- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-29
- Bylos Nr.
- 2-4863-223/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Mėlinauskienė
- Pareiškėjas
- R. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- S. Š.
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl antstolio veiksmų pagal pareiškėjo R. Š. skundą suinteresuotam asmeniui S. Š. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės V.Žydelienės veiksmų ir prašo sustabdyti išieškojimo vykdymą vykdomojoje byloje Nr.0113/15/00300. Nurodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas, kuris yra antstolės vykdomas, buvo apskųstas Panevėžio apygardos teismui, kurio 2015-04-02 nutartį jis ruošiasi skųsti Lietuvos Aukščiausiam teismui kasacine tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad antstolė V.Žydelienė vykdo išieškojimą iš R. Š. pagal 2015-04-13 vykdomąjį raštą Nr. VR-642 dėl 19 965,26 Lt (5782,34 EUR) nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-05-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1799 Lt (521,03 EUR) bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovės S. Š. naudai ( vykd. bylos lapas 1). 2015-04-21 buvo priimtas antstolės patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir Raginimas įvykdyti sprendimą ( vykd. bylos lapas 3,5)
Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Vykdymo veiksmus atlieka antstolis (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d.). Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). CPK 634 str. 2 d. įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.
Pažymėtina, kad ne visada vykdymo veiksmai gali būti atliekami nepertraukiamai iki tol, kol bus įvykdytas vykdomasis dokumentas, t.y. galimas vykdymo veiksmų sustabdymas. Vykdymo veiksmų sustabdymo atvejus reglamentuoja CPK 625 – 628 str. nuostatos. Pagal CPK 625 str. 1 dalį sprendimo vykdymas gali būti laikinai sustabdytas – kai jį vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu sustabdo vykdomąją bylą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 str.) ir fakultatyvųjį (CPK 627 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2007). Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, kai nustato, jog yra CPK 626 str. 1, 2 d. įtvirtinti pagrindai. Kitais atvejais, nustatytais CPK 627 str., antstolis turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą, t. y. savarankiškai nuspręsti dėl vykdomosios bylos sustabdymo reikalingumo. Spręsdamas vykdomosios bylos sustabdymo klausimą, antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 str. 2 d., Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskrecijos teisę antstolis turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų apsaugos pusiausvyrą, todėl kiekvienas konkretus procesinis veiksmas vykdymo procese turi būti atliekamas įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes.
Pareiškėjas A. Š. prašo sustabdyti išieškojimo vykdymą tuo pagrindu, kad ruošiasi kasacine tvarka skųsti teismo sprendimą, kuris yra priverstinai vykdomas antstolės V.Žydelienės žinioje esančioje vykdomojoje byloje. Duomenų apie tai, kad kasacinis skundas yra pateiktas Lietuvos Aukščiausiam teismui pareiškėjas nepateikė, iš LITEKO duomenų bazės matyti, kad A. Š. kasacinis skundas nėra registruotas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad net ir kasacinio skundo padavimo ir vėliau šio skundo priėmimo (CPK 350 str. 1, 4, 6 d.) faktas pats savaime nedaro įtakos kasacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo ar nutarties teisinei galiai, taigi ir nesustabdo šio sprendimo ar nutarties vykdymo. Tačiau CPK 363 str. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų atrankos kolegijai, teisėjų kolegijai, Civilinių bylų skyriaus ar teismo plenarinei sesijai suteikia diskrecijos teisę sustabdyti kasacine tvarka skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Kaip matyti, pareiškėjo kasacinis skundas nėra LAT registruotas, todėl ir sprendimo vykdymo sustabdymo klausimas nebuvo spręstas,
Tokiu būdu, nustačius , kad nėra nei privalomojo nei fakultatyvinio vykdomosios bylos sustabdymo pagrindo, sprendimas įsiteisėjęs ir turi būti vykdomas, tą aplinkybę, kad ieškovė turi teisę į kuo greitesnį į savo interesų patenkinimą, pareiškėjo prašymas dėl vykdomosios bylos sustabdymo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo skundą atmesti.
Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.