inspekcija atliko patikrinimą ir nustatė, kad jis savavališkai rekonstravo poilsio paskirties pastatą, buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-140929-00055, o 2014-09-30 – Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-30-140930-00051, kuriuo buvo įpareigotas per šešis mėnesius išardyti savavališkai perstatytas poilsio pastato dalis, kad statinys atitiktų iki rekonstravimo buvusius poilsio pastato matmenis, užfiksuotus 1999-03-23 nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų byloje, ir sutvarkyti statybvietę. 2014 m. rugsėjo 29 d. Savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-140929-00055 surašytas dėl to, kad poilsio pastatas rekonstruotas neturint žemės sklypo savininko rašytinio sutikimo. Inspekcija klaidina teismą nurodydama skirtingus statinio plotus: nurodydama statinio plotą prieš rekonstrukciją Inspekcija rėmėsi bendru vidaus patalpų plotu, o nurodydama statinio po rekonstrukcijos plotą Inspekcija rėmėsi statinio plotu, apskaičiuotu pagal išorinių sienų matmenis. Inspekcija nevertino aplinkybės, kad matuojant vidinių patalpų plotus reikia atkreipti dėmesį į sienų ir vidinių pertvarų storius, dėl ko vidinių patalpų bendras plotas ir išorės sienų matmenų pagrindu apskaičiuotas statinio bendras plotas visuomet skirsis. Apskaičiavus statinio plotą pagal prieš ir po tariamos rekonstrukcijos buvusius išorinių sienų matmenis, būtų gauti tokie rezultatai: iki tariamos rekonstrukcijos pagal eksplikaciją, skaičiuojant pagal išorinių statinio sienų ilgius, būtų 6,70 x 5,44 = 36,448 kv. m; pagal Inspekcijos pateiktą situacijos schemą, poilsio pastato plotas, skaičiuojant pagal išorinių sienų ilgius, būtų 6,79 x 5,32 = 36,12 kv. m. Kaip matyti statinio plotai pagal eksplikaciją ir situacijos schemą skiriasi 0,328 kv. m. Nesutampa išorinių sienų matmenys eksplikacijoje ir situacijos schemoje, nes galbūt 2000 metais atliekant matavimus buvo padaryta netikslumų, o galbūt Inspekcija atliko netikslius matavimus. Įvertinus statinio plotų neatitikimus, jie laikytini matavimo paklaidomis, bet ne statinio rekonstrukcija. Statinio plotų prieš ir po tariamos rekonstrukcijos neatitikimas trisdešimt trimis kvadratiniais centimetrais negali būti laikoma esminiu statinio pakeitimu, kaip tai nurodoma Statybos įstatymo 2 str. 18 d. Statinio išorės matmenys nesikeitė, nė viena iš statinio laikančiųjų konstrukcijų nebuvo pakeista, statinio rekonstrukcijos nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2016-02-08 sprendimu ieškinį tenkino ir įpareigojo atsakovą per 1 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2014-09-29 Savavališkos statybos aktu Nr. SSA-30-140929-00055, parengiant projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant inspekcijai, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigojo atsakovą savo lėšomis per 3 mėnesius likviduoti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai perstatytas poilsio paskirties pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), Palangoje, dalis, kad statinys atitiktų iki rekonstravimo buvusius poilsio pastato matmenis, užfiksuotus 1999-03-23 nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje, ir sutvarkyti statybvietę; atsakovui per nustatytą terminą neįvykdžius nustatytų reikalavimų, įpareigojo atsakovą sumokėti po 30 Eur baudos už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti išardytos savavališkai pastatytos statinio dalys, pasibaigimo, į ieškovės sąskaitą; priteisė iš atsakovo po 46,37 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog teritorija, kurioje yra poilsio pastatas, yra kultūros paveldo vietovė. Iš pateiktų savavališkų statybos aktų, statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktų, fotonuotraukų, šalių paaiškinimų ir kitos medžiagos matyti, kad atsakovai valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), Palangoje, kultūros paveldo vietovėje savavališkai rekonstravo I grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskiriamą statinį – poilsio paskirties pastatą. Iki rekonstrukcijos poilsio pastato matmenys, įskaitant vieną terasą, buvo tokie: ilgis apie 6,70 m, plotis – 5,44 m, aukštis – apie 3,0 m; pagal kadastrinių matavimų bylos duomenis, pastato užstatymo plotas 30,23 kv. m; po rekonstravimo pastato matmenys, neskaitant terasos, yra 6,79 m x 5,32 m, bendras patalpų plotas – 32,12 kv. m; aukštis iki kraigo – apie 3,0 m. Atsakovas nesutiko su savavališkame statybos akte nurodytais matavimais, tačiau, teismo vertinimu, atsakovas pagrįstų teiginių, įrodymų, leidžiančių teismui priešingai vertinti skundžiamus savavališkos statybos aktus bei jų pagrindu priimtus privalomuosius nurodymus, nepateikė. Rekonstruojant I grupės nesudėtingą statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje privalomas rašytinis pritarimas supaprastintam rekonstravimo projektui, tačiau ginčo statinių rekonstravimas buvo vykdomas neturint tokio pritarimo. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą tik pats atsakovas gali pašalinti savavališkos pastato rekonstrukcijos padarinius. Teismas taip pat motyvavo, kad ieškovės prašomas nustatyti 6 mėnesių terminas pašalinti savavališkos rekonstrukcijos padarinius yra per trumpas, įvertinus visas būtinas atlikti procedūras bei ruoštinus dokumentus, todėl nustatė 1 metų terminą pašalinti savavališkos pastato rekonstrukcijos padarinius. Teismas atmetė priešieškinio reikalavimą dėl savavališkos statybos akto panaikinimo, nes konstatavo, jog praleistas 1 mėnesio ieškinio senaties terminas, o atsakovas neprašo jo atnaujinti. Atsakovas apie ginčijamą savavališkos statybos aktą sužinojo 2014-10-09, o priešieškinį dėl jo ginčijimo pateikė 2015-10-14.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2016-02-08 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, taip pat prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir priimti jo prašymą dėl termino ginčyti savavališkos statybos aktą atnaujinimo. Nurodo, kad teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai, neištyrė bylos aplinkybių, rėmėsi vien tik ieškovės paaiškinimais, teismo sprendimas nemotyvuotas. Atsakovas pateikė priešieškinį ir 2015-11-16 parengiamojo teismo posėdžio metu pateikė prašymą dėl termino apskųsti savavališkos statybos aktą atnaujinimo, tačiau teismas jo nepriėmė, motyvuodamas, kad byla nagrinėjama ne administracinio proceso tvarka. Tuo tarpu sprendime visiškai nepagrįstai nurodyta, kad atsakovas neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino skundui pateikti. Nurodo, kad teismas buvo šališkas, ne kartą išreiškė nusistatymą dėl šios bylos, šališkai atmetinėjo atsakovo atstovės duodamus paaiškinimus dėl terasos ploto neįskaičiavimo į bendrą plotą. Teismas ignoravo atsakovo įrodymus apie tai, kad nebuvo jokios rekonstrukcijos, o ieškovė nepateikė apskritai jokių įrodymų apie neva atliktą rekonstrukciją. Teismas ieškovės pateiktą savavališkos statybos aktą vertino kaip pagrindinį įrodymą, bet nevertino atsakovo paaiškinimų dėl šio akto turinio, jame esančių neatitikimų. Byloje buvo svarbu nustatyti, kaip buvo skaičiuojamas patalpų plotas, t. y. iš kokių pirminių duomenų – ar pagal vidaus patalpų plotą, ar pagal išorės plotą. Teismas šių aplinkybių apskritai nenustatinėjo ir nevertino. Savavališkos statybos akte taip pat neteisingai nurodytas bendras patalpų plotas, kai matmenys yra 6,70 m X 5,44 m, o bendras plotas nurodytas 30,23 kv. m, nes iš tiesų bendras plotas pagal tokius matmenis yra 36,448 kv. m. Dėl to akivaizdu, kad 30,23 kv. m plotas buvo skaičiuojamas pagal vidaus plotą, o savavališkos statybos akte plotas skaičiuojamas jau pagal išorinius matmenis. Savavališkos statybos akte paminėta terasa „iki rekonstrukcijos“, kuri įskaičiuota į 30,23 kv. m plotą, ir terasa „po rekonstrukcijos“, kuri neįskaičiuota į 36,12 kv. m plotą, yra dvi skirtingos terasos, tačiau dėl naujos terasos aktas apskritai nebuvo surašytas, dėl to tai nėra susiję su šia byla. Atsakovas buvo pateikęs įrodymus apie 1999-03-23 užfiksuotus statinio duomenis, kurie paneigia savavališkos statybos akte nurodytus matavimus, tačiau teismas jų nevertino. Teismas nurodė atsakovui likviduoti savavališkos statybos padarinius, tačiau pastatas atitinka visus pirminius matmenis, dėl to sprendimo neįmanoma įvykdyti. Neaišku, kurias pastato dalis reikėtų nuardyti. Teismas, paskyręs baudą už sprendimo nevykdymą, nemotyvavo jos dydžio. Teismas taip pat nenurodė motyvų, kodėl ieškovė turėtų gauti naudą dėl atsakovo mokamos baudos, nes ieškovė nėra privatus asmuo, siekiantis pelno. Mano, kad nėra jokio pagrindo baudą už sprendimo nevykdymą paskirti ieškovės naudai.
Atsiliepimas
Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai neatnaujino ieškinio senaties termino skųsti savavališkos statybos aktą, nes atsakovas tokio prašymo nebuvo pateikęs. Teismas teisingai įvertino bylai reikšmingus įrodymus, pagrįstai savavališkos statybos aktą laikė oficialiu rašytiniu įrodymu. Teismas įvertino ir atsakovo pateiktus įrodymus, juos vertino kompleksiškai pagal galiojančius teisės aktus. Atsakovo pastatyta terasa pakeitė viso statinio matmenis, juos padidino, taip pat buvo pratęstas statinio stogas. Teismas baudą už galimą sprendimo nevykdymą paskyrė pagrįstai, nes tai numatyta įstatyme.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nurodo, jog apelianto skunde keliami reikalavimai yra nepagrįsti. Teismas tinkamai įvertino bylai reikšmingus įrodymus, pagrįstai neatnaujino ieškinio senaties termino ginčyti savavališkos statybos aktą, nes apeliantas tokio prašymo nebuvo pateikęs.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
Apeliantas prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
Byloje kilo ginčas dėl savavališkos statybos – rekonstrukcijos padarinių šalinimo. Ieškovė teigė, kad atsakovas atliko poilsio pastato rekonstrukciją, kuriai buvo būtinas rašytinis pritarimas, o atsakovas S. O. teigia, kad jis nekeitė statinio matmenų, neatliko statinio rekonstrukcijos, o pirmosios instancijos teismas neišsiaiškinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, sprendime padarė išvadas, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Apeliantas nesutiko su ieškiniu dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir pateikė byloje priešieškinį, ginčydamas savavališkos statybos aktą bei jame nurodytus statinio matmenis. Pirmosios instancijos teismas atmetė priešieškinį, nes konstatavo, jog praleistas ieškinio senaties terminas, t. y. 1 mėnesio terminas skųsti 2014-09-29 savavališkos statybos aktą, o atsakovas neprašo jo atnaujinti. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Iš bylos medžiagos bei 2015-11-16 parengiamojo teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad atsakovas 2015-10-14 pateikė priešieškinį. 2015-11-16 parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė teismo priimti prašymą dėl termino apskųsti savavališkos statybos aktą atnaujinimo, tačiau teismas, net neišklausęs atsakovo atstovės iki galo, nurodė, kad įstatymai nenumato jokių terminų priešieškiniui pareikšti, kad byla nagrinėjama civilinio proceso tvarka ir jokie prašymai dėl terminų skundui pateikti yra neteikiami, nes tai ne administracinė teisena. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks teismo procesinis veiksmas suponavo tai, kad sprendime buvo padaryta faktinės situacijos neatitinkanti išvada, t. y. teismas atmetė priešieškinį dėl praleisto ieškinio senaties termino, kurio atsakovas neva neprašė atnaujinti. Atsakovui ginčijant savavališkos statybos aktą dėl jame esančių netikslumų ir aritmetinių klaidų, teismas privalėjo šias aplinkybes įvertinti ir tik tuomet spręsti ieškinio pagrįstumo klausimą, tačiau šiuo atveju dėl teismo klaidos šios aplinkybės liko neįvertintos, taip pat buvo neatskleista bylos esmė (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto teiginiu, kad teismas ignoravo atsakovo įrodymus apie tai, kad nebuvo atlikta jokia rekonstrukcija, o ieškovė nepateikė apskritai jokių įrodymų apie neva atliktą rekonstrukciją. Teismas ieškovės pateiktą savavališkos statybos aktą vertino kaip pagrindinį įrodymą, bet nevertino atsakovo paaiškinimų dėl šio akto turinio, jame esančių neatitikimų. Ieškovės pateiktame savavališkos statybos akte nurodyti Nekilnojamojo turto registre 1999-03-23 užfiksuoti statinio matmenys – 6,70 m x 5,44 m, o bendras plotas nurodytas 30,23 kv. m; o 2014-09-29 savavališkos statybos akte nurodyti pastato matmenys yra 6,79 x 5,32 kv. m, bendras plotas – 36,12 kv. m. Byloje liko neatskleista, kodėl 1990-03-23 užfiksuotas statinio 5,44 m plotis tapo 5,32 m, nenustatyta aritmetinių klaidų priežastis, taip pat neaišku, kaip buvo skaičiuojamas patalpų plotas, t. y. iš kokių pirminių duomenų – ar pagal vidaus patalpų plotą, ar pagal išorės plotą. Teismas šių aplinkybių apskritai nenustatinėjo ir nevertino, o tik klaidingai apsiribojo ieškinio senaties termino taikymu priešieškinio reikalavimams.
Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad atsakovo pastatyta terasa pakeitė viso statinio matmenis, juos padidino, taip pat buvo pratęstas statinio stogas, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas nebuvo pareiškęs jokių reikalavimų, susijusių su naujos terasos pastatymu. Šios aplinkybės nebuvo nurodytos ir ieškinio faktiniu pagrindu esančiame 2014-09-29 savavališkos statybos akte. Byloje ieškovės pareikšti reikalavimai apskritai nebuvo susiję su terasomis.
Pažymėtina ir tai, kad į bylą trečiuoju asmeniu įtrauktas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į ieškinį taip pat atkreipė dėmesį, kad statinio matmenys iš esmės nepasikeitė, jokių įrodymų apie statybos rūšis taip pat nepateikta ir statinyje greičiausiai buvo atlikti ne statybos, o remonto darbai. Teisėjų kolegijos vertinimu, į paminėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti ir vertinti jas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nustatytą rekonstrukcijos definiciją, rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.). To paties straipsnio 20 dalyje įtvirtinta, kad kapitalinis statinio remontas – statybos rūšis, kurios tikslas – pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Laikančiųjų konstrukcijų perstatymas yra tuomet, kai pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos, kai įrengiamos naujos, pašalinama dalis buvusiųjų konstrukcijų. Šiuo atveju byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovas jam priklausančiame poilsio pastate atliko statybos darbus, po kurių iš esmės pasikeitė pastato išorės matmenys. Statinio matmenys, užfiksuoti 1999-03-23 registre, esmingai nesiskiria nuo užfiksuotų 2014-09-29 savavališkos statybos akte. Šios aplinkybės turi būti nustatytos bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme.
Konstatavus, jog neatskleista bylos esmė, dėl kitų skundo argumentų, susijusių su sprendimo įvykdymo galimumu, baudos dydžio už tikėtiną sprendimo nevykdymą pagrįstumu, teisėjų kolegija nebepasisako.
Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė ir prašymą atnaujinti terminą pateikti skundą dėl 2014-09-29 savavališkos statybos akto, kurį teikė pirmosios instancijos teismui 2015-11-16 parengiamojo teismo posėdžio metu. Atsižvelgiant į tai, kad byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šio prašymo priėmimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teisme.
Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs ir įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, neatskleidė bylos esmės, dėl to Palangos miesto apylinkės teismo 2016-02-08 sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Perdavus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.