Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Ulienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-23658-25, kurioje:

D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. J., 2025 m. liepos 6 d., apie 4.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ginčo metu tyčia keletą kartų spyrė kartu gyvenančiai motinai E. J. ir dėl mažiausiai dviejų smūgių į dešinės rankos dilbį, dešinę blauzdą sukėlė savo šeimos narei motinai E. J. fizinį skausmą.

2. Kaltinamasis D. J. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Parodė, kad jis beveik nevartoja alkoholio, tačiau laikotarpiu iš 2025 m. liepos 5 d. į 2025 m. liepos 6 d. su draugais vartojo alkoholį. Pamena, kad 2025 m. liepos 6 d., apie 3.00 val. būdamas neblaivus, jis grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini) ir apsižodžiavo su seserimi G. J.. Po to motina E. J. jam nurodinėjo, kad eitų miegoti, dėl ko jis susinervinęs keletą kartų mamai įspyrė. Nežiūrėjo, kur tiksliai pataikė, tačiau sutinka su tuo, kas nurodyta pranešime apie įtarimą, tai yra, galėjo pataikyti motinai į dilbį ir blauzdą. Mama iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę jį sulaikė ir uždarė į areštinę. Labai gailisi, kad smurtavo prieš motiną. Jis motinos atsiprašė ir pastaroji jam atleido. Daugiau smurto nevartos.

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo D. J. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

3.1. Nukentėjusiosios E. J. pareiškimu, iš kurio matyti, kad 2025 m. liepos 6 d., apie 4 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) jos sūnus D. J., gyv. kartu, grįžęs į namus, būdamas neblaivus pradėjo konfliktuoti ir jai spyrė daugiau nei du kartus dešine koja į jos dešinę ranką ir į dešinę koją, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Prašo sūnų nubausti įstatymų nustatyta tvarka ir jam skirti kardomąsias priemones.

3.2. Nukentėjusiosios E. J. parodymais. Ji parodė, kad 2025 m. liepos 6 d., apie 3.00 val. sūnus D. J., būdamas neblaivus, grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Apie 4.00 val. būdama savo kambaryje ji išgirdo, kad jos dukra G. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) šaukia: „Mama, padėk“. Nuėjusi iki dukros kambario, ji liepė D. J. nusiraminti ir eiti miegoti, nešūkauti, tačiau sūnus nenurimo, šūkavo neadekvačius dalykus. G. J. jokių sužalojimų nepatyrė, fizinis skausmas dukrai sukeltas nebuvo. Griežtai pasakius, kad eitų miegoti, sūnus priėjo prie jos ir pradėjo ją spardyti. Kiek tiksliai kartų D. J. spyrė, ji pasakyti negali, tačiau mano, kad kokius 5 ar 6 kartus. Ne visus kartus sūnus į ją pataikė, nes buvo per girtas, tačiau dešine koja vieną kartą jai įspyrė į dešinį dilbį. Ji juto fizinį skausmą, toje vietoje atsirado paraudimas. Po to sūnus dešine koja vieną kartą jai įspyrė į dešinę blauzdą. Ji juto fizinį skausmą, toje vietoje paraudo. Susinervinusi ir nebežinodama kaip nuraminti sūnų ji pasiėmė telefoną ir paskambinusi 112 paprašė pagalbos. Atvykę medikai ją apžiūrėjo, nustatė per didelį spaudimą ir nurodę išgerti vaistų nuo spaudimo, išvyko. Po įvykio ji pas jokius gydytojus nesikreipė, pas teismo med. ekspertus nuvykusi nebuvo. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė sūnų ir uždarė į areštinę. D. J. neturi priklausomybės alkoholiui. Būdamas blaivus, sūnus būna geras vaikas, o kai pavartoja alkoholio, tampa neprognozuojamas ir agresyvus. Paskutinį kartą sūnus prieš ją smurtavo daugiau nei prieš metus. Po įvykio sūnus jos atsiprašė, gailisi, kad taip pasielgė. Ji sūnui jokių pretenzijų nebeturi, civilinio ieškinio nereiškia.

3.3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2025 m. liepos 17 d. pateikta Vaiko situacijos vertinimo anketa ir Informacija apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, iš kurių matyti, kad išklausant nepilnametės G. J. nuomonę, ji paaiškino, kad tikslios įvykio datos neprisimena, bet tą dieną brolis grižo į namus per daug pavartojęs alkoholio. Prisimena, kad brolis rėkė, stumdėsi. Daugiausiai brolis stumdė mamą. G. J. nėra tikra, bet mano, kad brolis galėjo mamai trenkti ar spirti. G. J. teigimu, brolis ją tik šiek tiek pastūmė, dėl ko jai neskaudėjo, nes stumtelėjimai buvo silpni ir po to jokių žymių neliko.

3.4. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisatiato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyriausiojo patrulio T. C. 2025 m. liepos 6 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad 2025 m. liepos 6 d., apie 4.00 val. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), grįžęs neblaivus sūnus D. J., pradėjo konfliktuoti ir dešine koja daugiau nei du kartus spyrė motinai E. J. į dešinę ranką ir dešinę koją, tokiais veiksmais sukeldamas motinai fizinį skausmą. D. J. nustatytas 2,25 prom. neblaivumas.

3.5. 2025 m. rugpjūčio 8-11 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota į pranešimą dėl galimo smurto aplinkoje atvejo reagavusių policijos pareigūnų nešiojamų vaizdo kamerų įrašų peržiūra. Vaizdo įraše, pavadinimu PSS-20250706-035825UTC+0300.mp4, užfiksuota, kaip pareigūnai ateina į daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinę. Antrojo aukšto laiptų aikštelėje ant laiptų stovi D. J.. Šalia stovi E. J., kuri pareigūnams pasako, kad tai yra jos sūnus, kuris viską, net dukrą, namuose daužo, todėl reikia jį išvežti į policiją. E. J. grįžta į butą Nr. (duomenys neskelbtini). D. J. teigimu, jis yra išgėręs, bet niekam, nei tėvams, nei seseriai, nieko blogo nepadarė, nieko nemušė, su namiškiais konfliktavęs tik žodžiu. Pareigūnas nusiveda D. J. į policijos tarnybinį automobilį. D. J. nustatomas 2,25 prom. neblaivumas. Pareigūnai nueina į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Matyti, kad virtuvėje prie stalo sėdi E. J. ir bendrauja su paramedikais. E. J. pasako, kad sūnus spardėsi visur: koridoriuje, savo, jos ir dukros kambariuose. Prieškambaryje stovintis vyras (toliau - vyriškis Nr. 1) patvirtina, kad D. J. siautėjo visuose kambariuose, balkone. Pareigūnas fotografuoja įvykio vietą. Kitame kambaryje matyti ant lovos sėdinti G. J.. Įrašo laiku 12:12 E. J. pasakoja apie savo sūnų: „Jei aš būčiau neįsikišusi, tai nežinau… Ir G., ten, kaldra apsiklojo. Žiūriu, jis su batais. Vaikas susisukęs lovoj, kaldrą užsidėjęs, o jis: „Aš tave užmušiu, užmušiu“, spardosi. Ne pirmas kartas jis važiuoja, ne pirmas kartas. Nebegaliu“. Paramedikai suteikia E. J. pagalbą dėl patirto streso. Vaizdo įraše, pavadinimu PSS-20250706-035849UTC+0300.mp4, užfiksuotas policijos pareigūnės ir E. J. pokalbis. E. J. pasakoja apie savo sūnų: „parėjo girtas. Ir dukrą spardo, ir mane spardo, va, ranka raudona (rodo savo dešinės rankos dilbį). Viską spardo, daužo, pila (rodo į visus bute esančius kambarius, į virtuvę, į prieškambarį). Jau buvo išvežtas. Vežkite, prašau, vežkite jį (verkia)“. Pareigūnei pasiteiravus, ar dukrai yra kokių nors sužalojimų, G. J. atsako: „nėra nieko“. E. J. teigia: „juk iš kojos spyrė, spardė. Juk skauda, vaikas šaukė: „Mama, gelbėk?“. Vyriškis Nr. 1 sako: „motinai šeria, dukrai šeria, sesę daužo“. Pareigūnės teigimu, pranešime nebuvo nurodyta, kad buvo smurtas, bet ji mato žymes. Pareigūnė kreipiasi į G. J. klausdama, ar nėra sužalojimų? G. J. atsako: „ne“. Pareigūnė kreipiasi į E. J. klausdama: „tai jums ranką? Ir kas dar?“ E. J. paaiškina: „į ranką pataikė (verkia). Aš pasitraukiau, ir stūmiu jį. Jis girtas labai. Gerai, kad užfiksavote (pareigūnei rodo dešinės rankos dilbį. Vaizdo įraše matyti paraudusi rankos oda). Dukrą spardė.“ E. J. teigia, kad buvo sukeltas fizinis skausmas, nori rašyti pareiškimą. Pildant pareiškimą ir kitus procesinius dokumentus, E. J. pasako, kad jai vieną kartą spyrė į dešinę ranką ir vieną kartą į dešinę koją.

3.6. Iš 2024 m. spalio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta yra vakarinėje miesto dalyje adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus matomas šviesios spalvos 5 aukštų pastatas ant kurio yra numeris „(duomenys neskelbtini)“. Pietinėje pastato pusėje iš kairės matomos pirmos tamsios spalvos metalinės durys. Praėję pro jas patenkame į laiptinę, kur 4 aukšte kairėje pusėje matomos rudos spalvos durys. Įėję pro duris patenkame į buto koridorių. Dešinėje pusėje yra virtuvė ten įvykio vieta. Kairėje pusėje matomos spintelės ant kurių yra padėti buities reikmenys, dešinėje pusėje matoma baltos spalvos viryklė prie viryklės ant žemės matoma plastikinė tara ir baltos spalvos maišas. Buto koridoriuje tiesiai yra dar viena patalpa – miegamasis, tai dar viena įvykio vieta. Dešinėje pusėje matoma lova su netvarkingai sudėta patalyne. Prie lovos apie 0.5 metro yra stalas ant kurio matomas nešiojamasis kompiuteris juodos spalvos su įjungtu ekranu ir taip pat girtavimo pėdsakai – pradarytas stiklinis alkoholio butelis taip pat 3 uždaryti stikliniai alkoholio buteliai. Kairėje pusėje matoma komoda ant kurios yra išjungtas televizorius ir įvairių buities reikmenų. Miegamojo kambario gale ant žemės matoma tamsios spalvos vaza, kurioje yra popieriniame įpakavime puokštė gėlių. Daugiau reikšmingos informacijos tyrimui nepastebėta. Iš įvykio vietos niekas nepaimta.

3.7. 2025 m. rugpjūčio 12 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota Bendrojo pagalbos centro sistemoje esančio 2025 m. liepos 6 d., 03.50 val. pranešimo apie įvykį stenograma. Įraše girdėti, kaip paskambinusi pranešėja prašo iškviesti policiją, nes paskambinusios moters teigimu: „sūnus girtas durniuoja“.

3.8. 2025 m. liepos 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas koridorius, svetainė, miegamasis bei virtuvė, užfiksuojant juose esančius baldus bei kitus įvairius namų apyvokos daiktus. Įvykio vietos apžiūros metu tyrimui reikšmingų daiktų, objektų ar pėdsakų nerasta.

4. Pirmiau išdėstyti ir teismo įvertinti byloje esantys įrodymai – kaltinamojo D. J. parodymai, nukentėjusiosios E. J. pareiškimas bei jos parodymai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateikti duomenys, tarnybiniai pranešimai, policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūrų protokolai ir kt. patvirtina, kad D. J. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje smurtavo prieš savo šeimos narę – motiną E. J., tai yra ginčo metu tyčia keletą kartų spyrė E. J. ir dėl mažiausiai dviejų smūgių į dešinės rankos dilbį ir dešinę blauzdą, sukėlė šeimos narei – motinai E. J. fizinį skausmą. Bylos faktinės aplinkybės yra aiškios, neprieštaringos, teismui abejonių nekelia. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padaryti veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, jo kaltė įrodyta.

5. Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su tuo, jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu. Teismas konstatuoja, kad yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje.

6. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

7. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir kt. Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, smurtiniais veiksmais sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei – motinai E. J.. Kaltinamasis neteistas, du kartus baustas administracine tvarka už tai, kad būdamas neblaivus pasirodė viešoje vietoje įžeisdamas kitų asmenų orumą ir dorovę. Kaltinamasis neįrašytas į Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų centrą, dirba. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, kurios dydis nustatytinas artimas šios bausmės vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis), skiriant atitinkamus įpareigojimus, kurie, teismo vertinimu, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.

8. Įvertinus tai, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. J. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

9. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas D. J. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. liepos 6 d., 04.20 val. iki 2025 m. liepos 7 d., 17.28 val. (2 paros).

10. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. liepos 7 d. nutartimi kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas nuo 2025 m. liepos 7 d. iki 2025 m. rugsėjo 7 d. gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios E. J. ir jos dukros G. J., paliktina nepakeista, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

D. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per visą laisvės apribojimo bausmės laiką nevartoti alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. J. paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios, įpareigojant 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per visą laisvės apribojimo bausmės laiką nevartoti alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti D. J. išbūtą laiką laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. liepos 6 d., 04.20 val. iki 2025 m. liepos 7 d., 17.28 val. (2 paras), jas prilyginant 6 (šešioms) laisvės apribojimo dienoms.

D. J. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios E. J. ir jos dukros G. J., palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti D. J., kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.