Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. L. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau - Alytaus apylinkės teismas) 2021 m. sausio 5 d. nuosprendžio, kuriuo K. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 30 parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 20 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d. 2.10 val. iki 2020 m. rugpjūčio 28 d. 9.50 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. L. nuteistas už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 27 d. apie 1.00 val., namuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo sugyventinę I. J. – kumščiu sudavė jai du smūgius į kairę ranką, taip smurtaudamas nukentėjusiajai I. J. nežymiai sutrikdė sveikatą dėl poodinių kraujosruvų kairiajame žaste.

2. Alytaus apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį padarė išvadą, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis yra kaltas dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad K. L. padarė tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teistumą bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes ir sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą arešto bausmę, nustatant jos dydį mažesnį nei BK 49 straipsnyje numatytas vidurkis. Teismas taip pat įvertinęs tai, kad nuosprendžio priėmimo metu K. L. jau buvo atlikęs ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, netaikė BK 64 straipsnio nuostatų ir skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių nebendrino.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. L. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, iš esmės nesutinkama tik su K. L. paskirta arešto bausme, prašant ją sušvelninti ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

6. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam K. L. paskirtos bausmės pagrįstumo, pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

6.1. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).

7. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant skundžiamo nuosprendžio turinį bei apylinkės teismo motyvus dėl K. L. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į jam inkriminuotos nusikalstamos veikos stadiją ir pobūdį (padaryta viena baigta nusikalstama veika, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai), K. L. kaltės formą (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia). Teismas taip pat įvertino ir nuteistojo asmenybę, tai, kad jis praeityje teistas (t. 1, b. 1. 75-81), nusikalstamą veiką įvykdė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, be to, nusikalstamą veiką įvykdė neatlikęs Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. vasario 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, kuri 2020 m. liepos 20 d. teismo nutartimi pakeista į arešto bausmę, daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis (t. 1, b. 1. 84-139), skirtų baudų nemoka, nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, Sodros duomenimis legalaus darbo nėra dirbęs (t. 1, b. l. 144), Užimtumo tarnyboje registruotas nuo 2020 m. rugpjūčio 16 d. (t. 1, b. 1. 143). Teismas taip pat nustatė vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Visumos šių aplinkybių pagrindu apylinkės teismas padarė išvadą, kad K. L. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, todėl skyrė BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį - areštą, jo trukmę nustatė mažesnę nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas vidurkis. Pripažinti, kad už nusikalstamą veiką apeliantui bausmė paskirta neteisingai ar yra aiškiai per griežta, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius, tiek K. L., tiek jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančius duomenis, nepaisant nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų, teisinio pagrindo nėra.

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti antivisuomenines nuteistojo nuostatas ir patvirtina, kad nagrinėjamu atveju K. L. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą yra itin aktualu. Konstatuojant šią išvadą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad siekiant nuteistojo elgesio korekcijos išimtinai teigiama linkme, praeityje apeliantui buvo taikyta švelnesnio pobūdžio bausmė (laisvės apribojimas), tačiau teismo parodyto pasitikėjimo nuteistasis nepateisino ir toliau darė įstatymų pažeidimus, dėl ko jam 2020 m. liepos 20 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista areštu. Nusikalstamą veiką K. L. padarė 2020 m. rugpjūčio 27 d., t. y. netrukus po to kai 2020 m. liepos 20 d. nutartimi, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista areštu, nustačius, kad nuteistasis vengia atlikti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę. Be to, praeityje nuteistasis daugybę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, paskirtų baudų nemoka (t. 1, b. l. 84-139). Toks K. L. elgesys neabejotinai atskleidžia neigiamą nuteistojo požiūrį tiek į visuomenėje priimtas elgesio normas, tiek ir į įstatymų keliamus reikalavimus bei leidžia pagrįstai pritarti apylinkės teismo išvadai, jog bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, skiriant nuteistajam švelnesnio pobūdžio bausmes, vertinamu atveju negali būti pasiekti. Nors apeliantas skunde teigia, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad prokurorė nesiūlė arešto bausmės, ir dėl to neteisingai paskyrė jam bausmę, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, pripažinti asmenį kaltu nusikaltimo padarymu ir paskirti bausmę gali tik teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas nėra saistomas prokuroro, lygiai kaip ir gynėjo siūlomos skirti kaltinamajam bausmės, nes tai yra išskirtinė teismo diskrecijos teisė (BK 54 straipsnis).

9. Apeliaciniame skunde nuteistojo nurodoma aplinkybė, jog jis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, atsižvelgiant į tai, jog ji jau buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo, pagrindo švelninti K. L. paskirtą bausmę – jos rūšį ar dydį, taip pat nesudaro. Juo labiau, kad apylinkės teismas nuteistojo prisipažinimą padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailestį pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o baudžiamąją bylą išnagrinėjo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, dėl ko, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Nuteistojo nurodomos aplinkybės dėl susitaikymo su nukentėjusiąja, civilinio ieškinio nepateikimas ir pretenzijų jo atžvilgiu neturėjimas, taip pat buvo įvertintos apylinkės teismo skiriant nuteistajam bausmę, todėl pakartotinis tų pačių aplinkybių vertinimas, švelninant nuteistajam paskirtą bausmę, būtų nepagrįstas. Taigi, išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo. Juo labiau, kad jis ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus, nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, savo elgesio kritiškai nevertina ir nesistengia keisti, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio elgesio priežasčių, todėl jų ir nešalina.

10. Pagrindo švelninti K. L. paskirtą arešto bausmę nesudaro ir apeliacinio skundo teiginiai dėl jo sveikatos problemų (gastrito). Apeliantas kartu su skundu nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad dėl sveikatos būklės negalėtų atlikti jam paskirtos arešto bausmės. Tokių duomenų byloje taip pat nėra. Pažymėtina, kad apelianto teigimu minėta liga jis serga jau kurį laiką, todėl akivaizdu, kad ši liga nesutrukdė jam padaryti nusikalstamos veikos ir pažeisti baudžiamojo įstatymo imperatyvo. Tuo tarpu asmens nubaudimas negali būti tik simbolinis, paskirtoji bausmė turi atgrasyti asmenį nuo pakartotinio nusikalstamumo. Asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam areštu ar laisvės atėmimu. Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad arešto bausmę atliekančiam nuteistajam reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių suteikti pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse nėra galimybių, sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą (BVK 174 straipsnio 3 ir 4 dalys). Minėtos įstatymo nuostatos patvirtina, kad, netgi atliekant arešto bausmę nuteistajam yra garantuojama ir esant reikalui suteikiama tinkama sveikatos priežiūra.

11. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo teiginiu, kad apylinkės teismas nepagrįstai nustatė K. L. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu. BK 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kuris jau yra teistas už tyčinį nusikaltimą, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, yra recidyvistas. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, K. L. buvo nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. vasario 4 d. baudžiamuoju įsakymu už nusikaltimų, numatytų BK 284 straipsnyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskiriant jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. 2020 m. liepos 20 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nutartimi laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į 90 parų areštą. Alytaus pataisos namų pateiktais duomenimis, K. L. pakeistos arešto bausmės pabaiga buvo 2020 m. gruodžio 29 d. (t. 1, b. l. 177). Šie duomenys patvirtina, kad apeliantas, būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumui neišnykus vėl įvykdė tyčinį nusikaltimą, todėl apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog K. L. yra recidyvistas ir šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę sunkinančia. Nesutiktina ir su apelianto teiginiu, kad apylinkės teismas netinkamai taikė BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis. Iš bylos duomenų matyti, kad apylinkės teismas, nustatęs, jog K. L. nuosprendžio priėmimo dieną bausmę, pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. vasario 4 d. baudžiamąjį įsakymą, kuri buvo pakeista 2020 m. liepos 20 d. nutartimi, yra atlikęs, minėtos bausmės su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme nebendrino. Pažymėtina, kad BK 64 straipsnis taikomas tada, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu K. L. jau buvo atlikęs visą ankstesniu teismo sprendimu jam paskirtą arešto bausmę, pagrindo bendrinti skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes nebuvo, todėl apylinkės teismas pagrįstai netaikė BK 64 straipsnio nuostatų.

12. Įvertinus aukščiau išdėstytas nuteistojo K. L. asmenybę bei jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, jo ankstesnį teistumą ir baustumus administracine tvarka, tai, kad naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, nuteistajam paskirtą arešto bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra pagrindo – paskirtoji bausmė nėra per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant K. L. paskirtą bausmę buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar apelianto asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti jo teisinę padėtį skiriant švelnesnę bausmės rūšį, šioje byloje nenustatyta, todėl pagrindo tenkinti apelianto skundą nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo K. L. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.