Kauno apygardos teismo nutartis

2013-11-14 · Byla Nr. ATP-1181-478/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-14
Bylos Nr.
ATP-1181-478/2013
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jūratė Jakubonienė
Kategorijos
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1181-478/2013Teisminio proceso Nr. 4-69-3-03850-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.5.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Jūratė Jakubonienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarimo L. V. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarimu L. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 130 str. 1 d., ir nubaustas 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Jis nubaustas už tai, kad 2013-06-01, 1.20 val., (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso teisėtam pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 17 punktų reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d.

Šalies argumentai

L. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, jog su paskirta nuobauda nesutinka, kadangi pažeidimo nepadarė, o teismo išvados dėl jo kaltės padarius pažeidimą, yra nepagrįstos ir nemotyvuotos, priimtos išsamiai, nešališkai ir teisingai neišsiaiškinus ir neįvertinus visų įrodymų. Apelianto teigimu, jis nematė ir negirdėjo, kad pareigūnai būtų jį stabdę. Tuo metu, kai vairavo, jis išgėręs nebuvo. Taurę vyno išgėrė pas draugę namuose, kadangi pastatęs automobilį, niekur nebesiruošė važiuoti. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog LR ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tyčiniais veiksmais, t. y. asmuo, nepaklusdamas policijos pareigūnams, vykdantiems savo tarnybines funkcijas, supranta, kad daro pažeidimą ir tikslingai siekia atlikti veiksmus – nestoja policijos pareigūnų stabdomas. Apelianto teigimu, įvykio dieną buvo stipriai apniukę, nuo pat vakaro stipriai lijo, ką patvirtina jo pateikta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažyma. Buvo tamsus paros metas, policijos pareigūnai stovėjo priešingoje kelio pusėje prie sustabdytos mašinos, šalia specialiomis spalvomis dažyto ir policijos skiriamaisiais ženklais pažymėto jų automobilio nebuvo, savo mašiną jie buvo pasilikę už krūmų, neapšviestoje, nematomoje vietoje. Nors apeliantas matė kitoje kelio pusėje stovinčius policijos pareigūnus, tačiau pagrįstai galvojo, kad jie tikrina kitą vairuotoją. Jei būtų matęs, kad jie jį stabdo, apeliantas būtų sustojęs, nes bėgti nuo policijos jam nebuvo jokio tikslo.

Skunde pažymima, jog teismas nutarimą priėmė remdamasis tik policijos pareigūnų D. T. bei V. K. parodymais, kurie nuo pat pradžių buvo prieštaringi – jų duoti parodymai pirmosios instancijos teisme nesutampa su jų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota informacija. Pareigūnai skirtingai nurodė, kokį atstumą jie, neva, vijosi apelianto automobilį, vietą, kur stovėjo jų tarnybinis automobilis, ir pan. Apelianto įsitikinimu, faktas, jog parodymus apie galimai padarytą pažeidimą duoda policijos pareigūnai, dar besąlygiškai neduoda pagrindo jų parodymus laikyti visiškai teisingais ir vienareikšmiškai jais remtis, kaip įrodymu. Nors apeliantas pateikė teismui eilę įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas įvykio aplinkybes, teismas jų savo nutarime neaptarė ir jais nesivadovavo. Teismas apklausė apelianto draugę R. P., tačiau jos parodymų nutarimo motyvuojamoje dalyje visiškai neaptarė. Taigi, teismas vadovavosi tik vienos pusės pateiktais įrodymais ir visiškai ignoravo apelianto pateiktuosius, nors jokių rašytinių duomenų, patvirtinančių policijos pareigūnų parodymus, byloje surinkta nebuvo.

Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos policijos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr. 660, 77 str. numato, kaip turi elgtis policijos pareigūnas, jei transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti: įsidėmėti kiek įmanoma daugiau informacijos apie transporto priemonę ir pranešti budėtojui; persekioti transporto priemonę patruliniu automobiliu, įjungus mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialius garso signalus, stengtis ją sustabdyti ir nuolat informuoti budėtoją apie judėjimo kryptį; per garsiakalbį kartoti reikalavimą sustabdyti transporto priemonę ir kt. Policijos pareigūnai nepateikė radijo ryšių garso įrašų, kuriuose būtų užfiksuotas pranešimas policijos budėtojui apie stabdomą apelianto vairuojamą automobilį. Byloje nėra policijos duomenų, kuriuose būtų užfiksuoti policijos patrulių ekipažo automobilyje naudotų šviesos ir garso sistemų duomenys, stabdant automobilį. Policijos pareigūnai nenurodė, jog apeliantui nestojant, jie būtų naudoję garsiakalbį, prašydami vairuotoją sustoti kelkraštyje. Automobilio sustabdymui papildomos pajėgos išsiųstos taip pat nebuvo. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, kad policijos pareigūnai būtų laikęsi minėtų Policijos patrulių veiklos instrukcijų.

Apeliantas pažymi, jog jis pateikė teismui įrodymus, kad jokio piktybiškumo ir tyčios jo veiksmuose nebuvo, nes jis buvo blaivus, turėjo tvarkingus automobilio dokumentus, kuriuos vėliau pateikė policijos pareigūnams, nuo vietos, kur stovėjo policijos pareigūnai, iki apelianto draugės namų tenuvažiavo tik apie 150 metrų, automobilį pastatė gatvėje, ten, kur visada jį palieka. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, yra puikiai charakterizuojamas, jam nebuvo objektyvaus pagrindo bėgti nuo patrulių, o jeigu būtų turėjęs tokį tikslą, būtų įvažiavęs į draugės kiemą ir paslėpęs automobilį garaže, o ne palikęs matomoje vietoje.

Atsiliepimas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius (toliau - Institucija) atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad administracinė nuobauda L. V. paskirta teisingai ir pagristai. Administracinis teisės pažeidimas yra įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais. Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti policijos pareigūnai V. K. ir D. T. patvirtino, kad D. T. automobilį stabdė, tačiau vairuotojas nesustojo. Jie tarnybiniu automobiliu pravažiavę apie 300 metrų, pamatė paliktą gatvėje automobilį su degančiais žibintais, iškvietė autovežį. Po pusvalandžio atėjo pažeidėjas, kuris pasakė, kad automobilį vairavo jis. Policijos pareigūnai tinkamai vykdė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintą policijos patrulių veiklos instrukciją, jų veiksmai, pastebėjus daromą teisės pažeidimą, buvo teisėti, kadangi jie patruliavo iš anksto nustatytame maršrute pagal jiems duotą tarnybos užduotį. Policijos pareigūnai nesuinteresuoti bylos baigtimi, todėl neturėjo jokio tikslo pakenkti apeliantui. Byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai yra pažįstami su apeliantu ir suinteresuoti duoti jam nepalankius parodymus.

L. V. apeliacinis skundas atmetamas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu L. V. administracinė nuobauda buvo paskirta už LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą.

ATPK 130 str. 1 d. numatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Būtina asmens patraukimo atsakomybėn pagal LR ATPK 130 str. 1 d. sąlyga yra kaltės nustatymas, t. y. būtina nustatyti ne tik tai, kad policijos pareigūnai tinkamai stabdė automobilį vairuojantį asmenį, tačiau ir tai, kad asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, matė ir suprato bei turėjo suprasti, kad yra stabdomas.

Apeliantas neigia padaręs LR ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, nurodydamas, jog nematė ir negirdėjo, kad pareigūnai būtų jį stabdę, be to, apelianto nuomone, jis galėjo būti stabdomas policijos pareigūnams nesilaikant Policijos patrulių veiklos instrukcijų.

Nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, vertinami įrodymai. Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (LR ATPK 256 str. 1 d.). Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (LR ATPK 256 str. 2 d.). LR ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone.

Žemesnės instancijos teismas

Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas laikomas pagrįstu ir teisėtu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog L. V. savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d. Tai, kad L. V. 2013 m. birželio 1 d., 1.20 val., (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, įrodo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) patrulio D. T. tarnybinis pranešimas bei bylos nagrinėjimo teisme metu jo duoti parodymai, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) patrulių V. K. tarnybinis pranešimas bei bylos nagrinėjimo teisme metu jo duoti parodymai, o taip pat kiti bylos duomenys.

Iš patrulio D. T. 2013-06-01 tarnybinio pranešimo matyti, jog pareigūnai 01:20 val. (duomenys neskelbtini) stabdė automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau šis automobilis į stabdymą lazdele (šviečiančia raudonai LED šviesa) apšviestame kelio ruože nereagavo, nors pareigūno apranga buvo su šviesą atspindinčiais elementais. Pravažiavęs pro pareigūną, automobilis padidino greitį ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Pradėję jį persekioti su švyturėliais, pareigūnai automobilį pamatė paliktą užrakintą prie (duomenys neskelbtini) namo, tačiau su paliktais šviesų žibintais. Automobilis buvo paliktas šalikelėje netvarkingai (įstrižai, dešinėje kelio pusėje). Pranešus apie nestojimą VPK budėtojui ir atvykus iškviestam autovežiui, keliant nestojusį automobilį, prie pareigūnų priėjo vyras, kuris aiškino, kad tai jo automobilis. Vyriškis teigė nežinąs, kodėl policija transportuoja automobilį, keitė versijas, kad jis miegojo namie, vėliau sakė, kad tai ne jo automobilis, o stabdymo važiuodamas nepastebėjo, vėliau bandė apgailestauti ir prisipažino nestojęs bei gėręs alaus prieš važiuodamas (b. l. 5). Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoju apklaustas patrulis D. T. savo tarnybinį pranešimą patvirtino, papildomai paaiškino, kad L. V. nepažįsta, L. V. pravažiavo pro jį 1,5 metro atstumu. Iš pradžių važiavęs nedideliu greičiu, stabdomas L. V. greitį padidino ir nuvažiavo. D. T. kolega sėdėjo tarnybiniame automobilyje šalikelėje, 3 metrų atstumu nuo D. T.. L. V. nesustojus, D. T. greitai įlipo į mašiną ir pradėjo vytis. Kol užsikūrė, praėjo keletas sekundžių. Važiuodami pamatė priešais stovinčią mašiną su įjungtomis šviesomis, viduje nieko nebuvo. Pareigūno teigimu, jie užtruko apie 17 sekundžių, kol surado stovintį automobilį. D. T. nusprendė, jog nuo pažeidimo vietos iki vietos, kur stovėjo automobilis, buvo apie 500 metrų, nes vietos viena nuo kitos buvo labai netoli. D. T. įsitikinimu, L. V. negalėjo jo nematyti, kadangi D. T. buvo su tarnybiniu automobiliu bei apranga, naktis buvo nelietinga (b. l. 39–40).

Iš patrulio V. K. 2013-06-01 tarnybinio pranešimo matyti, kad pareigūnai 01:20 val. stabdė automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau šis automobilis nesustojo ir, padidinęs greitį, nuvažiavo toliau. Todėl pareigūnai nuvažiavo paskui nestojusį automobilį. Opel Vectra vairuotojas įsuko į (duomenys neskelbtini) gatvę ir, palikęs automobilį kelkraštyje, pasišalino. Pareigūnams privažiavus, transporto priemonėje asmenų nebuvo, buvo palikti šviesti priekiniai artimųjų šviesų žibintai. Apie nestojusią transporto priemonę patruliai informavo budėtojų dalį, iškvietė autovežį nestojusiam automobiliui transportuoti. Atvykus autovežiui, prie pareigūnų priėjo asmuo, kaip vėliau paaiškėjo – L. V.. Jis paaiškino, kad vairavo šį automobilį, matė policijos pareigūnus, stovinčius sankryžoje, tačiau nesuprato, kad yra stabdomas, todėl nuvažiavo toliau. Patikrinus L. V. neblaivumo laipsnį alkotesteriu Lion 500, jam nustatytas lengvas 0.47 promilių neblaivumo laipsnis (b. l. 6). Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoju apklaustas patrulis V. K. papildomai paaiškino, kad jo kolegos stabdomas L. V. nesustojo, padidino greitį ir pro jį pravažiavo. Jo kolega, stabdęs L. V., stovėjo prieky tarnybinio automobilio, pareigūnas buvo su liemene. Vydamiesi L. V., pareigūnai užtruko, kol apsisuko, jie pamatė tik L. V. vairuoto automobilio uodegą, kad jis nusuka. Policijos pareigūnai važiavo iš paskos. Pavažiavus apie 200 metrų, rado automobilį numestą ir vairuotoją pabėgusį, automobilio šviesos degė, vairuotojas nespėjo jų užgesinti. Buvo po vidurnakčio, jokio eismo ir kitų transporto priemonių nebuvo, atstumai maži – 100-150 metrų, L. V. pravažiavo gal 150 metrų. Pareigūnai pranešė apie įvykį budėtojui, paprašė iškviesti autovežį automobiliui transportuoti. Autovežis atvažiavo už pusės valandos. Bandant automobilį transportuoti, prisistatė L. V., paklausė, ką pareigūnai daro. L. V. prisipažino vairavęs transporto priemonę. Nuo jo jautėsi lengvas alkoholio kvapas. Pareigūnai paprašė pasitikrinti girtumą, L. V. neprieštaravo. Jam buvo nustatytas lengvas girtumas. L. V. sakė, jog nestojo, nes išsigando (b. l. 50–51).

Iš liudytojų V. K. ir D. T. tarnybinių pranešimų bei parodymų matyti, jog policijos pareigūnai stabdė automobilį vairuojantį asmenį tinkamai, t. y. D. T., apsirengęs policijos pareigūno uniforma ir stovėdamas šalia policijos skiriamaisiais ženklais pažymėto automobilio, stabdė automobilį raudonai LED šviesa šviečiančia stabdymo lazdele. Tačiau L. V. teisėtam pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę nepakluso ir, padidinęs greitį, nuvažiavo. Tai, kad L. V. pastebėjo, jog jį stabdė policijos pareigūnas, rodo jo elgesys – greičio padidinimas pastebėjus, jog yra stabdomas, skubėjimas palikti pastatytą automobilį net neužgesinus trumpųjų automobilio šviesų.

Šalies argumentai

Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi policijos pareigūnų V. K. ir D. T., kurie tiesiogiai matė daromą pažeidimą, parodymais. Priešingai nei skunde nurodo apeliantas, minėtų policijos pareigūnų teisme duoti parodymai atitinka tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Pareigūnai L. V. iki pažeidimo nebuvo matę, jo nepažįsta ir nėra kaip nors susiję su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, todėl jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog pareigūnai gali būti šališki, tokių aplinkybių, kurios objektyviai pagrįstų pareigūnų šališkumą, apeliantas nenurodė ir apeliaciniame skunde. Todėl pareigūnų parodymai vertintini kaip patikimi įrodymai. Tai, jog pareigūnai skirtingai nurodė, kokį atstumą jie vijosi apelianto automobilį, vietą, kur stovėjo jų tarnybinis automobilis, nesudaro pagrindo suabejoti pareigūnų parodymų patikimumu. Natūralu, jog praėjus keliems mėnesiams nuo įvykio, asmuo gali tiksliai ir neprisiminti tam tikrų aplinkybių. Iš bylos medžiagos matyti, jog D. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad eismo įvykio aplinkybių jis neprisimena, prašė remtis jo tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis. Be to, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, vijimosi atstumas bei policijos tarnybinio automobilio stovėjimo vieta jokios reikšmės L. V. padaryto pažeidimo kvalifikavimui neturi.

Skunde nepagrįstai nurodoma, jog byloje nėra jokių duomenų, kad policijos pareigūnai būtų laikęsi Policijos patrulių veiklos instrukcijų. Iš bylos medžiagos matyti, jog pareigūnai įsiminė jų reikalavimui sustoti nepaklususį automobilį, paskui jį nuvažiavo įsijungę švyturėlius, pranešė apie jį budėtojui, iškvietė autovežį automobiliui transportuoti. L. V. automobilį paliko visai netoli pažeidimo vietos – maždaug 150 metrų atstumu. Todėl L. V. vairuoto automobilio paieška tetruko labai trumpą laiką – vos keliolika sekundžių. Esant tokiai situacijai, natūralu, jog nebuvo nei reikalo, nei laiko panaudoti visas apelianto skunde minimas Policijos patrulių veiklos instrukcijoje numatytas priemones.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo L. V. ir jo draugės R. P. parodymais, kadangi šie asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi, jų pateikta versija prieštarauja nesuinteresuotais pripažintų liudytojų parodymams ir kitai byloje esančiai medžiagai. Apelianto pateikta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažyma apie hidrometeorologines sąlygas (b. l. 29) patvirtina, jog maždaug įvykio metu, t. y. 2013-06-01 1 val., oro temperatūra buvo plius 16,1 oC, vėjas rytų 3 m/s, gūsiai 5 m/s. Priešingai, nei nurodoma skunde, įvykio metu nelijo, nes stiprus lietus stebėtas nuo 22 val. 14 min. iki 22 val. 38 min., o vidutinio stiprumo lietus – nuo 22 val. 38 min. iki 23 val. 20 min., silpnas lietus stebėtas nuo 23 val. 42 min. iki 23 val. 46 min. Liudytojas D. T. taip pat parodė, jog naktį buvo nelietinga (b. l. 40). Darytina išvada, jog įvykio metu lietus nelijo, dėl ko lietus sutrukdyti L. V. pamatyti, jog yra stabdomas pareigūnų, negalėjo. Tamsus paros metas taip pat negalėjo sutrukdyti L. V. pamatyti, jog yra stabdomas, kadangi iš paties L. V. pateiktos spalvotos fotonuotraukos matyti, jog pažeidimo vieta naktį yra apšviesta gatvės žibintais (b. l. 25). Be to, byloje nustatyta, jog policijos pareigūnas stabdė L. V. raudonai LED šviesa šviečiančia stabdymo lazdele, o pareigūno apranga buvo su šviesą atspindinčiais elementais. Apelianto teiginiai, jog kitoje kelio pusėje jo matyti stovintys policijos pareigūnai tikrino kitą vairuotoją, atmestina kaip nepagrįsta. Liudytojas V. K. teisme patvirtino, jog jo kolega kitos transporto priemonės nebuvo sustabdęs (b. l. 51). Be to, ši apelianto versija neįtikima dar ir dėl to, kad pareigūnai nebūtų galėję važiuoti paskui L. V., jei tuo metu būtų sustabdę kitą vairuotoją, o taip pat ir Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673, 29 str. reglamentuoja, jog policijos pareigūnams draudžiama stabdyti kitas transporto priemones, jeigu transporto priemonė yra sustabdyta ir tikrinami jos, vairuotojo ar krovinio dokumentai arba kai įforminami administracinio teisės pažeidimo dokumentai, išskyrus atvejus, kai daromas akivaizdus arba šiurkštus teisės pažeidimas, kurį reikia užkardyti, arba vykdomos policinės priemonės. Byloje nėra duomenų, kad įvykio metu buvo vykdomos policinės priemonės, to nenurodė ir Institucija, pateikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą, policijos pareigūnai taip pat nenurodė, jog L. V. automobilis buvo stabdomas dėl akivaizdaus ar šiurkštaus teisės pažeidimo, todėl apelianto argumentai, kad jis matė kitoje kelio pusėje stovinčius policijos pareigūnus, tačiau pagrįstai galvojo, kad jie tikrina kitą vairuotoją, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

Skundo argumentai, jog L. V. neturėjo pagrindo bėgti nuo patrulių, o jeigu būtų turėjęs tokį tikslą, būtų įvažiavęs į draugės kiemą ir paslėpęs automobilį garaže, o ne palikęs matomoje vietoje, taip pat atmestini kaip nepagrįsti, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog policijos pareigūnams suskubus važiuoti paskui L. V. automobilį, šiam objektyviai nebūtų užtekę laiko automobiliui paslėpti.

Skunde akcentuojami faktai – teigiama L. V. charakteristika ir galiojančių administracinių nuobaudų neturėjimas L. V. kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo nepašalina. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog minėti duomenys yra reikšmingi, individualizuojant pažeidėjui skiriamą nuobaudą, t. y. parenkant nuobaudos rūšį bei dydį. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, jog skirdamas L. V. administracinę nuobaudą, apylinkės teismas į L. V. asmenybę atsižvelgė.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (LR ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

L. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Jūratė Jakubonienė