Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Jaliniauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. G. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nutarimo R. G. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G., a/k (duomenys neskelbtini) dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriumi, gyv. „(duomenys neskelbtini), buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriumi, 2011-06-10 leido kavinėje UAB „„(duomenys neskelbtini)", adresu „(duomenys neskelbtini), dirbti barmenu – padavėju Ž. M., nesudarius su šiuo darbuotoju darbo sutarties, neišdavus jam darbuotojo pažymėjimo, nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, t. y., leido Ž. M. dirbti nelegaliai, padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu R. G. pripažintas kaltu dėl ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytų veiksmų padarymo ir jam paskirta administracinė nuobauda – 5000 (penkių tūkstančių) litų bauda.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu yra laikomas darbas, esant LR Darbo kodekso(toliau DK) 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad siekiant veiksmus kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnio, o darbą vertinti kaip nelegalų pagal DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius, t .y., nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai. Darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius – darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, jog teismai ne kartą yra konstatavę, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti. Darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.

Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, padarė jais pagrįstą ir teisingą išvadą, kad Ž. M. nelegaliai dirbo R. G. vadovaujamoje įmonėje, susitaręs su juo atlikti tam tikros apimties darbą už sutartą atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, nepažeisdamas įstatymų reikalavimų patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.

Pažymėtina, kad pagrindiniais įrodymais nelegalaus darbo bylose paprastai yra laikomi nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl R. G. kaltės, išklausė tiek jo paties, tiek ir liudytojų paaiškinimus, taip pat teismo posėdyje apklausė kaltinimus jam patvirtinančius asmenis, kas paneigia apelianto motyvus dėl nesąžiningo ir šališko teismo proceso.

Atmestini ir apelianto argumentai, jog Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos atliekamų planinių ir neplaninių ūkio subjektų veiklos patikrinimų ir kitų priežiūros būdų taisyklėse įtvirtintas principas, jog apie numatytą patikrinimą privaloma iš anksto pranešti ūkio subjekto vadovui. Iš paminėtų taisyklių seka, jog atliekant neplaninius patikrinimus (darbo inspekcijos atstovė R. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, jog vykdant nelegalaus darbo prevenciją kaip tik ir buvo vykdomas neplaninis patikrinimas), iš anksto apie Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus veiksmus ūkio subjektas gali būti neinformuojamas. Jokie byloje esantys duomenys nepatvirtina skunde nurodytų faktų, jog pareigūnai, atlikdami patikrinimą pareiškėjo įmonėje, nepateikė R. G. sprendimo ar pavedimo dėl jo. Niekuo nepatvirtinta ir versija, kad R. G. patikrinimo metu kavinėje nebuvo, nes jis pats pasirašė patikrinimo aktą. Nubaustasis ir po patikrinimo nepateikė skundų, jog patikrinimas buvo atliekamas pažeidžiant įstatymo nustatytus reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog R. G. skunde nurodytų aplinkybių nepaminėjo ir pirmosios instancijos teismo posėdyje, o aptariamas aplinkybes apeliantas pateikia tik apeliaciniame skunde. Kadangi jos paneigtos teisme ištirtais įrodymais, tikėti tokiais skundo teiginiais nėra objektyvaus pagrindo.

Vadovautis skundą padavusio asmens argumentais neleidžia ir prieštaringi jo parodymai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Vienu metu jis teigė, jog leido Ž. M. dirbti norėdamas bent dvi valandas pamatyti, kaip jis dirba ir tik tada nuspręsti, ar šis tinkamas darbui, ir dėl šių priežasčių neinformavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus. Vėliau jau nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius apie Ž. M. darbą nebuvo informuotas dėl internetinio tinklapio gedimų, kas buvo paneigta byloje esančia medžiaga. Nepagrįstas ir R. G. argumentas, jog surašant nelegalaus darbo tyrimo aktą, jis nebuvo ir negalėjo būti supažindintas su „Nelegalaus darbo atvejų tyrimo ir apskaitos taisyklėmis“, kadangi jos niekur nebuvo paskelbtos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog „Nelegalaus darbo atvejų tyrimo ir apskaitos taisyklės“ yra vidinę Valstybinės darbo inspekcijos darbo tvarką nustatančios taisyklės, vidinis šios įstaigos dokumentas, apie kurį privalomai turėjo būti informuotas pažeidėjas. Pagrindas nelegalaus darbo tyrimo akto surašymui yra administracinės teisės pažeidimų protokolas, kuris ir buvo surašytas nepažeidžiant įstatyme nustatytų reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir motyvais, jog įdarbinant Ž. M. nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių, šis darbuotojas nepateikė darbo sutarties (dėl to R. G. pirmosios instancijos teisme taip pat davė prieštaringus parodymus iš pradžių teigdamas, jog darbo sutartis buvo pasirašyta, tik neatiduota Ž. M. į rankas, o vėliau teigė, jog nežino, kodėl jis neturėjo darbo sutarties), dirbo neturėdamas darbo pažymėjimo, apie jo įdarbinimą nustatyta tvarka nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. R. G. objektyviais įrodymais nepaneigė fakto, jog tik po atlikto patikrinimo buvo pasirašyta darbo sutartis, buvo informuotas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius, atlikti kiti, privalomi veiksmai. Byloje neginčijamai nustatyta, kad Ž. M. pradėjo darbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors rašytinė darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta. Esant tokioms aplinkybėms darbdavys R. G. neturėjo teisės leisti pradėti šiam darbuotojui dirbti, nes darbas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, yra nelegalus, užtraukiantis atsakomybę pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį.

Taigi, byloje nustatyti visi nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyvieji požymiai, nelegalaus darbo faktas įrodytas teisme ištirtais įrodymais. Paskirtoji nuobauda individualizuota tinkamai, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Įvertinus bylos medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, jo padarytos išvados pagrįstos ir tinkamai argumentuotos, teismas išsamiai išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus bei teisingai juos įvertino. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su aptariamu apylinkės teismo sprendimu, kuris yra pagrįstas ir teisėtas, nes teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, todėl pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutarė:

Palikti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nutarimą nepakeistą ir R. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.