Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovei J. D.,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjus viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimą dėl priverčiamosios medicininio poveikio priemonės V. V. pratęsimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose gautas viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimas, kuriuo prašoma pratęsti V. V. priverčiamąją medicininio poveikio priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, nes jam (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo nutartimis, padarius baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. (duomenys neskelbtini) Panevėžio apylinkės teismo nutartimi stacionarinis stebėjimas ir gydymas pakeistas ambulatoriniu stebėjimu pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovė teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti. Nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir teikime.

Prokurorė teismo posėdžio metu siūlė teikimą tenkinti ir pratęsti priverstinį ambulatorinį stebėjimą pagal gyvenamąją vietą.

Asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė gynėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad teikimas yra pagrįstas, todėl prašė teikimą tenkinti ir pratęsti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą ambulatorinį stebėjimą V. V. pagal gyvenamąją vietą.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 98 straipsnį, asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, <..>, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, tame tarpe ir ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingas veikas taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

Iš bylos duomenų matyti, kad V. V. nustatytas (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) jis yra (duomenys neskelbtini) rajono psichikos sveikatos centro pacientų registre, šiuo metu nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygis. (duomenys neskelbtini) V. V. priverstinai gydytas VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje. Iš 2023 m. lapkričio 20 d. psichinės būklės vertinimo išvados matyti, kad V. V. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). V. V. ir toliau reikalinga medicininė kontrolė, specialistų pagalba ir kito asmens priežiūra. Sveikatos būklė nepasikeitė, ji išlieka stabili, nepagerėjusi.

Iš teismui pateikto viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimo bei prie jo pridėtos V. V. psichinės būklės vertinimo išvados, matyti, kad jis nėra pasveikęs, jo sveikatos būklė nepagerėjusi. Sveikatos stabilumas yra užtikrinamas medikamentiniu gydymu. Tiek komisija, tiek sveikatos priežiūros įstaigos atstovė rekomendavo tęsti priverstinį gydymą ambulatorinio stebėjimo sąlygomis pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje. Pagrindo abejoti specialistų komisijos išvados pagrįstumu, teismas neturi. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nors V. V. netinkamo elgesio nepastebėta, nusiskundimų negauta, tačiau pats skundžiasi nepastoviu nerimu ir įtampa, jis nėra pasveikęs, savo sveikatos būklei ir padarytai veikai yra nekritiškas. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindą spręsti, jog jam ir toliau reikalingas priverčiamosios medicininio poveikio priemonės taikymas, priežiūra ir medikamentinė kontrolė. Pastebėtina, kad taikant priverstines medicininio poveikio priemones atliekama ne tik skirtų vaistų vartojimo kontrolė, bet V. V. teikiamos ir papildomos paslaugos: jis konsultuojamas gydytojos psichiatrės, medicinos psichologės ir kt. specialistų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimas tenkinamas ir priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas V. V. pratęstinas (BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 400 ir 405 straipsniais,

nutaria:

viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimą tenkinti.

Pratęsti V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priverčiamosios medicininio poveikio priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą – taikymą.

Įpareigoti viešąją įstaigą (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą toliau vykdyti V. V. stebėjimą ir gydymą.

Įpareigoti viešąją įstaigą (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti Šiaulių apylinkės teismui išvadą dėl tolimesnio priverčiamosios medicininio poveikio priemonės taikymo reikalingumo.

Nutarties nuorašus išsiųsti pareiškėjui, gynėjui advokatui, prokuratūrai, V. V., nukentėjusiajai Z. R..

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.