- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-31
- Bylos Nr.
- N-444-1800-07
- Teisėjai
- Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 17 d. nutarimo V. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2007 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) Panevėžio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius V. Š. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymą, t. y. už tai, kad jis, V. Š. ūkininko ūkio ūkininkas, kaip darbdavys, neužtikrino, jog nuo 2006 m. lapkričio 23 d. iki 2007 m. vasario 10 d. D. B. būtų leidžiama dirbti ūkio ir gyvulių ruošos darbus bei pagalbinius darbus, šerti kiaules ir karves V. Š. ūkininko ūkyje, esančiame Žemdirbių g. 21, Šepetos k., Kupiškio sen., Kupiškio raj., tik sudarius rašytinę darbo sutartį, išdavus D. B. antrąjį darbo sutarties egzempliorių ir darbuotojo tapatybę patvirtinantį dokumentą bei pranešus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui duomenis apie priimtą dirbti asmenį. Už šį darbą D. B. buvo mokamas darbo užmokestis.
Žemesnės instancijos teismas
Kupiškio rajono apylinkės teismas 2007 m. balandžio 17 d. nutarimu V. Š. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymą, pritaikęs ATPK 30¹ straipsnį, paskyrė 1500 Lt (tūkstančio penkių šimtų litų) baudą.
Teismas nurodė, kad V. Š. veikoje yra visi nelegalaus darbo objektyvieji požymiai. Darbas realiai buvo pradėtas dirbti, ko neneigia ir neregistruota V. Š. ūkininko ūkio partnerė V. Š. . Taip pat darbas buvo dirbamas V. Š. ir D. B. susitarus, V. Š. prašant ir nurodant konkrečius darbus. Nors D. B. darbo negalima apibūdinti kaip konkrečios specialybės, kvalifikacijos, profesijos darbo ar tam tikrų pareigų, bet galima apibūdinti ūkio ir gyvulių ruošos darbais. Be to, dalis darbo kas dieną buvo vienoda – tai rytinis gyvulių šėrimas, trukdavęs apie 2 valandas, ką galima laikyti rūšiniais požymiais apibrėžta darbo funkcija. D. B. dirbo paklusdama nustatytai tvarkai – į darbą atvykdavo 5 valandą ryto. Po rytinio gyvulių šėrimo darbus nurodydavo V. Š. . D. B. dirbo atlygintinai – įrodyta, jog už darbą D. B. buvo atlyginama pinigais, maistu, rūbais, cigaretėmis. Teismas pažymėjo, jog veika, draudžiama ATPK 41³ straipsnio, apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama – natūra, įskaitant skolą ar kitaip. Be to, teismas nurodė, jog D. B. darbas negali būti laikomas talka, kadangi jai už darbą buvo mokami pinigai bei atsilyginama įvairiais daiktais.
Teismas taip pat pažymėjo, jog nebuvo laikytasi darbo sutarties sudarymo taisyklių, numatytų Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK 99) straipsnyje, – darbo sutartis nebuvo sudaryta raštu. Kadangi nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, nebuvo įgyvendintos ir kitos darbo sutarties sudarymo taisyklės – darbo sutarties registracija darbo sutarčių žurnale, antro darbo sutarties egzemplioriaus įteikimas darbuotojui, darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento darbuotojui prieš jo darbo pradžią įteikimas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad pažeidėjo kaltė yra įrodyta surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į tai, kad žiemos metu, po gaisro, kurio metu sudegė D. B. butas, V. Š. suteikė jai nors minimalią galimybę užsidirbti, už darbą atsilygindavo rūbais, kas laikytina asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl V. Š. atžvilgiu buvo pritaikytos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos.
II.
Institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 17 d. nutarimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi, institucijos teigimu, V. Š. už pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymą, turėjo būti skirta bauda šio ATPK straipsnyje nustatytos sankcijos ribose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakomybė už nelegalų darbą numatyta ATPK 41³ straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, jog darbdaviai ar jų įgalioti asmenys dėl nelegalaus darbo baudžiami bauda nuo 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) iki 10000 Lt (dešimties tūkstančių litų) už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Tokiu būdu įstatymų leidėjas sudarė galimybę kiekvienu konkrečiu atveju individualizuoti nuobaudą. Skiriamos baudos dydžio nustatymas aptartas ATPK 30² straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu bylos nagrinėjimo metu nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo baudos dydžio vidurkio iki minimumo. Kadangi šiuo atveju teismas nustatė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių, minimalus baudos už vieną nelegaliai dirbantį asmenį dydis turėtų būti 3000 Lt (trys tūkstančiai litų).
2. ATPK 30¹ straipsnis numato galimybę skirti mažesnę nei įstatymo numatytą administracinę nuobaudą arba administracinės nuobaudos neskirti. Taikant šį straipsnį, turi būti atsižvelgta į aplinkybes, numatytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje bei 31 straipsnyje ir vadovaujamasi teisingumo bei protingumo kriterijais. Teismų praktikoje paprastai laikomasi taisyklės, kad administracinės nuobaudos švelninimas, vadovaujantis ATPK 30¹ nustatytomis taisyklėmis, galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms, itin švelninančioms pažeidėjo atsakomybę. ATPK 31 straipsnyje išvardintų atsakomybę lengvinančių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė. Kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismas nurodė tai, kad V. Š. gaisro metu nukentėjusiai D. B. suteikė galimybę nors minimaliai užsidirbti. Ši aplinkybė gali būti vertinama ir priešingai: V. Š. , pasinaudodamas kritiška D. B. padėtimi, siekė savanaudiškų tikslų. Dėl šios priežasties teismo nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti traktuojama kaip išskirtinė, itin švelninanti pažeidėjo atsakomybę. Be to, konkrečiu atveju už nelegaliai dirbantį asmenį paskyrus 1500 Lt (tūkstančio penkių šimtų litų), t. y. du kartus mažesnę nei įstatyme numatyta minimali, baudą, nebuvo vadovaujamasi protingumo ir teisingumo kriterijais.
3. Administracinės atsakomybės tikslas yra pažeidimų prevencija ir pažeidėjo auklėjimas. Nelegalus darbas daro didelę žalą šalies ekonomikai ir patiems nelegaliai dirbantiems darbuotojams. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai, mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondą sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Teismo simboline nuobauda ne tik nepasiekiami pirmiau minėti nuobaudų tikslai, bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas – asmuo skatinamas daryti naujus pažeidimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga, palyginus su pažeidimu gauta nauda.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas nutarimu pripažino nelegalaus darbo faktą. V. Š. , žinodamas atitinkamų įstatymų reikalavimus bei numatytą atsakomybę už jų nesilaikymą, sąmoningai leido D. B. dirbti nelegaliai. DK 99 straipsnio 5 dalis numato, kad darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu šalys nesusitarė kitaip, todėl darbdavys V. Š. , sudarydamas darbo sutartį su D. B. iš vakaro, turėjo galimybę visiškai įvykdyti įstatymo reikalavimus. DK 99 straipsnio 3 dalyje aiškiai įtvirtinta, kad darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leista pradėti dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį. Be to, D. B. V. Š. ūkyje dirbo beveik tris mėnesius.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog V. Š. nuo 2006 m. lapkričio 23 d. iki 2007 m. vasario 10 d., nesudaręs darbo sutarties su D. B. bei darbuotojai neišdavęs darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento, leido jai dirbti ūkio ir gyvulių ruošos darbus bei pagalbinius darbus, šerti kiaules ir karves savo ūkyje, esančiame Žemdirbių g. 21, Šepetos k., Kupiškio sen., Kupiškio raj., t. y. jo padaryta veika pagrįstai buvo kvalifikuota pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, kurios sankcijoje numatyta bauda darbdaviams nuo 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) iki 10000 Lt (dešimties tūkstančių litų) už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Apeliaciniu skundu ginčijamas pažeidėjui paskirtos administracinės nuobaudos dydis.
ATPK 30 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kurių sąrašą nustato ATPK 31 ir 32 straipsniai.
Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, organas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės byloje yra pritaikytos netinkamai. Pirmosios instancijos teismas už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą V. Š. paskyrė 1500 Lt (tūkstančio penkių šimtų litų) baudą. Teismas pagrįstai nustatė V. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad jis žiemos metu, po gaisro, kurio metu sudegė D. B. butas, suteikė jai nors minimalią galimybę užsidirbti. Iš faktinių aplinkybių, sąlygojusių V. Š. patraukimą administracinėn atsakomybėn, matyti, kad D. B. dirbo nereguliariai (b. l. 35), kad jos santykiai su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu nebuvo priešiški, kad ji reguliariai buvo maitinama (b. l. 34). Nors D. B. ir nurodo, kad ji būtų galėjusi pragyventi ir nedirbdama V. Š. ūkininko ūkyje, tačiau iš bylos aplinkybių matyti, kad ji priimdavo jai duodamus drabužius, maisto produktus, cigaretes ir kitus daiktus. Sprendžiant apie paskirtos administracinės nuobaudos adekvatumą padarytam pažeidimui, atsižvelgtina ir į tai, kad V. Š. ūkininko ūkis nėra didelis, o paskirtoji administracinė nuobauda, nors ir yra dvigubai mažesnė už nustatytąją ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje, tačiau yra pakankamai didelė.
Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti pirmosios instancijos teismo paskirtos 1500 Lt (tūkstančio penkių šimtų litų) baudos dydžiu, todėl griežtinti administracinės nuobaudos nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė teisės normas ir priėmė pagrįstą nutarimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 17 d. nutarimą V. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.