Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-10-30 · Civilinė byla Nr. 2A-730-280/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-30
Bylos Nr.
2A-730-280/2014
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-02418-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimutė Sankauskaitė (pran.), Laimantas Misiūnas, Margarita Dzelzienė
Pareiškėjas
M. G., J. G.
Suinteresuotas asmuo
L. G., AB DNB bankas
Advokatai
Daiva Gadliauskienė
Kategorijos
  • 75.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-730-280/2014

Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02418-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.1; 121.14; 121.21 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 30 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės, Laimanto Misiūno,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3314-223/2014 pagal pareiškėjų J. G. ir M. G. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys L. G. ir AB DNB bankas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai J. G. ir M. G. pateikė pareiškimą, kuriuo prašė nutraukti santuoką, sudarytą 2006 m. rugpjūčio 19 d. Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 424, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 19 d. sprendimu prašymą tenkino ir santuoką, įregistruotą tarp J. G. (Š.) ir M. G. nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, po santuokos nutraukimo J. G. paliko santuokinę pavardę „ G.”, M. G. – “ G.” bei patvirtino J. G. ir M. G. santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuria šalys be kita ko susitarė, kad nepilnametės dukros E. G., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatoma su motina J. G., M. G. bendrauja su nepilnamete dukra E. G. be jokių apribojimų bei nuo šios sutarties pasirašymo dienos (2014-06-17) teikia nepilnametei dukrai E. G. išlaikymą mokamą periodinėmis kas mėnesį išmokomis po 400 Lt iki vaikas sulauks pilnametystės. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog egzistuoja visos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.51 str. nustatytos sąlygos, todėl pripažino, kad J. G. ir M. G. santuokai iširus, ji nutrauktina abiejų sutuoktinių sutikimu (CK 3.53str., 3.64 str. 2 dalis).

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. G. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimo dalį, kuria patvirtinta J. G. ir M. G. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalis dėl nepilnametės dukters E. G. gyvenamosios vietos su motina nustatymo ir išlaikymo jai teikimo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, kuriuo nepilnametės dukters E. G. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu M. G., leidžiant motinai J. G. su dukra bendrauti be apribojimų bei priteisti iš J. G. išlaikymą, mokamą periodinėmis kas mėnesį išmokomis po 400 Lt iki vaikas sulauks pilnametystės. Apeliantas nurodė, kad po teismo sprendimo priėmimo jis sužinojo, jog J. G. ketina visam laikui išvykti gyventi į užsienį ir išsivežti šalių dukrą. M. G. nurodė, kad jį su dukra sieja glaudūs ryšiai, dukra nepageidauja išvykti gyventi į užsienį, nemoka užsienio kalbos, be to, Lietuvoje lieka dukters draugai, močiutė, senelis, giminės. Nuo rugsėjo 1 d. su mokyklos pedagogais, logopedais yra sudaryti speciali programa mergaitės lavinimui. Kadangi sudarant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį pareiškėja neatskleidė savo planų išvykti į užsienį, vaiko gyvenamoji vieta keistina ir nustatytina su tėvu M. G..

Atsiliepimas

Pareiškėja J. G. atsiliepimu prašo pareiškėjo M. G. apeliacinį skundą atmesti, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, priteisti iš apelianto pareiškėjos naudai bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja pažymėjo, jog ji nuo pat gimimo rūpinasi šalių dukra, stengiasi užtikrinti, kad dukrai būtų suteiktos geros sąlygos augti ir vystytis, todėl dukra stipriai prisirišusi prie mamos. Dukters gyvenamosios vietos nustatytas su pareiškėja geriausiai atitinka nepilnametės interesus. Civilinės bylos eigoje M. G. laisva valia pasirašė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. J. G. nurodė, kad apelianto argumentai, jog pareiškėja ketina išvykti į užsienį gyventi visai laikui, yra nepagrįsti, kadangi pareiškėja planavo išvykti aplankyti draugų Anglijoje ir ten praleisti vasaros mėnesius, bet ne pasilikti visam laikui. Pareiškėjų dukra E. džiugiai sutiko žinią apie galimybę išvykti į užsienį. Teismo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis yra teisėta ir pasirašymo metu atitiko šalių valią, nepažeidė nei kreditorių, nei nepilnamečių vaikų interesų, todėl teismo sprendimo naikinti nėra pagrindo.

Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atsiliepimu prašo teismo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra pagal byloje nustatytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad J. G. pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio M. G. kaltės, prašė padalinti turtą, nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ja (b. l. 2-8). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdžio metu šalys pateikė prašymą santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti šalių pasirašytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį (b. l. 124-128). Taigi byla dėl santuokos nutraukimo pirmosios instancijos teisme buvo pradėta pagal CK trečiosios knygos II dalies IV skyriaus ketvirtąjį skirsnį – ieškovei pareiškus ieškinį, akcentuojant atsakovo kaltę ir nesant sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.60 straipsnis).

Bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu šalys pasiekė susitarimą - sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pateikė ją teismui tvirtinti. Šalių valia buvo sukurtos prielaidos santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimą baigti CK trečiosios knygos II dalies IV skyriaus antrojo skirsnio nustatyta tvarka ir sąlygomis - abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnis). Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra santuokos nutraukimo būdas, kai abu sutuoktiniai esant įstatyme nustatytoms sąlygoms laisva valia nutaria nutraukti santuoką tokiu būdu. Pareiškėjai susitarė, kad šalių dukters E. G. gyvenamoji vieta nustatoma su motina J. G., o M. G. be apribojimų bendrauja su dukra bei moka jai 400 Lt periodinį išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas, gavęs J. G. ir M. G. pasirašytą ir posėdžio metu pataisytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, nenustatė, jog ši sutartis prieštarautų įstatymo reikalavimams, šalys sutartyje bei 2014-06-19 teismo posėdyje pažymėjo, kad sutarties sąlygos atitinka jų valią, patvirtino, kad supranta sutarties turinį.

Pareiškėjas M. G., teismui patvirtinus pateiktą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pateikė prašymą pakeisti sutartį, motyvuodamas jį tuo, kad po sutarties pasirašymo pasikeitė aplinkybės, ir prašė dukters gyvenamąją vietą nustatyti su juo.

Pažymėtina, kad bylos, kuriose santuoka nutraukiama bendru abiejų sutuoktinių sutikimu, yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Šio pobūdžio bylose šalys gera valia susitaria dėl sąlygų, todėl teismas tokios sutarties gali netvirtinti tik tuo atveju, jei ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, ir tokiu atveju leisti sutuoktiniams sudaryti naują santuokos pasekmių sutartį (CK 3.53 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo naikinti sprendimo dalį ir pakeisti šalių sutarties sąlygas pagal jo vienašalį pageidavimą. Apeliantas teigia, kad jo buvusi sutuoktinė J. G. ketina dukrą E. G. išsivežti į užsienį, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų (CPK 178 str.). Vien prielaida apie egzistuojančią galimybę išvykti į užsienio valstybę nėra pakankamas pagrindas naikinti ar keisti šalių gera valia sudarytą sutartį, o apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs keisti prašomos sutarties sąlygas, nenustatė, kad jos prieštarautų teisės normoms, viešajai tvarkai ar pažeistų šalių ar jų dukters interesus.

Pareiškėjui paaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms jau po santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo, buvę sutuoktiniai ar vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo (CK 3.53 str. 3 d.). Taigi, nurodytu atveju, jei ateityje pasikeistų aplinkybės (jei buvusi sutuoktinė išvyktų į užsienį su vaiku be jo sutikimo ar kt.) ir pareiškėjas turėtų įrodymų pasikeitusioms aplinkybėms pagrįsti, jis gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų, liečiančių trunkamuosius teisinius santykius (nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, jų išlaikymą, sutuoktinio išlaikymą ir kt.), pakeitimo arba iš naujo pareikšti ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, jei motina dukrą auklėja ir prižiūri netinkamai. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog sudarant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį pareiškėjo sutuoktinė siekė jį apgauti, riboti jo teisę bendrauti su dukra, o kitų argumentų apeliantas nepateikė, apeliacinio skundo reikalavimai pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį netenkinami.

Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai ištyrė ir įvertino įrodymus bei aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.

Apeliacinio skundo netenkinus ir pareiškėjai prašant, iš apelianto priteistinos pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.). J. G. nurodė turėjusi 500 Lt advokato pagalbos išlaidų ir pateikė 2014-07-31 Pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, jog pareiškėja sumokėjo advokatei Daivai Gadliauskienei 500 Lt už dokumento surašymą (b. l. 162). Šios išlaidos neviršija Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatytų ribų, yra pagrįstos, todėl priteisiamos iš apelianto pareiškėjos naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš M. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt advokato pagalbos išlaidų J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Teisėjai Margarita DzelzienėLaimantas MisiūnasLaimutė Sankauskaitė