Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-01-30 · Civilinė byla Nr. 2A-59-163/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-30
Bylos Nr.
2A-59-163/2015
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-01529-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alona Romanovienė, Erika Misiūnienė, Aušra Maškevičienė
Ieškovas
L. N.
Atsakovas
M. V.
Pranešėja A. Romanovienė Civilinė byla Nr. e2A-59-163/2015Teisėja A. Volskytė (Proceso Nr. 2-33-3-01529-2013-4)
Procesinio sprendimo kategorijos (S) 30.9.1; 121.21
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. sausio 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės, Aušros Maškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės L. N. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014-08-27 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. N. iekšinį atsakovui M. V. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama atidalyti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu, priteisti ieškovei gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rūsio patalpas R-1 (3,78 kv. m), R-2 (18,27 kv. m), R-4 (4,26 kv. m), R-5 (10,41 kv. m), pirmojo aukšto priestatą 1-7 (4,04 kv. m), koridorių 1-1 (2,78 kv. m), virtuvę 1-2 (12,57 kv. m), kambarį 1-3 (15,15 kv. m), kambarį 1-6 (11,27 kv. m), sandėlį 1-4 (6,50 kv. m), pastogės patalpą 1-9 (28,48 kv. m), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, o atsakovui rūsio patalpą R-3 (17,60 kv. m), pirmojo aukšto verandą 1-8 (4,22 kv. m), virtuvę 1-5 (2,67 kv. m), kambarį 1-12 (6,79 kv. m), koridorių 1-13 (3,81 kv. m), pastogės patalpą 1-11 (12,67 kv. m); įpareigoti ieškovę ir atsakovą per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos lygiomis dalimis savo lėšomis ir darbu įrengti pertvarą kambaryje 1-4, sumūrijant plytų mūro sieną, atskiriančią ieškovei ir atsakovui priklausančius kambarius 1-4 ir 1-12 dalis pagal UAB „Stataris“ parengtą projektą, lygiomis dalimis savo lėšomis ir darbu atskirti namo šildymo, dujotiekio ir elektros energijos sistemas pagal UAB „Stataris“ parengtą projektą. Nurodė, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise jai ir atsakovui priklauso gyvenamasis namas su ūkiniu pastatu ir kiemo statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), m. Ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ¾ dalys šio turto, atsakovui – ¼. Teigia, kad teismo nustatyta naudojimosi tvarka pažeidžia jos, kaip turto savininkės teises, nes pagal įstatymą atsakovui turėtų tekti ¼ dalis turinčių svarbiausią reikšmę patalpų, t. y. 15,58 kv. m naudingo ploto, iš kurio 10,15 kv. m gyvenamojo ploto, o atsakovas naudojasi 24,77 kv. m naudingo ploto, iš kurio 14,19 kv. m gyvenamojo ploto, t. y. atsakovas naudojasi 9,19 kv. m naudingo ploto daugiau nei jam priklauso. Tarp bendrasavininkų nuolat kyla ginčai dėl pastatų eksploatavimo, remonto, išlaikymo. Mano, kad tinkamiausias atidalijimo būdas – padalijimas turto natūra, nes nėra techninių kliūčių atskirtoms namo dalims tiekti dujas ir elektros energiją, taip pat atskirti šildymo tinklus. Siekiant įvykdyti gyvenamųjų patalpų padalijimą būtina atlikti statybos darbų už 8 436,80 Lt. Kadangi namas dalijamas į du lygiareikšmius turtinius objektus, tai statybos darbų ir tinklų atskyrimo kaštai turėtų būti atlyginti lygiomis dalimis.

Žemesnės instancijos teismas

Plungės rajono apylinkės teismas 2014-08-27 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui 800 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą atidalijimo projektą, konstatavo, kad gyvenamojo kambario 1-4 (14,19 kv. m ploto) padalijimas yra neracionalus, nes atsakovas netekta dalies gyvenamojo ploto, atlikus tokią kambario rekonstrukciją bus pažeidžiami STR 2.02.01:2004 reikalavimai. Pertvarkius atsakovo naudojamą virtuvę 1-5 ir ją padalinus į dvi patalpas, pablogėtų atsakovo gyvenimo sąlygos, būtų apribojama jo galimybė naudoti virtuvę pagal funkcinę paskirtį, be to atsakovas netektų galimybės patalpą 1-4 šildyti krosnimi. Pasiūlymas sujunti virtuvę 1-5 ir projektuojamą kambarį 1-4 į vieną patalpą neįgyvendinamas, nes po rekonstrukcijos šios patalpos neturėtų bendrų sienų. Teismas sprendė, kad ieškovė neatsižvelgė į atsakovo interesus, nes sau prisiskyrė maksimaliai patogiausias bendrojo naudojimo patalpų dalis, o atsakovui siūlomomis patalpų dalimis naudotis būtų komplikuota. Atsakovui siūlomos priteisti gyvenamosios patalpos pastogėje, savo paskirtimi nėra lygiavertės gyvenamosios patalpoms namo pirmame aukšte. Ieškovė nepaskaičiavo būsimų išlaidų, galutinai įrengiant pastogės patalpas, projekte neišspręsti vandentiekio ir kanalizacijos atskyrimo, pastogės šildymo klausimai, todėl ieškovės nurodytos pertvarkymo išlaidos būtų didesnės nei nurodė ieškovė. Teismas pažymėjo, kad šiuo metu šalys naudojasi patalpomis, izoliuotomis nuo kito bendraturčio ir tokia nustatyta naudojimosi tvarka nereikalauja jokių papildomų išlaidų, todėl ieškovės siūlomi pertvarkymai yra neekonomiški. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepagrindė projekte numatytų pertvarkymų būtinumo. Teismas pažymėjo, kad ieškovei tenkanti naudingojo ploto dalis nėra tokia ženkli, kad atidalijant iš bendrosios nuosavybės reikėtų iš esmės keisti nustatytą naudojimosi tvarką. Teismas padarė išvadą, kad ruošiant šį projektą nebuvo įvertinti kito bendraturčio interesai, neatsižvelgta į nustatytą naudojimosi patalpomis tvarką, atidalijus ieškovės dalį pagal pateiktą projektą būtų pažeisti atsakovo interesai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atidalijant turtą pagal pateiktą projektą pablogėtų tik atsakovo padėtis. Teigia, kad nei šiuo metu, nei ateityje atsakovas nesutiks atsidalyti turtą natūrą, atsakovas nesutinka gauti kompensaciją už jam priklausančio turto dalį, taip pat nesutinka mokėti kompensacijos ieškovei. Šiuo metu nustatyta naudojimosi tvarka pažeidžia ieškovės kaip ¾ turto dalių savininkės interesus ir teises, nes atsakovui nustatyta žymiai didesnio ploto, nei pagal viešojo registro duomenimis turi atsakovas, naudojimas. Tuo tarpu po siūlomo atidalijimo atsakovui tektų 17,49 kv. m (25,06 proc.). pirmojo aukšto ploto ir 12,67 kv. m (30,79 proc.). mansardos patalpų. Teismas nurodė, kad toks padalijimas pažeistų atsakovo interesus, tačiau nenurodė, kaip galima ir būtų galima namą natūrą atidalinti kitaip. Teigia, kad nei ieškovė, nei atsakovas negyvena Lietuvoje ir nėra žinių, kad kuris nors iš jų ketintų grįžti į Lietuvoje ir gyventi. Be to atsakovas turi kitą namą ir atsakovo interesai realiai pačiam naudotis namu yra akivaizdžiai maži. Nesutinka su teismo nuomone, kad negalima virtuvės ir kambario sujungti į vieną patalpą nepaliekant bendros sienos, nes šiuo metu nemažai butų ir namų pertvarkomi taip, kad virtuvė sujungiama su kambariu padarant bendrą erdvę. Teigia, kad negali teikti teismui tokių atidalijimo pasiūlymų, kurie būtų jai nepatogūs, o atsakovas galimai su jais sutiktų. Atsakovas nevykdo įstatyme numatytos pareigos išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo. Teismo išvada, kad privalėjau pateikti alternatyvių atidalijimo būdų neteisingai. Mano, kad šiuo metu nustatyta naudojimosi tvarka nėra pats efektyviausias bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo būdas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nors ieškiniu ir buvo prašoma namo pertvarkymo išlaidas priteisti šalims lygiomis dalimis, tačiau bylos nagrinėjimo metu buvo sutikta, kad ieškovei tektų ¾ dalis pertvarkymo išlaidų. Nors siūloma namo rekonstrukcija viršija šiuo metu namo vertę, tačiau be rekonstrukcijos toks namas neatitinka net socialiniam būstui keliamų reikalavimų ir tokia namo būklė visiškai netinka ieškovės. Mano, kad pagal siūlomą atidalijimo būdą būtų patenkinti abiejų bendraturčių interesai. Jei namas nebus rekonstruotas ir pertvarkytas, tai su laiku jo vertė mažės ir nieko iš jo nebeliks. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pateiktas projektas yra su trūkumais, kadangi neišspręsti vandentiekio ir kanalizacijos atskyrimo klausimai, tačiau šiuos klausimus gali išspręsti tik pats patalpų savininkas, t. y. atsakovas. Teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl ieškinyje pareikšto reikalavimo atidalinti bendraturčių turtą tokiu būdu, t. y. visą namą priteisti ieškovei, o atsakovui priteisti kompensaciją. Toks atidalijimo būdas yra įmanomas ir galimas. Teismas, nustatęs, kad pagal siūlomą projektą negalima atidalinti, privalėjo taikyti kitą alternatyvų atidalinimo būdą, t. y. visą turtą priteisti ieškovei natūrą, o atsakovui kompensaciją už jo turto dalį, tačiau to nepadarė ir tokiu būdu pažeidė ieškovės teises, teisėtus lūkesčius bei teisėtus interesus atsidalinti nuo atsakovo bet kokiu teisėtu būdu. Atidalijus turtą tokiu būdu, ieškovė galėtų toliau šį turtą tinkamai naudoti, suremontuoti. Teismas neįvertino svarbios aplinkybės, kad atsakovas gyvena užsienyje, be to turi žemės sklypą, kuriame yra pastatytas namas ir grįžęs į Lietuvą turėtų kur gyventi, todėl atsakovo interesas naudotis ginčo bendrąja daline nuosavybe neturėtų būti vertinamas kaip labai svarbus, o piniginė kompensacija už turto dalį geriausiai atitiktų abiejų šalių interesus, padėtų išvengti konfliktų ateityje.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundžiamą Plungės rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės 600 Lt (173,77 EUR) bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Nurodo, kad teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes ir tinkamai vertino įrodymus, tinkamai taikė materialines ir procesines teisė normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas neprivalėjo nurodyti kaip atidalinti bendraturčiams priklausantį turtą, nes tokiu būdu būtų peržengtos ieškinio ribos. Ieškovės pateiktas atidalijimo projektas turi atitikti STR reikalavimus. Ieškovės teiginiai, kad atsakovas valdo namo daugiau nei jam priklauso, prieštarauja VĮ Registrų centro duomenų bazėje esantiems nekilnojamojo turto duomenims. Priešingai pagal Plungės rajono teismo 2012-12-17 sprendimą atsakovas naudojasi 1,09 kv. m naudingo ploto mažiau nei jam priklausytų. Ieškovės pasirinktas atidalijimo būdas pagal jos pateiktą projektą nėra pats priimtiniausias, pažeidžia atsakovo interesus ir daro neproporcingą žalą daiktui ir jo paskirčiai. Ieškovės siūlomų rekonstrukcijos darbų atlikimo kaina beveik lygi ketvirtadaliui atsakovo namo dalies vertei, be to į šių darbų atlikimo kaštus nėra įskaičiuoti šildymo sistemos įvedimo darbai. Teismas teisingai konstatavo, kad ieškovė neįrodė, kad jos siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo būdo ir sąlygų. Ieškovė, teigia, kad šiuo metu teismo nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės naudojimosi tvarka, neatitinka bei pažeidžia jos, kaip turto savininkės, interesus, nes atsakovas šiuo metu naudojasi daugiau naudingo ploto nei jam priklauso, todėl ieškovė, siekia atsidalinti iš bendrosios nuosavybės, prašo bendrąją daline nuosavybe priklausantį turtą padalinti natūrą pagal UAB Stataris“ parengtą gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, atidalijimo projektą. Atsakovas nesutinka su ieškovės pateiktu bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo projektu ir teigia, kad šiuo metu nustatyta naudojimosi gyvenamojo namo tvarka užtikrina abiejų ginčo šalių galimybę atskirai naudotis patalpomis netrukdant vienas kitam ir toks patalpų atidalijimas iš esmės užtikrintų abiejų bendraturčių interesus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą atidalijimo projektą, konstatavo, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise šalims priklausančio gyvenamojo namo atidalijimo projektas neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų, yra neracionalus, siūlomi pertvarkymai yra neekonomiški, tokiu projektu iš esmės maksimaliai patenkinami tik ieškovės interesai, todėl atidalijus ieškovės dalį pagal pateiktą projektą būtų pažeisti atsakovo interesai.

Apeliantė teigia, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atidalijant turtą pagal pateiktą gyvenamojo namo atidalijimo projektą pablogėtų atsakovo padėtis, priešingai pagal siūlomą atidalijimo būdą būtų patenkinti abiejų bendraturčių interesai. Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Kiekvienas bendraturtis, įgyvendindamas bendrosios nuosavybės teisę, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str. 1 d.). Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-13 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2008-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Atidalijimo iš bendrosios nuosavybės įgyvendinimo sąlygos nustatytos CK 4.80 straipsnio 2 dalyje: pirma, bendraturčio teisė atsidalyti savo dalį iš bendrosios nuosavybės įgyvendinama bendraturčių sutarimu arba, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, – pagal bet kurio bendraturčio ieškinį; antra, prioritetas teikiamas daikto padalijimui natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; trečia, tik jeigu negalima atidalyti bendraturčio dalies natūra, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

Sprendžiant ginčą dėl bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo, jų interesai pirmiausiai turi būti įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasveriant, ar vieno bendraturčio interesų prioriteto pripažinimas ir jo reikalavimų tenkinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo ar net netekimo. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006; 2011-04-29 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011). Tai reiškia, kad daikto atidalijimo būdu negali būti ginami tik vieno (grupės) ir nepaisoma kitų bendraturčių interesų. Jeigu atidalijimo prašantis bendraturtis (grupė) siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-08 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2008-11-11 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Bendraturtis turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtiniausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-03 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; 2011-04-29 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011).

Bylos duomenimis ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ginčo gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini),. Ieškovei priklauso ¾ dalys, o atsakovui ¼ dalis pastato. Plungės rajono apylinkės teismo 2012-12-17 sprendimu šalims nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka. Pagal nustatytą naudojimosi patalpomis tvarką ieškovė naudojasi rūsio patalpomis pažymėtomis R-3, R-1, R-2, R-4, R-5, priestatu 1-7, koridoriumi 1-1, virtuve 1-2, kambariu 1-3, kambariu 1-6, pastogės patalpomis 1-9, 1-11, o atsakovui paskirta naudotis rūsio patalpa R-3, veranda 1-8, virtuve 1-5, kambariu 1-4. Iš pateikto gyvenamojo namo atidalijimo projekto matyti, kad šiam projektui įgyvendinti pirmiausia reikia atlikti namo rekonstrukciją, t. y. padalinti šiuo metu atsakovo naudojamus patalpas pažymėtas 1-4 (14,19 kv. m) ir 1-5 (6,36 kv. m) ir suformuoti atskirus kambarius. Pagal projektą padalinus kambarį 1-4, atsakovas netektų dalies gyvenamosios patalpos ir jam vietoj šiuo metu naudojamo 14,19 ploto kambario tektų 6,5 kv. m ploto kambarys, o ieškovei būtų suformuota 6,79 kv. m ploto patalpa, kurią ji naudotų kaip sandėlį. Padalinus patalpą 1-5, kurią atsakovas naudojo kaip virtuvę į dvi patalpas – atsakovui būtų palikta tik 3,81 kv. m ploto virtuvė, o kitoje patalpoje – koridoriuje būtų įrengiami laiptai į kambarį – mansardą 1-11, kurį ieškovė siūlo priteisti atsakovui. Tačiau šio kambario 1-11 viduryje įrengus laiptus, atsakovui tenkantis kambarys sumažėja ir praranda savo funkcionalumą. Be to, svarbu pažymėtina, kad jokie pertvarkymo darbai ieškovės šiuo metu naudojamuose kambariuose nebus atliekami. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į aptartą teisinį reglamentavimą, į kasacinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose bei aptartas aplinkybes sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės pateiktas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektas neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų, po atliktų pertvarkymų iš esmės pabloginamos atsakovo gyvenamosios ir buitinės sąlygos, apribojama galimybė naudotis patalpomis pagal jų tiesioginę paskirtį.

Pažymėtina, kad bendraturčio siūlomas atidalijimo būdas turi būti patogus visiems bendraturčiams, užtikrinti abiejų galimybę naudoti jam tenkančią turto dalį pagal tiesioginę paskirtį ir gauti maksimalią naudą, kiekvienas bendraturtis turi teisę racionaliai ir efektyviai naudoti jam tenkančią dalį, atsižvelgti į dalintino turto naudingąsias savybes ir kiekvienas bendraturtis turi teisę gauti vienodo vertingumo turto dalį atitinančią idealią jo turto dalį. Nagrinėjamu atveju, kad atsakovas galėtų naudotis patalpomis, atidalijus turtą pagal ieškovės siūlomu būdu, pirmiausia būtina jas pertvarkyti ir rekonstruoti, sumažinti šiuo metu jo naudojamas patalpas ir jas pertvarkyti taip, kad būtų patogu tik ieškovei, papildomai atsakovui suteikiant patalpas palėpėje, kurios savo paskirtimi nėra lygiavertės gyvenamosios patalpoms namo pirmame aukšte, po tokio patalpų padalijimo atsakovo turimo namo dalis tampa beverte, nes ja faktiškai nebeįmanoma normaliai naudotis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, kad ieškovės siūlomas atidalijimo projektas įmanomas įgyvendinti techniškai, ar ruošiant šį projektą buvo atsižvelgta į tai, kad namas yra senos statybos 1968 m. bei įvertinta ar siūloma namo rekonstrukcija gali būti įgyvendinta ir nebus padaryta neproporcinga žala pastatui. Be to nėra išspręsti šildymo klausimai, nes padalinus virtuvę į dvi atskiras patalpas, atsakovas neteka galimybės krosnimi šildyti patalpą pažymėta 1-12, taip pat neišspręsti vandentiekio bei kanalizacijos klausimai. Teisėjų kolegija įvertinusi paminėtas aplinkybes, atsižvelgdama į šiuo metu esamą bei ieškovės siūlomą namo išplanavimą, nustatytą naudojimo tvarką, konstatuoja, kad ieškovės siūlomu atidalijimo projektu nepagrįstai suteikiamas prioritetas tik ieškovei, ieškovės, rekonstrukcijos atlikimas atsakovui priklausančiose patalpose, sąlygoja šių patalpų funkcionalumo sumažėjimą, atsakovui tenkanti namo dalis negalėtų būti racionaliai naudojama. Taigi galima teigti, kad ieškovės siūlomame atidalijimo projekte neišlaikyta abiejų bendraturčių interesų pusiausvyra, nes atidalinus bendraturčių turtą pagal siūlomą ieškovės projektą akivaizdžiai bus pažeistos atsakovo teisės. Negali būti ieškovės interesai iškelti aukščiau atsakovo interesų vien tik dėl to, kad jo dalis bendrame turte yra mažesnė. Teismui pateiktu turto atidalijimo projektu, ieškovė siekia maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant atsakovo interesus, toks turto atidalijimas neatitinka CK 1.5 ir 4.75 str. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, kad jos pasirinktas atidalijimo būdas natūra pagal pateiktą projektą yra priimtiniausias, siūlomi namo pertvarkymai yra būtini ir nepažeis atsakovo teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui (CPK 178 str.).

Atmestinas kaip visiškai nepagrįstas apeliantės argumentas, kad šiuo metu nustatyta naudojimosi tvarka pažeidžia ieškovės kaip ¾ turto dalių savininkės interesus ir teises, nes atsakovui nustatyta žymiai didesnio ploto, nei pagal viešojo registro duomenimis turi atsakovas, naudojimas. Iš byloje pateikto nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad bendrosios nuosavybės teise ginčo šalims priklausančio gyvenamojo namo bendras plotas yra 182,42 kv. m, naudingas plotas 103,47 kv. m., taigi ieškovei turėtų tekti 70,60 kv. m, atsakovui 25,86 kv. m naudingo ploto. Pagal nustatytą naudojimosi tvarką atsakovas naudojasi 24,77 kv. m. naudingo ploto, taigi atsakovas naudojasi 1,09 kv. m. naudingo ploto mažiau nei jam nustatyta teismo sprendimu (b. l. 9, 40-44), todėl atmestinas apeliantės argumentas, kad atsakovas naudojasi didesne namo ploto dalimi nei jam priklauso.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad teismas nustatęs, jog kad pagal ieškovės siūlomą projektą negalima turto atidalinti, privalėjo taikyti kitą alternatyvų atidalinimo būdą, t. y. visą turtą priteisti ieškovei natūrą, o atsakovui kompensaciją už jo turto dalį. Pažymėtina, kad ieškovės prašomas atidalijimo būdas nesant bendraturčių sutarimo gali būti taikomas tik išimtinais atvejais, jeigu bendrąja nuosavybe esančio gyvenamojo namo neįmanoma padalyti bendraturčiams natūra pagal jų turimas bendrosios nuosavybės dalis be neproporcingos žalos pastatui, jeigu būtų esminis siūlančio tokį atidalijimo būdą bendraturčio interesas ir jeigu tai esmingai nepažeistų kito bendraturčio interesų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

Nagrinėjamu atveju, ginčo šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti atidalintas natūra, gali būti suformuoti du atskiri nekilnojamojo turto objektai, tik turi būti pateiktas toks atidalijimo projektas, kuris atitiktų abiejų bendraturčių interesus, todėl teismas pagrįstai netaikė ieškovės siūlomo atidalijimo būdą, jai priteisti visą turtą natūrą, o atsakovui tik kompensaciją. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantės siūlomas turto atidalijimo būdas – visą nekilnojamąjį turtą priskirti ieškovei, o atsakovui priteisti kompensaciją, vertintinas kaip neproporcingas ir neatitinkantis bendraturčių interesų pusiausvyros ir nuosavybės teisės apsaugos principų. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad tai, jog turto padalijimas negalimas pagal ieškovės pateiktą projektą, nereiškia, kad ginčo šalims priklausantis turtas iš esmės negali būti padalintas natūra, ginčo namas gali būti padalintas natūra.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 str.). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad ji išnaudojo visas galimybes atsidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu. Ieškovė, siekianti atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi paruošti ir pateikti teismui projektą ir įrodyti, kad jos siūlomas projektas yra tinkamas, nedaro neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, atitinka abiejų bendratučių interesus ir jų nepažeidžia, tuomet teismas galės atidalinti turtą natūra, taip išsaugant abiem šalims nuosavybės teisę į daiktą. Be to, šalys gali apsvarstyti ar nėra racionalesnio bendrosios nuosavybės pasibaigimo būdo, pavyzdžiui, bendro daikto pardavimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad patalpas palikus bendram šalių naudojimui, šalims įstatymo nustatyta tvarka parengus patalpų atidalijimo projektus, kurio įgyvendinimas nepažeistų atsakovo interesų ir atsakovas realiai galėtų naudoti jam priklausančiu turtu, kuris atitiktų jo turimą dalį bendrame turte, šalims nebus neužkirsta galimybė kreiptis į teismą su ieškiniu atsidalyti iš turtą bendrosios dalinės nuosavybės.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės reguliuojančias materialinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, todėl naikinti teismo sprendimą ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo ir jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus ieškovės apeliacinį skundą atlygintinos atsakovo bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.). Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė patyrė 173,77 EUR (600 Lt) išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo pateiktus įrodymus dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, sprendžia, kad jos pagrįstos, neviršija nustatytų teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 str. 2 d.), todėl atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 98 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2014-08-27 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės L. N. atsakovui M. V. 600 Lt atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

Kolegijos pirmininkė Alona RomanovienėKolegijos teisėjos Aušra MaškevičienėErika Misiūnienė