Vilniaus apygardos teismo nutartis

1K-641-303/2011Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.1.3.; 2.1.16.1.2.2.(S)

2011 m. spalio 27 d.

teismo posėdyje išnagrinėjusi įtariamojo J. M. gynėjo adv. Renaldo Baliūčio skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 6 d. nutarties, kuria J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, nedirbančiam, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. įtariamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su I. K. ir J. A., turėdamas tikslą gauti turtinės naudos iš kito asmens prostitucijos, nuo tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2011 m. rugsėjo 7 d. organizavo ir vadovavo prostitucijai bei pelnėsi iš kitų asmenų prostitucijos, t.y. per internetines pažinčių svetaines (duomenys neskelbtini) bei kitais tyrimo metu nenustatytais būdais susirasdavo merginas, besiverčiančias prostitucija, ir, joms sutikus, kartu su J. A. organizavo jų vykimą prostitucijai iš Lietuvos Respublikos į Birmingemo miestą, Jungtinėje Karalystėje, merginas, neturinčias nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje, laikinai, iki išvykimo iš Lietuvos Respublikos, apgyvendindavo I. K. išsinuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausančiame L. K., bei kartu su I. K. vadovavo prostitucijai, patalpindami merginų nuotraukas su nurodytomis paslaugų kainomis internetiniuose tinklapiuose (duomenys neskelbtini). J. A., nuolat gyvenantis Birmingemo mieste, Jungtinėje Karalystėje, surinkdavo pinigus, gautus iš klientų už prostituciją, ir juos pervesdavo J. M., po ko pastarasis pasidalindavo pinigus su I. K., V. C., J. A. ir prostitucijos paslaugas teikusia mergina. Tokiu būdu J. M., I. K., V. C. ir J. A. pelnėsi iš V. Š., J. Č., E. G., V. M., K. M., A. T., G. P., A. S. prostitucijos. Už valandos prostituciją kiekviena mergina iš kliento gaudavo po 160 svarų sterlingų, iš kurių 80 svarų sterlingų tekdavo merginai ir 80 svarų sterlingų J. M., I. K., V. C. ir J. A., t.y. J. M. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 307 str. 2 d.

Taip pat, J. M. įtariamas tuo, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su I. K. ir V. C., turėdamas tikslą gauti turtinės naudos iš kito asmens prostitucijos, laikotarpiu nuo tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2011 m. rugsėjo 7 d. organizavo ir vadovavo prostitucijai bei pelnėsi iš kitų asmenų prostitucijos, t.y. per internetines pažinčių svetaines (duomenys neskelbtini) bei kitais tyrimo metu nenustatytais būdais susirasdavo merginas, besiverčiančias prostitucija, ir, joms sutikus, organizavo jų prostituciją viešbučiuose Vilniaus mieste: „R. B. H. L.", esančiame (duomenys neskelbtini), „N. V. C.", esančiame (duomenys neskelbtini), „N.", esančiame (duomenys neskelbtini). I. K. vykdė centralizuotą klientų skambučių priėmimą ir užsakymų paskirstymą informuodama, į kurį viešbutį reikės vykti pas klientą, o V. C. surinkdavo pinigus, gautus iš klientų už prostituciją, ir juos perduodavo J. M., po ko pastarasis pasidalindavo pinigus su I. K., V. C. ir prostitucijos paslaugas teikusia mergina. Tokiu būdu J. M., I. K. ir V. C. pelnėsi iš R. M., D. V., M. S., R. O., Ž. B., J. M., V. Š., V. S. prostitucijos. Už valandos prostituciją kiekviena mergina iš kliento gaudavo po 160 EUR arba 550 Lt, iš kurių pusė tekdavo merginai ir pusė J. M., I. K. ir V. C., t.y. J. M. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 307 str. 2 d.

J. M. įtariamas tuo, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su I. K. ir V. C., turėdamas tikslą gauti turtinės naudos iš kito asmens prostitucijos, nuo tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2011 m. balandžio mėnesio pabaigos organizavo ir vadovavo nepilnamečio asmens – E. N., gimusios 1995 m., prostitucijai viešbučiuose Vilniaus mieste: „R. B. H. L.", esančiame (duomenys neskelbtini), „N. V. C.", esančiame (duomenys neskelbtini), „N.", esančiame (duomenys neskelbtini). I. K. vykdė centralizuotą klientų skambučių priėmimą ir užsakymų paskirstymą informuodama, į kurį viešbutį reikės vykti pas klientą, o V. C. surinkdavo pinigus, gautus iš klientų už prostituciją, ir juos perduodavo J. M., po ko pastarasis pasidalindavo pinigus su I. K., V. C. ir pačia E. N.. Tokiu būdu J. M., I. K. ir V. C. pelnėsi iš nepilnamečio asmens prostitucijos. Už valandos prostituciją E. N. iš kliento gaudavo 160 EUR arba 550 Lt, kurių pusė tekdavo jai ir pusė J. M., I. K. ir V. C., t.y. J. M. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 307 str. 3 d.

Byloje esantys faktiniai duomenys: tarnybiniai pranešimai, liudytojų, paties J. M. bei kitų įtariamųjų byloje parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, techninių priemonių panaudojimo protokolai, internetinio tinklalapio duomenys, kita bylos medžiaga, pagrįstai leidžia manyti, jog J. M. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

LR BPK 140 str. tvarka įtariamasis J. M. sulaikytas 2011-09-07, kardomoji priemonė – suėmimas jam paskirta 2011-09-08, suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2011-10-08.

Kita vertus, sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės pratęsimo, būtina atsižvelgti ne tik į pranešimo apie įtarimą turinį, bet ir į kitas faktines bylos aplinkybes, tačiau teismas, pasak pareiškėjo, jų tinkamai neįvertino. Pareiškėjas mano, kad teismo teiginiai, jog J. M. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl būdamas laisvėje bei siekdamas įgyti lėšų, gali daryti naujas nusikalstamas veikas, yra nepagrįsti bei neatitinka objektyvių aplinkybių. Pažymi, kad suimtasis turėjo ir turi nuolatinį bei legalų pragyvenimo šaltinį, nes Lietuvos Respublikoje dirbo pagal verslo liudijimą, Didžiojoje Britanijoje, iki suėmimo, vykdė nekilnojamojo turto nuomos veiklą. Aplinkybes apie tai, kad J. M. verslas, kaip ir gautos pajamos, yra legalūs, pareiškėjo teigimu, patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantis UAB „(duomenys neskelbtini)" steigimo pažymėjimas, taip pat pažymos apie deklaruotas pajamas, sumokėtus mokesčius (2009-2010 m. pažyma P60, 2008-2009 m. pažyma P60). J. M. yra nurodytos bendrovės steigėjas ir direktorius. Pareiškėjas pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)", kurios akcininkas yra J. M., sutinka pastarąjį priimti į darbą, o tai rodo, jog J. M. turi realias galimybes įsidarbinti.

Pareiškėjo nuomone, aplinkybė, jog J. M. praeityje yra teistas, negali būti laikoma teisėta priežastimi pratęsti jam suėmimą. Nurodo, jog teistumas yra išnykęs, be to, mano, kad J. M. praeityje padarytos klaidos negali siejamos su šiuo metu esančia situacija, ir vien tik ši teismo nurodoma priežastis negali būti pagrindu pratęsti suėmimą.

Skunde pažymima, jog ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas 2011 m. balandžio mėn., kardomoji priemonė – suėmimas J. M. taikomas nuo 2011-09-08. Pareiškėjo nuomone, ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai turėjo galimybę nustatyti ir apklausti J. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų bendrininkus, nukentėjusiuosius ir galimus liudytojus bei jų parodymus užfiksuoti įstatymų nustatyta tvarka, tokiu būdu pašalindami galimybę trukdyti procesui. Dabartiniu metu su J. M. nėra atliekami jokie konkretūs procesiniai veiksmai, todėl suėmimas jam negalėjo būti pratęstas, nesant tam pagrindo.

Remdamasis skunde išdėstytomis aplinkybėmis, pareiškėjas pažymi, jog teismas, spręsdamas kardomosios priemonės paskyrimo klausimą, privalo patikrinti, ar pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad būtent įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Tuo tarpu skundžiama nutartis, pasak pareiškėjo, priimta remiantis prielaidomis, nesigilinant į J. M. suėmimo pratęsimo esmę bei tikslingumą, kas pažeidžia įstatymo numatytą proporcingumo principą, taikytiną skiriant procesines prievartos priemones, be to, teismas tinkamai neargumentavo, kodėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti LR BPK 119 str. numatytų tikslų. Pareiškėjo nuomone, teismui priėmus nepagrįstą sprendimą, yra pažeidžiama J. M. teisė į gynybą bei teisė į teisingą procesą.

Teismo posėdyje įtariamojo J. M. gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Išnagrinėjus suimtojo gynėjo skundą ir teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, išklausius proceso dalyvių paaiškinimų, daroma išvada, jog pratęsti J. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą buvo ir pagrindai, ir sąlygos.

Skundžiama teismo nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas įtariamajam J. M. pratęsta, teismui padarius išvadą, jog pastarasis būdamas laisvėje bėgs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei darys LR BPK 122 str. 4 d. nurodytus naujus nusikaltimus, ir dėl to nebus galima pasiekti LR BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų (LR BPK 122 str. 1 d. 1 p., 3 p., 7 d.). Tokia teismo išvada yra pagrįsta.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, J. M. įtariamas padaręs tris nusikalstamas veikas dorovei, iš kurių dvi, pagal įstatymą, priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, tuo tarpu trečia - sunkių. Už šių veikų padarymą pastarajam gresia pakankamai griežta laisvės atėmimo bausmė. Todėl vien ši aplinkybė, priskiriama LR BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai ir, kaip pagrįstai nustatė teismas, yra pakankamas pagrindas manyti, jog J. M. būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios bausmės, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir dėl to nebus įmanoma pasiekti LR BPK 119 str. numatytų tikslų (LR BPK 122 str. 1 d. 1 p., 2 d.). Šį pagrindą sustiprina ir tai, kad, priešingai nei teigiama skunde, J. M. nėra saistomas pakankamai tvirtais socialiniais ryšiais. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, pastarasis išties yra vedęs, turi dvi dukras, iš kurių viena nepilnametė, deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tačiau šios, formaliai nustatytos aplinkybės, dar nesudaro pagrindo besąlygiškai teigti, jog J. M. yra saistomas tvirtais ir pastoviais šeiminiais ryšiais. Priešingai, iš ikiteisminio tyrimo metu atliktos J. M. apklausos protokolo matyti, jog pastarasis glaudžius santykius palaiko su savo drauge I. K.: apmoka buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame pastaroji gyvena, nuomą, kartu su ja, šios gimtadienio proga, 2011 m. sausio mėn. buvo išvykęs į Didžiąją Britaniją. Analogiškas aplinkybes yra nurodžiusi ir I. K., kuriai taipogi, kaip ir suimtajam J. M., yra pareikšti įtarimai dėl analogiško pobūdžio veikų padarymo. Pasak šios, butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ji nuomojasi kartu su J. M., kuris yra jos vaikinas ir padeda jai pragyventi. Tai, kad pastarasis turi šeimą, jiems gyventi kartu netrukdė. Todėl pareiškėjo skunde deklaruojama J. M. šeima, jo gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaip priežastis, dėl kurios šis neva tai neketina slapstytis, visgi, įvertinus ir pastarajam inkriminuojamų nusikaltimų aplinkybes, nėra tie socialiniai ryšiai, kurie leistų jam adekvačiai reaguoti į gresiančią bausmę bei sumažintų prognozuojamo bėgimo nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo tikimybę, kuriai užkirsti ir taikoma J. M. tokia griežta kardomoji priemonė. Reikia pažymėti ir tai, kad J. M. turi ryšių užsienyje, t.y. Didžiojoje Britanijoje yra įsteigęs įmonę, gauna pajamas. O tai, tik sustiprina pagrindą manyti, kad jis gali bėgti ar slėptis, juolab, kad pas pastarąjį kratos metu buvo rasti ir paimti netikri dokumentai - asmens tapatybės kortelė bei vairuotojo pažymėjimas. Kita vertus, pagal SODROS duomenis, suimtasis M. M. Lietuvoje, net ir pagal verslo liudijimą, gana ilgą laiką, t. y. nuo 2009 m. pradžios, niekur nedirbo, taipogi neturi ir jo vardu registruoto nekilnojamo turto. Byloje nėra ir jokių objektyvių duomenų apie J. M., kaip akcininko, iš UAB „(duomenys neskelbtini)" gaunamas pajamas.

Visos šios aukščiau aptartos aplinkybės, kaip jau minėta, pagrįstai teismui leido manyti, kad įtariamasis J. M. būdamas laisvėje bėgs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir dėl to nebus įmanoma pasiekti LR BPK 119 str. numatytų tikslų (LR BPK 122 str. 1 d. 1 p., 2 d.).

Kita vertus, suimtajam J. M. inkriminuojamų veikų padarymo aplinkybės, jų kartotinis bei versliškas pobūdis, pagrįstai teismui leido manyti, kad J. M. būdamas laisvėje ir toliau darys naujus nusikaltimus, numatytus LR BPK 122 str. 4 d., ir dėl to taipogi nebus galima pasiekti LR BPK 119 str. įtvirtintų tikslų, juolab, kad viena iš pastarajam inkriminuojamų veikų, pagal įstatymą, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Reikia pažymėti ir tai, kad pastarasis praeityje jau buvo teistas, ne už vienos, tame tarpe ir sunkios veikos padarymą. Ir nors teistumas yra išnykęs, tačiau vertinant šią aplinkybę naujai inkriminuojamų J. M. veikų kontekste, ji didina tikimybę, kad pastarasis būdamas laisvėje ir toliau darys naujas LR BPK 122 str. 4 d. numatytas nusikalstamas veikas (LR BPK 122 str. 1 d. 3 p).

Pareiškėjo argumentas dėl nepagrįstų jam įtarimų, atsižvelgus į tyrimo stadiją bei tiriamų nusikaltimų aplinkybes, yra nepagrįstas. Kaip jau aukščiau buvo minėta, faktiniai duomenys, kurie leidžia manyti, jog įtariamasis J. M. padarė jam inkriminuotas veikas, visgi yra, atkreipiant pareiškėjo dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu, sprendžiant klausimą dėl suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo, negali būti reikalaujama, kad visos reikšmingos bylos aplinkybės būtų išaiškintos taip pat išsamiai, kaip ir teismui priimant nuosprendį, nes daugiau bylai reikšmingų duomenų galima gauti, tik procesui judant į priekį. Kita vertus, įrodymų pakankamumo klausimas įtariamojo kaltės aspektu, svarstomas ne proceso, susijusio su kardomosios priemonės – suėmimo skyrimu, bet bylos nagrinėjimo teisme metu.

Byloje tiriamų veikų pobūdis, jų tyrimo specifika leidžia daryti išvadą, jog įtariamajam J. M. paskirtos kardomosios priemonės - suėmimo termino trukmė pagrįsta, LR BPK 127 str., 44 str. bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos nuostatos nėra pažeidžiamos.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

įtariamojo J. M. gynėjo adv. Renaldo Baliūčio skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.