- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-24
- Bylos Nr.
- 1A-603-401-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jonas Furmanavičius (pirm.), Jurgis Kiškis, Algirdas Jaliniauskas
- Nuteistasis
- R. Č.
- Nukentėjusysis
- J. M.
- Advokatai
- Romualdas Matonis, Vanda Laukevičienė
- Kategorijos
Pranešėjas J.Furmanavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-603-401/2008
Teisėja A.Šiupšinskaitė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9.
2008 m. gruodžio 24 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Furmanavičiaus, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant prokurorui Birutei Šečkuvienei, nuteistajam R. Č., jo gynėjui advokatui Romualdui Matoniui, nukentėjusiajai J. M., jos atstovei advokatei Vandai Laukevičienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Č. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008-09-09 nuosprendžio, kuriuo R. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams įpareigojant iki 2009-02-01 atlyginti nukentėjusiajai J. M. nusikaltimu padarytą turtinę žalą.
Iš R. Č. priteista: Valstybinei ligonių kasai 1380 (vienas tūkstantis trys šimtai aštuoniasdešimt) litų nukentėjusiosios J. M. gydymo išlaidoms atlyginti; nukentėjusiajai J. M. 2370 (du tūkstančiai trys šimtai septyniasdešimt) litų nusikaltimu padarytai turtinei bei 9000 (devyni tūkstančiai) litų neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Č. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. už tai, kad jis 2008 m. gegužės 5 d. apie 21:30 val., Daukanto g. Kazlų Rūdoje, prie parduotuvės „Cento“, iš asmeninių paskatų, kilus konfliktui, pastūmė nukentėjusiąją J. M., jai parkritus ant žemės spyrė J. M. vieną kartą į veidą, po to vieną kartą į galvos sritį ir vieną kartą į šoną, ko pasėkoje sulaužė nosies kaulą, padarė nosies muštinę žaizdą, kraujosruvas veide, tuo nukentėjusiajai J. M. sukeldamas nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. Č. prašė iš esmės sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį. Jis sutinka, kad jo tyčiniais veiksmais nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala. Teigia, kad teismas iš dalies pagrįstai motyvavo šią žalą, tačiau, mano, kad teismo parinkti vertinimo kriterijai yra prieštaringi. Teismas nustatydamas žalos dydį atsižvelgė į vizualiai matomą randą nukentėjusiosios nosyje, tačiau kartu pripažįsta nukentėjusiosios pagrįstą siekį atlikti nosies plastinę operaciją, kurios išlaidas jis privalės atlyginti. Randas yra nežymus, plastinės operacijos metu bus pašalintas, todėl negalėjo įtakoti neturtinės žalos dydžio.
Teismas priimdamas sprendimą dėl žalos dydžio turėjo atsižvelgti į tai, kad tarp jo ir nukentėjusiosios kilo konfliktas, kurį inicijavo nukentėjusioji. Tai patvirtino liudytojai R. P. ir J. Č.. Aiškina, kad tokie nukentėjusiosios veiksmai privalėjo įtakoti patirtos neturtinės žalos dydį. Mano, kad teismų praktikoje tokia žala būtų įvertinta mažesne pinigų suma. Nustatant žalos dydį nesivadovauta teisingumo bei protingumo kriterijais ir priteista per didelė pinigų suma.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį, gynėją, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, prokurorą, nukentėjusiąją, jos atstovę prašiusius nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, pripažįsta, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tinkamai kvalifikavo R. Č. padarytą nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str. Esminių LR BPK pažeidimų nenustatyta.
Nuteistasis R. Č. neginčija kaltės klausimo dėl nusikalstamų veiksmų padarymo, apeliaciniu skundu nesutinka tik su iš jo priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (LR BPK 320 str.).
Vadovaujantis LR BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Pagal sužalotos ar prarastos vertybės pobūdį žala skirstoma į žalą turtui ir žalą asmeniui. Atskiru žalos asmeniui porūšiu yra neturtinė žala numatyta LR Civilinio Kodekso 6.250 str. Šio LR CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Apylinkės teismas priteisdamas nukentėjusiajai žalą, padarytą nusikalstamais veiksmais, teisingai išskyrė turtinę ir neturtinę žalas, bei teisingai nustatė jos vertinimo kriterijus.
Teismas spręsdamas nukentėjusiosios J. M. pareikšto 20000 litų civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti klausimą vadovavosi LR CK 6.250 str. nuostatomis. Teismas iš dalies tenkindamas civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti pagrįstai nukentėjusiajai priteisė tik 9000 litų, kas atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus vertinant nusikaltimu jai sukeltas pasekmes. Apygardos teismo teisėjų kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo nustatytais ir nuosprendyje išsamiai išdėstytais neturtinės žalos dydžio kriterijais. Teismas teisingai nustatė, kad nukentėjusioji patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, nes prieš ją, merginą, matant pašaliniams asmenims, artimas žmogus panaudojo brutalų fizinį smurtą, parvertė ant žemės, spyrė į veidą. Be to, nuosprendyje teisingai nurodyta, kad nukentėjusioji J. M. po šio įvykio patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, kurie tęsiasi iki šiol, ką patvirtina ir 2008-08-26 Kazlų Rūdos ligoninės išduota pažyma apie jos sveikatos būklę (b.l. 86). Nėra pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, kad dėl šio įvykio sukeltų padarinių, depresijos, negalėdama atlikti savo darbinių funkcijų ji buvo priversta paduoti pareiškimą ir nuo 2008-09-01 buvo atleista iš darbo dėl ligos, pagal LR Darbo Kodekso 127 str. 2 d. (b.l. 85). Nors apylinkės teismas nuosprendyje nenurodė, tačiau pažymėtina, kad dėl darbo netekimo ji patyrė ir bendravimo galimybių sumažėjimą dalyvaujant visuomeniniame gyvenime. Teismas taip pat teisingai įvertino, kad ilgą laiką buvusios kraujosruvos veido srityje, nosies sužalojimas su likusiu matomu randu, J. M. sukėlė nepatogumus ir iki šiol juos sukelia prieš aplinkinius. Pažymėtina ir tai, kad nepatogumus sukėlė vizitai pas gydytoją. Taip pat pasekmė yra apsunkintas kvėpavimas, nes dėl netaisyklingo nosies kaulų sugijimo sumažėjo nosies kairės pusės landa. Visa tai apylinkės teismas įvertino ir atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes, nusikaltimo pasekmes, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais tik iš dalies tenkino nukentėjusiosios J. M. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, pagrįstai jį sumažindamas. Teismas atsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį, kad jis neturi nekilnojamo ar kito vertingo turto, iš jo yra priteistos periodinės išmokos mažametės dukros išlaikymui, privalės atlyginti šiuo nusikaltimu padarytą turtinę žalą nukentėjusiajai ir Valstybinei ligonių kasai. Nustatytas 9000 litų neturtinės žalos atlyginimo dydis yra pagrįstas ir teisingas. Be to, iš bylos duomenų matyti, jog nukentėjusioji ketina darytis plastinę nosies operaciją, kas jai vėl sukels naujus nepatogumus, fizinį skausmą, o tai yra nuteistojo R. Č. padaryto tyčinio nusikaltimo pasekmė.
Atmestinas nepagrįstas skundo teiginys, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas rėmėsi prieštaringais kriterijais, nustatant neturtinės žalos dydį negalėjo atsižvelgti į rando buvimą, nes jis bus pašalintas plastinės operacijos metu, dėl ko patirtas išlaidas turės apmokėti apeliantas. Priešingai, teismas nuosprendyje aiškiai nurodė, kad neatsižvelgia į šį nukentėjusiosios motyvą ir būsimų išlaidų plastinei operacijai nevertina kaip neturtinės žalos.
Teismas, nustatydamas turtinės žalos – išlaidų, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes, dydį, vadovavosi byloje esančiais ją patvirtinančiais įrodymais, kurie nurodyti apkaltinamajame nuosprendyje. Vertindamas nukentėjusiosios J. M. civilinio ieškinio argumentus dėl neturtinės žalos, teismas teisingai išaiškino, kad būsimos išlaidos nosies plastinei operacijai negali būti vertinamos kaip neturtinė žala. Atlikus plastinę operaciją nukentėjusioji turės teisę kreiptis dėl turtinės žalos - turėtų išlaidų atlyginimo į nuteistąjį R. Č.. Atmestinas apeliacinio skundo motyvas, kad teismas vertindamas neturtinės žalos dydį negalėjo atsižvelgti į randą ant nukentėjusiosios nosies, nes jis bus pašalintas jo lėšomis. Kaip jau aukščiau išaiškinta, žala yra skirstoma į turtinę ir neturtinę. Teismas kraujosruvas veide ir randą ant nosies vertino kaip nepatogumą nukentėjusiajai tuo metu ir dabar, o tai yra neturtinės žalos vertinimo kriterijus nustatytas LR CK 6.250 str. 1 d. ir į jį privaloma atsižvelgti. Tai, jog šis randas bus pašalintas nuteistojo lėšomis nepanaikins patirto nepatogumo, kuris buvo įvertintas atskirai nuo padarytos turtinės žalos. Visiškas žalos atlyginimo principas reikalauja, kad žala nukentėjusiajam turi būti atlyginta tiek, kiek jis iš tiesų prarado. Tai yra turi būti visiškai atlyginta turtinė ir neturtinė žala.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis teisinę praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, savo nutartyse yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, tačiau yra pabrėžęs, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Neturtinę žalą įvertinti pinigais tokiais atvejais neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekė tik sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – pinigai ar kitas materialus turtas – negali atstoti (LAT Nr. 3K-3-364/2007). Todėl atmestinas apelianto skundo teiginys, kad teismų praktikoje tokia žala įvertinama mažesne pinigų suma. Įstatymų leidėjas įpareigojo teismą kiekvienu konkrečiu atveju neturtinę žalą vertinti pagal byloje esančius duomenis ir taip siekia teisingai nustatyti kompensacijos dydį.
Visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, kad pačios nukentėjusiosios veiksmai įtakojo patirtos neturtinės žalos dydį. Nors apeliantas teigia, kad nukentėjusioji jam sudavė du smūgius bei apdraskė veidą, tačiau byloje nėra objektyvių, tai patvirtinančių duomenų. Nustatyta, kad nuteistasis R. Č. ir nukentėjusioji jau prieš susitikimą, bendraudami telefonu, susipyko aiškindamiesi tarpusavio santykius. Jiems susitikus, kaip teigia nukentėjusioji, ji bandė suduoti nuteistajam, tačiau niekuo nepateisinamas pastarojo elgesys, kuomet jis ant žemės gulinčiai merginai spyrė du ar tris kartus, nes ji buvo parkritusi ant žemės ir niekaip negalėjo jam pakenkti. Nuteistasis R. Č. tyčia panaudojo fizinį smurtą, ko pasėkoje ir buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas su kitomis aukščiau nurodytomis pasekmėmis, kas turėjo lemiamą įtaką, nustatant nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį.
Kolegija pripažįsta, kad atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo R. Č. apeliacinį skundą atmesti.