- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-05
- Bylos Nr.
- 1A-417-349-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arnoldas Šukaitis (pirm.), Bronė Vidzėnienė, Sigitas Bagdonavičius
- Nuteistasis
- D. Ž.
- Civilinis ieškovas
- R. J., A. M.
- Advokatai
- Inga Radinienė, Justinas Stauskas
- Kategorijos
Pranešėjas Arnoldas Šukaitis Baudž. byla Nr. 1A-417-349/2010 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. spalio 5 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Arnoldo Šukaičio, teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Sigito Bagdonavičiaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Ž. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo D. Ž. nuteistas pagal BK 281 str. 6 d. laisvės atėmimu 5 metams. Vadovaujantis BK 76 str. 1 d., D. Ž. atleistas nuo bausmės atlikimo dėl sunkios nepagydomos ligos.
Priteista iš D. Ž.: R. J. – 20000 Lt, A. M. – 60000 Lt neturtinei žalai ir po 500 Lt kiekvienai teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti bei Valstybinei ligonių kasai 1567,6 Lt.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
D. Ž. nuteistas už tai, kad 2007 m. gruodžio 1 d., apie 1.00 val., vairuodamas automobilį „M. E. GS“, valst.Nr, dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 64, 68, 172 ir 278 punktų reikalavimus, tai yra būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje rasta 1,10 promilių etilo alkoholio), vairuodamas techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę, kurios galinės padangos buvo vasarinės, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, neužtikrino kitų eismo dalyvių saugumo, atsižvelgdamas į kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu momentu galėtų suvaldyti transporto priemonę, esant šlapiai kelio dangai posūkyje nepasirinko saugaus važiavimo greičio, automobilio nesuvaldė, kuris kirsdamas priešpriešinio eismo juostą, nuslydo nuo kelio sankasos kairėje kelio pusėje pagal savo judėjimo kryptį bei atsitrenkė į pakelės medį, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo automobilio „M. E. GS“ keleivis M. M. ir nesunkiai buvo sutrikdyta keleivio A. M. sveikata.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. Ž. prašo pakeisti nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių išsprendimo: atmesti R. J. civilinį ieškinį ir sumažinti A. M. priteistos atlyginti neturtinės žalos dydį.
Nuteistasis skunde teigia, kad eismo įvykio metu jis tapo visiškai neįgaliu, gauna 600 Lt pašalpą ir yra išlaikomas tėvų. Jo tėvai, atlyginę Transporto priemonių draudikų biurui išmokėtas sumas civiliniams ieškovams, neturi galimybės padėti atlyginti nukentėjusiosioms priteistas sumas. R. J. yra žuvusiojo M. M. sesuo, kuri su broliu nevedė bendro ūkio ir nebuvo jo išlaikoma, o žuvusiojo motina A. M. buvo neįgali dar iki sūnaus žūties. Nuteistasis teigia, kad po avarijos praėjus 2 metams 6 mėnesiams, jo sveikata nei kiek nepagerėjo ir jis ateityje negalės dirbti jokio darbo. Nuteistojo nuomone, dėl eismo įvykio kaltas ir žuvusysis M. M., kuris įvykio metu buvo neblaivus ir kurio prašymu nuteistasis jį vežė į sodus.
Atsikirtimu į apeliacinį skundą nukentėjusiosios A. M. ir R. J. prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nes joms priteisti neturtinės žalos dydžiai yra proporcingi jų patirtiems išgyvenimams, o nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės apie jo sveikatos būklę ir gaunamas pajamas nesuteikia pagrindo mažinti joms priteistų sumų.
Teismo posėdyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės, jų atstovė, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo išsprendimo klausimą ginčija dviem aspektais: neteisingai nustatytu ratu asmenų, kuriems turi būti atlyginta neturtinė žala ir per didele priteista atlyginti neturtinės žalos suma.
Apeliantas teigia, kad žuvusiojo M. M. sesuo R. J. neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą, nes nebuvo žuvusiojo išlaikoma, turi savo šeimą ir nevedė su broliu bendro ūkio. Šis skundo argumentas nepagrįstas, nes nurodomi kriterijai nesudaro pagrindo nepripažinti R. J. nukentėjusiąja ir spręsti dėl jai priteistinos neturtinės žalos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, teisė į nusikaltimu dėl gyvybės atėmimu padarytos neturtinės žalos atlyginimą pripažįstama ir asmenims, kurie nebuvo žuvusiojo išlaikomi, tačiau, atsižvelgiant į šių asmenų ir žuvusiojo tarpusavio santykio pobūdį pripažįstama, kad jiems nukentėjusiojo mirtis sukėlė padarinius, numatytus CK 6.250 str. 1 d. (kasacinė nutartis Nr. 2K-853/2007). Nukentėjusiųjų R. J. ir A. M. parodymais nustatyta, kad nukentėjusysis M. M. artimai bendravo su seserimi R. J. ir apie šešerius metus gyveno kartu su jos šeima. Teismas, įvertinęs jų tarpusavio santykius, pagrįstai pripažino, kad R. J. dėl brolio žūties patyrė didelius emocinius pergyvenimus, todėl jai turi būti atlyginta neturtinė žala.
Žuvusiojo motina A. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 96547,2 Lt, sesuo R. J. – 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, sumažindamas A. M. reikalautos sumos dydį iki 60000 Lt, o R. J. – iki 20000 Lt, teisingai įvertino tiek CK 6.250 str. 1 d. išvardintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, tiek ir paties apelianto interesus ir realias galimybes atlyginti neturtinę žalą. Iš bylos duomenų matyti, kad šiuo metu apeliantas, neturintis jokio vertingo kilnojamo ar nekilnojamo turto ir pragyvenantis tik iš jam mokamos socialinio draudimo pašalpos bei tėvų paramos, turi labai ribotas galimybes atlyginti nukentėjusiosioms padarytą neturtinę žalą. Tačiau apelianto skunde akcentuojama sunki turtinė padėtis negali būti pagrindiniu neturtinės žalos nustatymo kriterijumi, nes teismas privalo atsižvelgti į visus įstatyme nurodytus kriterijus ir užtikrinti nukentėjusiųjų teisę gauti patirtos neturtinės žalos piniginę kompensaciją. Šioje byloje teismas, ženkliai sumažindamas neturtinės žalos dydžius, tinkamai įvertino apelianto turtinę padėtį ir jo interesus, todėl dar labiau mažinti priteistų atlyginti neturtinės žalos dydžių nėra pagrindo. Apelianto skunde nurodoma aplinkybė, kad jis būtent žuvusiojo prašymu vyko automobiliu, su kurį vairuodamas sukėlė eismo įvykį, nėra teisiškai reikšminga, nustatant priežastinį ryšį su eismo įvykio pasekmėmis, todėl nesuteikia pagrindo keisti nustatytas neturtinės žalos sumas. Kita skunde minima aplinkybė, jog žuvusiojo motina dar iki sūnaus žūties sirgo psichikos liga, visiškai nereiškia, kad motina nepatyrė dvasinių išgyvenimų dėl sūnaus žūties, todėl šis argumentas taip pat atmestinas.
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
Nuteistojo D. Ž. apeliacinį skundą atmesti.