- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-26
- Bylos Nr.
- I-795-422/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02515-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- E. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų
- Kategorijos
nedalyvaujant pareiškėjui E. J., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde (b.l. 7) nurodė, kad laikotarpiais nuo 2014 m. vasario 4 d. iki 2014 m. gegužės 4 d. ir nuo 2014 m. gegužės 5 d. iki 2014 m. liepos 5 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 2-ojo lokalinio sektoriaus Drausmės grupės kamerų tipo patalpų kamerose Nr. 16,18,19 ir 20 žeminančiomis orumą, antisanitarinėmis sąlygomis. Tvirtino, kad kameroje Nr. 16 jam nebuvo užtikrintas teisės aktuose reglamentuotas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas, joje buvo netinkamas apšvietimas, kameroje buvusi lova buvo nestandartinio dydžio (1,70 m.), todėl tokioje lovoje negalėjo normaliai išsimiegoti. Kamerose Nr. 18,19 ir 20 buvo netinkamas dieninis apšvietimas, nebuvo šilto vandens, vietoje unitazo buvo klozetas, vietoje vandens maišytuvo buvo sanitarinė sklendė. Pažymėjo, kad kalint kameroje Nr. 19 taip pat nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma, todėl šioje kameroje kalintiems asmenims nepakako vietos prie stalo, dėl to pareiškėjas turėdavo valgyti lovoje. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas jautė pažeminimą, diskomfortą, sutriko regėjimas, patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negalėjo ramiai miegoti, pasidarė dirglus, baikštus, įtarus, sumažėjo bendravimo galimybės, t.y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 10 000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija atsiliepime į skundą (b. l. 10-13A) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėjas skunde nurodytu laikotarpiu kalėjo kamerose Nr. 16, 18 ir 8, užtikrinant vienam asmeniui tekusią gyvenamojo ploto normą. Kamerose Nr. 19 ir 20 ginčo laikotarpiu pareiškėjas negyveno. Kamerose Nr. 18 ir 8 sanitariniai mazgai atitverti nuo likusio kameros ploto iki lubų, kamerose sumontuoti šalto vandens maišytuvai, karštas vanduo į kameras netiekiamas, nes to nenumato galiojantys teisės aktai. Esant būtinumui nuteistieji vandenį pasišildo elektriniais virduliais. Kameros Nr. 8, 16 ir 18 vėdinamos per langus ir ventiliacines angas, šildymas tiekiamas iš įstaigos katilinės centralizuotai, esant būtinumui tinkamai temperatūrai kameroje užtikrinti, įstaiga išduoda elektrinius šildytuvus, ventiliatorius. Kameros apšviečiamos natūraliai (per langus) ir dirbtiniu apšvietimu (šviestuvais), įstaiga užtikrina tinkamą patalpų apšvietimą. Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrius, gavęs informaciją apie perdegusias lemputes, nedelsiant jas keičia naujomis. Ginčui aktualiu laikotarpiu Kauno visuomenės sveikatos centras kamerų, kuriose kalėjo pareiškėjas, netikrino. Teisės aktai nenumato reikalavimų lovų išmatavimams, tačiau gyvenamosiose patalpose, tame tarpe ir kamerų tipo patalpose (taip pat ir kameroje Nr. 16), lovos buvo standartinių išmatavimų, kurie pritaikyti statistiniam Lietuvos piliečiui. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, sąlygos. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nustatytos diagnozės - neaiškios kilmės odos patamsėjimas tarpumentėje, dešinės rankos plaštakos II piršto beprasidedantis pūlinys, periodontitas, regėjimo sutrikimo sindromas, hipermetropija, gastritas. Pareiškėjas akinius nešiojo pieš patekdamas į Pravieniškių PN-AK. Gydytojo konsultacijos metu nusiskundimų dėl kameros apšvietimo nereiškė. Ginčui aktualiu metu į Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos specialistus dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.
Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, atstovas, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTĮ 77 str.).
Skundas netenkinamas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų, neužtikrinus pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 4 d. iki 2014 m. liepos 5 d. jam kalint Pravieniškių PN-AK 2 lokalinio sektoriaus kamerų tipo patalpose Nr. 16,18,19 ir 20.
Į bylą atsakovo atstovas pateikė duomenis patvirtinančius, kad laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 4 d. iki 2014 m. vasario 17 d. pareiškėjas kalėjo kameroje Nr. 16, nuo 2014 m. vasario 17 d. iki 2014 m. gegužės 4 d. pareiškėjas buvo patalpintas į kamerų tipo patalpą Nr. 18 ir nuo 2014 m. gegužės 4 d. iki 2014 m. liepos 5 d. pareiškėjas kalėjo kamerų tipo patalpų kameroje Nr. 8. Atsakovo atstovas tvirtino, kad skunde nurodytu laikotarpiu pareiškėjas nebuvo kalinamas kamerų tipo patalpų kamerose Nr. 19 ir 20. (b.l. 11, 14).
Atsiliepimas
Gavęs atsiliepimą į skundą, pareiškėjas atsakovo atstovo pateiktų duomenų apie jo gyvenamąsias vietas vertinamuoju byloje laikotarpiu neginčijo, todėl teismas vadovaujasi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie jo gyvenamąsias vietas skunde nurodytu laikotarpiu, spręsdamas pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą.
Pareiškėjas skunde tvirtino, kad kamerų tipo patalų kameroje Nr. 16 nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma.
Motyvuojamoji dalis
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv.m. vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv.m. vienam žmogui.
Atsakovo atstovo į bylą pateikti duomenys (b.l.14,15) patvirtina, kad 2 –ojo lokalinio sektoriaus kamerų tipo patalpų kameros Nr. 16 gyvenamasis plotas 5 kv.m, joje įrengta viena gyvenamoji vieta. Akivaizdu, kad, pareiškėjui kalint šioje kameroje, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2. punkte nurodyta vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, todėl šiame kontekste nėra pagrindo atsakovo deliktinei atsakomybei kilti.
Pareiškėjas savo teisių pažeidimą siejo su netinkamu kamerų dieniniu apšvietimu, šilto vandens, vandens maišytuvų nebuvimu, netinkamai įrengtu sanitariniu mazgu.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010) (akto redakcija galiojusi ginčo iki 2015-11-01)) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.
Pagal Higienos normos HN 76:2010 22 punkto nuostatas mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx.
Atsakovo atstovas nepateikė teismui duomenų apie kamerų tipo patalpų, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu gyveno pareiškėjas, apšvietą, nurodė, kad pareiškėjo kalėjimo metu šių kamerų Kauno visuomenės sveikatos centras netikrino (b.l.15). Tačiau vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas į Pravieniškių PN - AK pareigūnus, administraciją ar į Kauno visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų kalinimo sąlygų kamerose Nr. 16, 8 ir 18 nesikreipė, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, o šiuo metu pareiškėjo nurodytų faktų dėl netinkamos kameros apšvietos pareiškėjo buvimo minėtose kamerose laikotarpiu dėl praėjusio perilgo laiko negalima nustatyti, todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamos kamerų apšvietos, jo buvimo šiose kamerose metu atmestini kaip nepagrįsti. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr. pvz. 2016 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1886-492/2016 ).
Pagal Higienos normos HN 76:2010 27 punkto nuostatas sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje turi būti įrengta šalto ir karšto vandens tiekimo sistema. Šioje teisės normoje nėra įtvirtintas reikalavimas įrengti karšto vandens tiekimo sistemą kamerų tipo patalpose, todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl karšto vandens kamerų tipo patalpų kamerose nebuvimo.
Į bylą atsakovo atstovo pateikti dokumentai patvirtina, kad baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose sanitariniame mazge sumontuoti šalto vandens maišytuvai (b.l. 15), pareiškėjas nepateikė teismui jokių šiuos duomenis paneigiančių įrodymų, taip pat į bylą nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas dėl maišytuvų kameroje nebuvimo skundėsi Pravieniškių PN-AK pareigūnams, administracijai, o šie į jo prašymus nereagavo, todėl nesant tokių duomenų, negalimas atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų šiame kontekste konstatavimas.
Pareiškėjas skunde tvirtino, kad kamerų sanitariniame mazge vietoje unitazo buvo įrengtas klozetas.
Reikalavimai pataisos namų kameros sanitarinio mazgo įrengimui yra nurodyti Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 16.5.punkte, pagal kurį įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Taigi akivaizdu, kad pagal aukščiau nurodytą teisės normą, kameroje gali būti įrengtas unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas, todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo atmestini.
Pareiškėjas kėlė pretenzijas dėl lovos kamerų tipo patalpų kameroje Nr. 16, tvirtindamas, kad ši lova buvo nestandartinio dydžio apie 1,70 m., todėl joje buvo neįmanoma išsimiegoti. Šį savo teiginį patvirtinančių įrodymų pareiškėjas į bylą nepateikė.
Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose (toliau – ir Aprūpinimo normos), patvirtintose 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139, nurodyta, jog vienam asmeniui turi būti skirta metalinė lova, kurios naudojimo terminas yra 10 metų. Jokių kitų reikalavimų lovoms nuteistųjų teisinę padėtį, jų buitinį aprūpinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nustatyta.
Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, jog kamerų tipo patalpose (taip pat ir kameroje Nr. 16), visos lovos yra standartinių išmatavimų, kurie pritaikyti statistiniam Lietuvos piliečiui (b.l. 12).
Byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad dėl per mažos lovos keliamų nepatogumų, negalėjimo tinkamai išsimiegoti, pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK pareigūnus, administraciją. Teismo nuomone, nesant konkrečių prašymų dėl galimai pažeidžiamų pareiškėjo teisių, tik abstrakčių pareiškėjo nusiskundimų pagrindu dėl šios skundo dalies negali būti konstatuoti neteisėti Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmai ir neturtinės žalos egzistavimo faktas.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos (Pravieniškių PN-AK) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ( neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo E. J. ( E. J.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.