- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-13
- Bylos Nr.
- N-62-812-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-27-3-00478-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 28 d. nutarimo V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė : I.
Žemesnės instancijos teismas
Lazdijų rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 28 d. nutarimu pripažino V. M. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam 150 litų baudą. Nuobauda skirta už tai, kad V. M. 2010 m. rugpjūčio 24 d., apie 14.30 val., viešoje vietoje – Lazdijų m., (duomenys neskelbtini) esančiame salone „Grožio studija“, būdamas neblaivus, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, necenzūriniais žodžiais iškeikė E. S. kitų žmonių akivaizdoje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. M. prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo nutarimą. Nurodo, jog teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų – tos pačios kirpyklos, kaip ir nukentėjusioji, darbuotojų – parodymais. Jų parodymai yra prieštaringi. Be to, teismas nepagrįstai atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino neblaivumą, kadangi apie tai sprendė tik iš liudytojų parodymų, nors jos nėra kompetentingos tą nustatyti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja: II.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
V. M. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad viešoje vietoje keikėsi necenzūriniais žodžiais, elgėsi agresyviai. Apeliantas neigia savo kaltę, motyvuodamas tuo, jog necenzūrinių žodžių E. S. atžvilgiu nevartojo, tuo tarpu priešingas išvadas padaręs teismas nepagrįstai rėmėsi prieštaringais suinteresuotų liudytojų paaiškinimais.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. M. padarė ATPK 174 straipsnyje numatytą pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Iš byloje esančių nukentėjusiosios ir liudytojų paaiškinimų (b. l. 2-5), jų parodymų teismo posėdžio metu (b. l. 30-31) matyti, jog V. M., atėjęs į kirpyklą, pradžioje užsipuolė buvusią žmoną, o į ginčą įsikišus E. S., ėmė plūsti ją necenzūriniais žodžiais. Liudytojos nuosekliai atpasakojo įvykio aplinkybes, jų paaiškinimuose esminių prieštaravimų nenustatyta, o nežymūs neatitikimai gali būti paaiškinami praėjusiu laiko tarpu nuo įvykio. Vien ta aplinkybė, kad visos liudytojos dirba vienoje vietoje, nesudaro pagrindo abejoti jų parodymų objektyvumu. Tuo tarpu kitų jų suinteresuotumo aplinkybių apeliantas nenurodė, jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pats V. M. pripažino kirpykloje kalbėjęs pakeltu tonu, pavadinęs nukentėjusiąją našle, neatmetė pasakęs kokį aštresnį žodį (b. l. 6, 30), kas taip pat tam tikra dalimi patvirtina liudytojų parodymų tikrumą ir sustiprina įsitikinimą atsakomybėn traukiamo asmens kalte dėl jam inkriminuojamo pažeidimo.
Apelianto argumentai dėl jo neblaivumo pripažinimo sunkinančia aplinkybe, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad sutinkamai su ATPK 256 straipsniu, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Iš šios teisės normos matyti, jog liudytojų parodymai yra viena iš įrodymų rūšių. Nagrinėjamoje byloje liudytojos nuosekliai teigė, jog V. M. pažeidimo padarymo metu buvo neblaivus, elgėsi neadekvačiai, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Neblaivumo faktas užfiksuotas ir administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 1). Įvertinus tai, kad sunkinančios aplinkybės konstatavimui nėra svarbu nustatyti konkretų abejonių nekeliantį neblaivumo laipsnį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią aplinkybę pripažino atsakomybę sunkinančia.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 28 d. nutarimą V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.