Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2017-09-28 · Administracinė byla Nr. eAS-825-438/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-28
Bylos Nr.
eAS-825-438/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02859-2017-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas, Dainius Raižys, Virginija Volskienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Magirnis“
Atsakovas
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-825-438/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02859-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2017 m. rugsėjo 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Magirnis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Magirnis“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Magirnis“ skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2017 m. liepos 19 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-1152 (toliau – ir Nurodymas).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsniu, 23 straipsnio 1 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatė, kad pareiškėjas vykdė statybos rangos darbus pagal su biudžetine įstaiga Muitinės mokymo centru (toliau – ir Centras) sudarytą statybos rangos sutartį, t. y. sumontavo plokštes, kurias Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pripažino neatitinkančiomis produkto savybių. Tuo pagrindu Inspekcija priėmė Nurodymą, pagal kurį Centrui nurodoma pašalinti (demontuoti) minėtas statybines medžiagas (fasado apdailos plokštes), užtikrinti fasadų apdailos medžiagų atitiktį projektui.

Teismas, įvertinęs skundžiamo Nurodymo turinį, konstatavo, kad pareiškėjo atžvilgiu šiame Nurodyme nėra taikytos neigiamo poveikio priemonės (jame joks konkretus įpareigojimas šiuo atveju pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas). Pareiškėjo prašomame panaikinti Nurodyme pažymėta, kad jis įteiktas Centrui ir, kaip matyti, privalomąjį nurodymą atsakovas suformulavo būtent Centro atžvilgiu, bet ne pareiškėjo, todėl skundžiamas Nurodymas pats savaime nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl jis neturi teisės jo skųsti administraciniam teismui. Teismas darė išvadą, jog teisminis procesas pagal pareiškėjo suformuluotą skundo dalyką dėl Nurodymo panaikinimo yra negalimas, nes toks skundas yra nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad Nurodymo pagrindu Centras atsisako priimti statybos rangos darbus ir tuo pačiu atsiskaityti su pareiškėju bei reikalauja pakeisti sumontuotas plokštes naujomis, rangos darbų perdarymas sukels nuostolių ir Centras turės teisę nutraukti rangos sutartį, teismas konstatavo, kad šios aplinkybės patvirtina, jog tarp Centro ir pareiškėjo yra susiklostę sutartiniai (rangos) teisiniai santykiai, todėl šie civiliniai teisiniai santykiai, kilus ginčui (dėl atsisakymo priimti rangos darbus, dėl atsiskaitymo su pareiškėju ir pan.), turi būti vertinami civilinius ginčus nagrinėjančio bendrosios kompetencijos teismo, o ne administracinio teismo.

II.

Pareiškėjas UAB „Magirnis“ atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą priimti.

Pareiškėjas pažymi, kad, nors Nurodymas nėra tiesiogiai jam adresuotas, tačiau akivaizdžiai sukelia teisines pasekmes. Pareiškėjas remiasi ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 1 punktu, atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-443/2005, 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-906/2008 ir daro išvadą, kad jis turi teisę skųsti individualų administracinį aktą, kuris, nors ir priimtas ne pareiškėjo atžvilgiu, tačiau sukuria jam teises ir pasekmes. Pareiškėjas paaiškina, kad Nurodymas sukelia jam teisines ir finansines pasekmes, kadangi Nurodymo pagrindu Centras atsisako priimti rangos darbus bei atsiskaityti su pareiškėju, Centras reikalauja pakeisti plokštes naujomis, rangos darbų perdarymas sukels pareiškėjui 383 709,65 Eur nuostolių. Pareiškėjas nurodo, kad, pareiškus ieškinį civiline tvarka dėl žalos atlyginimo, jis negalės įrodyti neteisėtų Centro veiksmų, kuris savo veiksmų pagrįstumą gins vadovaudamasis Nurodymu, o pareiškėjui neįrodžius Centro veiksmų neteisėtumo, nebus pagrindo atlyginti nuostolių. Pareiškėjas daro išvadą, kad atsisakymas priimti skundą nepagrįstai užkerta jam galimybę realizuoti teisę į teisminę gynybą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2017 m. liepos 19 d. privalomąjį nurodymą. Pareiškėjas tvirtina, kad, nors Nurodymas nėra tiesiogiai jam adresuotas, tačiau akivaizdžiai sukelia teisines pasekmes, kadangi Nurodymo pagrindu Centras atsisako priimti rangos darbus bei atsiskaityti su pareiškėju, Centras reikalauja pakeisti plokštes naujomis, rangos darbų perdarymas sukels pareiškėjui 383 709,65 Eur nuostolių, nenuginčijus Nurodymo, pareiškėjas negalės įrodyti Centro veiksmų neteisėtumo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010; 2008 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-348/2008).

Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad pagal bendrą principą administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje nevertina, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir neturi teisės atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-140/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011). Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).

Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi atsisakęs priimti pareiškėjo skundą, konstatavo, jog ginčijamas Nurodymas, adresuotas Centrui, jokių teisių ir pareigų pareiškėjui nenustato. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal nusistovėjusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kiti subjektai nei tie, kuriems administracinis sprendimas skirtas, gali remtis tuo, jog jie yra suinteresuoti tokio sprendimo sukeliamomis teisinėmis pasekmėmis. Asmens teisės kreiptis teisminės gynybos įgyvendinimas nesusijęs su sąlyga, jog galimai neteisėti valstybės valdžios institucijų priimti sprendimai turi būti tiesiogiai adresuoti asmeniui, kuris kreipiasi teisminės gynybos. Vien to, kad administracinis sprendimas savo forma, pobūdžiu ar tekstu yra priimtas ne pagal asmens, kuris kreipėsi teisminės gynybos, prašymą, nepakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog juo negali būti sukuriama specifinių ar naujų pareigų kitiems asmenims, jog tokie aktai negali turėti kitokio poveikio kitų asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Pažymėtina, kad tokias išvadas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo administracinėje byloje Nr. A442-548/2010.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundo priėmimo stadijoje, neišnagrinėjęs skunde nurodytų aplinkybių ir nevertinęs byloje susiklosčiusių teisinių santykių bei formaliai konstatuodamas, kad ginčijamas Nurodymas jokių teisių ir pareigų pareiškėjui nesukelia, padarė neteisėtą ir administracinių teismų praktika nepagrįstą materialinio teisinio pobūdžio išvadą.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pareiškėjo atskirąjį skundą tenkina iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikina ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą grąžina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Magirnis“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Magirnis“ skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiRomanas KlišauskasDainius RaižysVirginija Volskienė