Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, ieškinį atsakovui S. S., dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2007 m. rugpjūčio 6 d. atsakovas S. S. ir A. M. sudarė paskolos sutartį, kurią patvirtino Šakių rajono 2-ojo notaro biuro notarė Z. D., notarinio registro Nr. 4151. Atsakovui buvo suteikta 868,86 Eur (3000,00 Lt) paskola. Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti 868,86 Eur (3000,00 Lt) sumą iki 2008 m. vasario 6 d. Atsižvelgiant į tai, kad A. M. nepavyko atgauti atsakovo įsipareigotos sumokėti sutarties sumos, 2017 m. balandžio 21 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2017-04/24. Kreditorius atlygintinai perleido ieškovui, UAB „Legal Balance“ reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.) į atsakovą. Pažymėjo, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą registruotu laišku ir elektroniniu paštu, suteikiant jam visą reikalingą informaciją bei reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančių dokumentų kopijas. Ieškovas nurodė, kad pradinis kreditorius su atsakovu sudarytos sutarties 5 punktu, kaip ir nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.72 straipsnyje, rašytine tvarka, pavirtinta notaro, susitarė, jog atsakovui praleidus sutartyje numatytus atsiskaitymo terminus, privalės mokėti pradiniam kreditoriui 0,5 dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pažeidė prievolę ir skolos nėra sumokėjęs iki šios dienos ir vadovaujantis sutartimi bei aukščiau numatytomis CK nuostatomis, o taip pat tai, jog netesybos gali būti skaičiuojamos 180 dienų, ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 781,97 Eur delspinigių kaip atlyginimą už termino įvykdyti prievolę praleidimą (visa skola - 868,86 Eur, skaičiuojant po 0,5 % bus 4,3443 Eur per dieną, taigi 0,4,3443 Eur x 180 dienų, viso bus - 781,97 Eur).

Ieškovas pažymėjo, kad skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jų patirtų nuostolių, už termino prievolei įvykdyti praleidimą privalo mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Šios palūkanos, vykdančios nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Atsižvelgiant į tai, kad perimdamas reikalavimo teisę, ieškovas įgijo ir su ja susijusias papildomas teises, prašo teismo priteisti iš atsakovo kompensuojamąsias palūkanas. Paminėjo, jog pasirašytu įsipareigojimu atsakovas prisiėmė prievolę apmokėti skolą iki 2008 m. vasario 6 d., o už termino praleidimą atsakovui buvo 180 d. skaičiuojami sutartyje numatyti delspinigiai, tačiau atsakovas pasibaigus įstatyme numatytam 180 d. terminui, kai yra skaičiuojami delspinigiai, toliau naudojosi jam suteiktomis piniginėmis lėšomis, atsakovas toliau buvo pažeidęs prievolę ir skolos, skolos delspinigių bei palūkanų, nėra sumokėjęs iki šios dienos. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 9 dalimi bei CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, atsakovui už termino įvykdyti prievolę praleidimą skaičiuotinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo visos negrąžintos skolos sumos 868,86 Eur. Iš viso iš atsakovo priteistina 217,22 Eur palūkanų už penkis metus. Nurodytos vėlavimo palūkanos yra paskaičiuotos nuo perduotos nepadegtos skolos sumos (apskaičiavimo tvarka: 868,86 Eur x 5% x 5 m.= 217,22 Eur).

Ieškovas taip pat pažymėjo, kad atsakovo veiksmai, kuriais jis atsisakė padengti įsiskolinimą arba susitarti dėl jo apmokėjimo ikiteismine tvarka, laikytini prievolės pažeidimu CK 6.63 straipsnio prasme. CK 6.63 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad nuo to momento, kai skolininkas yra laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas yra atleidžiamas nuo prievolės vykdymo. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimo ne teismo tvarka. Perėmęs reikalavimo teisę ir 2016 m. gruodžio 7 d. apie tai informavęs atsakovą, ieškovas pradėjo aktyvius atsakovo skolos administravimo bei ikiteisminio išieškojimo veiksmus. Ieškovas bandė susisiekti su atsakovu tiek telefonu, tiek el. paštu, bei spręsti skolos grąžinimo klausimą derybų būdu, dėl ko ieškovo darbuotojai skyrė savo darbo laiką. Pažymėtina, kad perėmus reikalavimo teisę, ieškovas tapo atsakovo kreditoriumi CK 6.63 straipsnio ir 6.249 straipsnio prasme. Nepaisant to, kad ieškovo tiesioginė veikla yra skolų išieškojimas ir administravimas, ieškovas, vykdydamas šios skolos ikiteisminį išieškojimą patiria papildomų išlaidų, tokių kaip darbuotojų darbo laikas bei pašto siuntų išlaidos, kurių jis nepatirtų, jeigu skolininkas įvykdytų prievolę. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta bei CK 6.57 straipsniu, 6.63 straipsnio 2 dalimi, 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktu, o taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, kuria vadovaujantis CK 1.8. straipsnio 1 dalimi, galima taikyti kaip įstatymo analogiją, iš atsakovo priteistina 30,00 Eur (trisdešimt eurų) skolos išieškojimo ir administravimo ikiteismine tvarka išlaidų. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad pateikiant šį ieškinį teismui buvo sumokėtas 43,00 Eur žyminis mokestis. Taip pat surašant šį ieškinį, ieškovas pagalbos kreipėsi į advokatų profesinę bendriją „Euroteisės biuras“. Ieškovas dėl to patyrė 48,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties nepateiktų atsiliepimo į ieškinį, prašo teismo šioje byloje priimti sprendimą už akių.

Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, buvo įteikti 2017 m. rugsėjo 26 d., todėl laikytina, kad nuo nurodyto laiko atsakovas buvo tinkamai informuotas apie jam inicijuotą civilinę bylą, procesines teises ir pareigas bei jų neįvykdymo pasekmes, tai yra galimybę priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 1 dalis). Per nustatytą 14 dienų atsiliepimų pateikimo terminą, teismo nuomone, atsakovas turėjo pakankamai laiko jiems pareikšti, taip pat pasinaudoti procesine teise prašyti pratęsti nepasibaigusį procesinį terminą (CPK 77 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui, atsakovo atsiliepimo į ieškinį teismas negavo, todėl priimtinas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

CPK 142 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu byloje yra negautas atsiliepimas į ieškinį, o ieškinyje yra pareikštas prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo, tai teismas, neinformuodamas dalyvaujančių byloje asmenų apie tokio sprendimo priėmimo laiką ir vietą, pasibaigus atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui, turi teisę iš karto priimti sprendimą už akių.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, atlikęs formalų įrodymų vertinimą pagal pateiktą ieškinį ir prie ieškinio pridėtus dokumentus – leistinus rašytinius įrodymus, ir įsitikinęs, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti, nustato, kad atsakovas S. S. ir A. M. 2007 m. rugpjūčio 6 d. sudarė paskolos sutartį, kuria atsakovui buvo suteikta 868,86 Eur (3000,00 Lt) paskola. Skolą atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2008 m. vasario 6 d., tačiau jos negrąžino. Sutartyje šalys susitarė, jog atsakovui praleidus sutartyje numatytus atsiskaitymo terminus, jis privalės mokėti 0,5 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. 2017 m. balandžio 21 d. A. M. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2017-04/24, pagal kurią perleido ieškovui UAB „Legal Balance“ reikalavimo teises į atsakovą.

Pagal CK 6.63 straipsnį atsakovas pažeidusiu prievolę laikomas tuomet, kai nevykdo sutartyje numatytų sąlygų. Šiuo atveju atsakovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, tai yra grąžinti gautą paskolos sumą. Skolininko kaltė preziumuojama, todėl atsakovo pareiga įrodinėti, kad prievolė nebuvo vykdoma ne dėl jo kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tokių įrodymų byloje nėra. Kadangi atsakovas numatytų įsipareigojimų neįvykdė, todėl turi būti laikomas savo prievolę pažeidusia sutarties šalimi. Dėl šių faktinių aplinkybių jis privalo ne tik natūra įvykdyti sutartinę prievolę, bet ir atlyginti ieškovui visus jos patirtus nuostolius (tiek tiesioginius, tiek ir netiesioginius) dėl prievolės neįvykdymo (CK 6.1 - 6.4, 6.38 straipsniai, 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6.71 straipsnis), todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas visiškai ir iš atsakovo priteistina 868,86 Eur skolos, 781,97 Eur delspinigių, 217,22 Eur palūkanų bei 30,00 Eur ikiteisminio bylinėjimosi išlaidų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis numato atsakovo pareigą mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurios yra laikomos minimaliais ieškovo nuostoliais. Tokiu atveju, esant ieškovo prašymui, iš atsakovo priteistinos įstatymo nustatytos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – šiuo atveju 2017 m. rugsėjo 11 d., iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo.

Dėl savo, kaip tinkamai prievolę įvykdžiusios sutarties šalies, pažeistų interesų teisminės gynybos ieškovas turėjo bylinėjimosi išlaidų – sumokėjo 43 Eur žyminį mokestį valstybei, todėl tenkinant ieškinį, iš atsakovo priteistinas ieškovo sumokėtas žyminis mokestis bei 48,40 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus keturiasdešimt centų) patirtų išlaidų už procesinių dokumentų parengimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos neviršijo 3 Eur, todėl vadovaujantis tuo, valstybės naudai iš šalių nepriteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir CPK 142 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 868,86 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus aštuoniasdešimt šešis centus) skolos, 781,97 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą devyniasdešimt septynis centus) delspinigių, 217,22 Eur (du šimtus septyniolika eurų dvidešimt du centus) palūkanų, 30,00 Eur (trisdešimt eurų) ikiteisminio bylinėjimosi išlaidų, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo, 43,00 Eur (keturiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio, 48,40 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus keturiasdešimt centų) patirtų išlaidų už procesinių dokumentų parengimą, ieškovei UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, buveinės adresas: Žalgirio g. 90, Vilniaus m., atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB.

Nurodyti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos jis turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sprendimą priėmusiam teismui.

Sprendimas už akių įsiteisėja po 20 dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu atsakovas nepateiks pareiškimo dėl sprendimo peržiūrėjimo.

Atsakovas priimto sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per sprendimą už akių priėmusį Šakių rajono apylinkės teismą.