- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-08
- Bylos Nr.
- 1A-298-651/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18654-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė, Edita Lapinskienė, Regina Bertašienė
- Nuteistasis
- D. V.
- Nukentėjusysis
- N. C. R.
Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-298-651/2018
Teisėjas Eugenijus Antanauskas Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18654-2017-7
2018 m. lapkričio 8 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Lapinskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. (D. V.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 25 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams.
Vadovaujantis BK 64¹straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams. Paskirtą bausmę nurodyta atlikti pataisos namuose.
Iš I. S., D. V., D. V. nukentėjusiojo N. C. R. naudai solidariai priteista 700 Eur turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. Nuteistasis D. V., veikdamas bendrininkų grupėje su I. S., D. V. (D. V.), grasindami panaudoti fizinį smurtą ir panaudodami peilį bei specialiai žmogui žaloti pritaikytą daiktą - strypą, pagrobė svetimą turtą, t. y.: I. S., iš anksto susitarusi ir veikdama bendrininkų grupėje su D. V. ir D. V., 2017-04-18 apie 20.00 val., prekybos ir pramogų centre „A“, esančiame (duomenys neskelbtini) m., I. S. susipažino su Filipinų Respublikos piliečiais G. C. D., D. A., B. E. R., T. T. P., N. C. R., kuriems pažadėjo parūpinti merginų kompaniją bei vietą vartoti alkoholiui ir taip įkalbėjo vykti „taksi“ automobiliu kartu su I. S. į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėtame bute Filipinų Respublikos piliečiams G. C. D., D. A., B. E. R., T. T. P., N. C. R. atsisėdus virtuvėje prie stalo, I. S. būnant kartu, įėjo D. V. ir D. V., kuris atsistojo prie virtuvės durų, užstodamas išėjimą, vienoje rankoje laikydamas specialiai žmogui žaloti pritaikytą daiktą – strypą, kitoje – peilį. Tuo metu D. V. ir I. S. pareikalavo, kad Filipinų Respublikos piliečiai atiduotų turimus pinigus. Tokiais veiksmais I. S., D. V. ir D. V. sudarė bauginančią situaciją ir sukėlė saugumo jausmo trūkumą Filipinų Respublikos piliečiams G. C. D., D. A., B. E. R., T. T. P., N. C. R. ir panaudojo peilį bei specialiai žmogui žaloti pritaikytą daiktą – strypą, grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Filipinų Respublikos piliečiai G. C. D., D. A., B. E. R., T. T. P., N. C. R., išsigandę, kad jų atžvilgiu bus tuoj pat panaudotas fizinis smurtas, ant stalo padėjo turimus pinigus: G. C. D. padėjo 10 eurų ir 15 JAV dolerių, kas atitinka 14,04 eurų, D. A. - 45 eurus ir 25 JAV dolerių, kas atitinka 23,40 eurų, B. E. R. - 200 JAV dolerių, kas atitinka 187,23 eurų, T. T. P. - 350 JAV dolerių, kas atitinka 327,65 eurų, N. C. R. - 50 eurų ir 700 JAV dolerių, kas atitinka 655,30 eurų. Po to I. S., D. V. ir D. V., siekdami apžiūrėti, ar minėti Filipinų Respublikos piliečiai neturi paslėpę daugiau pinigų, pareikalavo nusiauti batus ir kelnes, ką pastarieji išsigandę, kad jų atžvilgius bus tuoj pat panaudotas fizinis smurtas, ir padarė, tačiau daugiau jokių vertingų daiktų iš Filipinų Respublikos piliečių nerado ir nepaėmė. Tokiu būdu D. V., veikdamas bendrininkų grupėje su I. S. ir D. V. ir, grasindami panaudoti fizinį smurtą, panaudodami peilį bei specialiai žmogui žaloti pritaikytą daiktą - strypą, pagrobė svetimą turtą – G. C. D. - bendros 24,04 EUR vertės, D. A. – bendros 68,40 EUR vertės, B. E. R. - bendros 187,23 EUR vertės, T. T. P. – bendros 327,65 EUR vertės, N. C. R. - bendros 705,30 EUR vertės.
2. Klaipėdos apylinkės teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatavo, kad I. S., D. V. ir D. V., veikdami bendrai vieninga tiesiogine tyčia, įvykdė plėšimą, esant jų veiką kvalifikuojantiems požymiams – jie panaudojo specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą – strypą bei peilį.
2.1. Skirdamas bausmę apylinkės teismas D. V. teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į tai, kad nusikalstama veika padaryta neišnykus teistumui, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, įvertino tai, kad realus smurtas prieš nukentėjusiuosius nebuvo panaudotas, sprendė, kad yra pagrindas nuteistajam skirti laisvės atėmimo bausmę, paskiriant mažesnę bausmę, nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. V. prašo panaikinti jam paskirtą bausmę ir pasiųsti jį į reabilitaciją gydymui nuo narkotinių medžiagų. Taip pat prašo priteistą žalą padalyti į 3 dalis, t. y. atskirai kiekvienam kaltinamajam lygią dalį, o ne žalą priteisti solidariai iš visų trijų nuteistųjų.
3.1. Nurodo, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas abstinencijos būsenoje, todėl jam skubiai reikėjo pinigų narkotikams įsigyti. Tvirtina, kad paskirta bausmė jam nesumažins noro vartoti narkotines medžiagas, todėl būtina bausmę panaikinti ir jį pasiųsti į reabilitaciją gydytis.
3.2. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo priteistos žalos būdu. Mano, kad žala turi būti priteista iš kiekvieno nuteistojo po lygią dalį, o ne solidariai.
4. Teismo posėdžio metu prokurorė I. Mačiulienė prašė apeliacinį skundą atmesti. Nesutinka, kad yra pagrindas taikyti švelnesnę bausmę nuteistajam. Jokių duomenų, kad nusikaltimą padarė abstinencijos būsenoje. Jokių duomenų, kad jis gydosi, nėra. Reikalavimą dėl civilinio ieškinio tenkinimo dalimis, prašė atmesti.
4.1. Nuteistojo gynėja advokatė M. Kunickienė prašė tenkinti apeliacinį skundą skunde išdėstytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Skundas atmetamas.
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šioje byloje nuosprendis priimtas ir I. S. bei D. V., tačiau jie apeliacinių skundų nepateikė.
6. Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir nuteistojo D. V. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas Kadangi nuteistasis neginčija kaltės, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 str. 3 d.). Taigi iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas iš esmės nesutinka su paskirta bausme ir prašo ją švelninti, todėl pasisakytina tik dėl paskirtos bausmės. Be to, nesutinka ir su priteistos žalos būdu, mano, kad žalą teismas turėjo priteisti kiekvienam nuteistajam po lygią dalį, o ne solidariai.
7. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl bausmės paskyrimo. Mano, kad teismas privalėjo jį pasiųsti į reabilitaciją gydymui, o ne skirti bausmę. Taigi manoma, kad buvo pagrindas paskirti švelnesnę bausmę nei numatyta BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje.
8. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės bylos Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011 ir kt.). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).
9. Už BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatyta bausmė yra tik laisvės atėmimas. Apylinkės teismas nuteistajam paskyrė laisvės atėmimą, kurios trukmė yra mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis. Iš apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas įvertino, kad nusikalstamą veiką nuteistasis padarė esant neišnykusiam teistumui, atsižvelgė ir į jo atsakomybę švelninančią aplinkybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Taigi teismas, skirdamas bausmę, tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes.
10. Kolegija, įvertinusi nuteistojo padarytą nusikaltimą, jo asmenybę, visiškai sutinka su apylinkės teismo nurodytais argumentais dėl bausmės paskyrimo ir su paskirta bausme. Apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo keisti paskirtą bausmę. Vien aplinkybė, kad neva nuteistasis nusikaltimą padarė būdamas abstinencijos būsenoje, nesudaro pagrindo švelninti bausmę. Kita vertus, kaip teisingai nurodė prokurorė, byloje nėra duomenų patvirtinančių šiuos nuteistojo teiginius. Be kita ko, apylinkės teismas nuosprendžiu nurodė nuteistąjį suimti nuosprendžiui įsiteisėjus. Taigi iki tol D. V. yra laisvėje, tačiau jokių duomenų, kad jis gydosi nuo priklausomybės narkotikams, nėra, vadinasi, gydytis jis nesuinteresuotas.
Dėl civilinio ieškinio
11. Apeliaciniu skundu nesutinka su priteistu žalos būdu. Mano, kad teismas nepagrįstai turtinę žalą nukentėjusiajam iš visų nuteistųjų priteisė solidariai. Jokių argumentų, dėl ko teismas turėjo turtinę žalą priteisti dalimis, o ne solidariai nenurodoma.
12. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą (BPK 109 str.). Byloje ginčo nėra, kad nusikalstamą veiką padarė visi trys nuteistieji veikdami bendrininkų grupėje.
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.279 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Taigi pagal nagrinėjamo įstatymo nuostatas šioje byloje įrodytą nusikaltimą padariusių visų nuteistųjų atsakomybė yra solidari. Jokio pagrindo turtinę žalą iš nuteistųjų priteisti lygiomis dalimis, nėra Apylinkės teismas teisingai taikė teisės normas ir pagrįstai iš nuteistųjų nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą priteisė solidariai iš visų nuteistųjų.
14. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimo pagrįstumo nuteistajam, todėl laikyti už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę aiškiai per griežta apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, t. y. nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų, civilinis ieškinys taip pat išspręstas tinkamai, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo D. V. apeliacinį skundą.