Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2009-05-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-308-349-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-05-29
Bylos Nr.
1A-308-349-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigitas Bagdonavičius, Bronė Vidzėnienė, Arnoldas Šukaitis (pran.)
Nuteistasis
R. G.
Advokatai
Raimundas Kurklietis
Kategorijos

Teisėjas Saulius Zajarskas Baudž. byla Nr. 1A-00308-349-2009-59

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.4.1 (S)

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. gegužės 29 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio (pranešėjas), teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Sigito Bagdonavičiaus,

sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei,gynėjui advokatui Raimundui Kurkliečiui,­­­­­­­­­

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. nuteistas pagal BK 178 str. 1 d. laisvės apribojimui 10 mėnesių, bausmės atlikimo metu uždraudžiant jam be šios bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą, lankytis viešojo maitinimo įmonėse, prekiaujančiuose alkoholiniais gėrimais, įpareigojant jį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. šią bausmę subendrinus su Panevėžio apygardos teismo 2008 m. liepos 28 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, R. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 1 metams, bausmės atlikimo metu uždraudžiant jam be šios bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą, lankytis viešojo maitinimo įmonėse, prekiaujančiuose alkoholiniais gėrimais, įpareigojant jį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir 6 MGL (780 litų) dydžio bauda.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

R. G. nuteistas už tai, kad 2004 m. lapkričio 15 d., apie 9 val. 40 min., iš mirusio ūkininko V. G. naudoto nerakinto angaro, esančio N. E. k., Anykščių sen., Anykščių r., pagrobė J. B. priklausantį kratytuvą PRT 16 M, kurio vertė 4000 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. G. prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir jį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliantas teigia nepadaręs vagystės, už kurią yra nuteistas. Teismas neteisingai įvertino bylos įrodymus ir jį nepagrįstai pripažino kaltu. Teismas neatsižvelgė į liudytojo J. Z. parodymus, kad esą pavogtas kratytuvas priklausė jo (apelianto) mirusiam broliui V. G., liudytojos D. V. parodymus, kad V. G. jam atidavė kratytuvą, kurį buvo nusipirkęs iš ūkininko, nes kratytuvas buvo sugedęs. Teismas neturėjo pagrindo atmesti D. V. parodymus vien dėl tos aplinkybės, kad ji yra jo sesuo, nes šios liudytojos parodymai atitinka liudytojų V. K. ir V. R. parodymus, jog kratytuvas buvo aprūdijęs, be ratų, tinkamas tik metalo laužui.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Šioje byloje R. G. pripažintas kaltu dėl J. B. priklausančio turto – kratytuvo – vagystės. BK 178 str. 1 d. nustatyta, kad vagystė yra svetimo turto pagrobimas. Vagystės dalyku yra tik svetimas turtas. Subjektyvioji vagystės pusė pasireiškia tiesiogine tyčia – kaltininkas turi suvokti, jog turtas yra svetimas, jį pagrobia ir nori užvaldyti. Byloje ištirtais įrodymais yra tiksliai nustatytos veikos, už kurios padarymą R. G. yra nuteistas, padarymo aplinkybės – kratytuvo paėmimo iš angaro laikas, vieta, būdas. Pats nuteistasis R. G. taip pat pripažino savo veikos objektyviuosius požymius – tai, kad jis, paėmęs kratytuvą iš savo tuo metu jau mirusio brolio V. G. angaro, jį išvežė į metalo supirktuvę parduoti kaip metalo laužą. Tačiau jis viso proceso metu teigė nežinojęs, kad kratytuvas priklauso ne jo broliui V. G., o nukentėjusiajam J. B., nes V. G. jam sakęs, kad kratytuvas yra jo (.G.), todėl leidęs kratytuvą išvežti į metalo laužo supirktuvę kaip užmokestį už darbą jo ūkyje. Todėl pagrindinis byloje spręstinas klausimas yra R. G. kaltės klausimas – būtina nustatyti, ar jis, paimdamas kratytuvą, žinojo, kad šis daiktas jam yra svetimas, ir norėjo jį pasisavinti. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą dėl R. G. kaltės padarius vagystę, rėmėsi nukentėjusiojo J. B. parodymais, jog kratytuvas buvo jo, o ne V. G. asmeninė nuosavybė, ir atmetė jau minėtus nuteistojo ir juos visiškai patvirtinančius liudytojos D. V., kuri yra apelianto sesuo, parodymus, nes jie esą prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Tačiau nuosprendžio motyvuojamoje dalyje teismas neišdėstė išsamesnės argumentacijos, kaip ir kokiems bylos įrodymams prieštarauja nuteistojo ir liudytojos parodymai, jog V. G. leidęs savo broliui R. G. atiduoti kratytuvą į metalo laužą. Iš nuosprendyje išdėstytų parodymų turinio galima spręsti, jog šie parodymai prieštarauja nukentėjusiojo parodymams, jog jis kratytuvą buvo ne pardavęs, o tik paskolinęs V. G., todėl šis negalėjo leisti jo sunaikinti, taip pat liudytojo J. Z. parodymams, jog jis nežino, kad V. G. būtų leidęs supjaustyti kratytuvą, ir liudytojo R. M. parodymams, kad jis nežino atvejų, kuomet V. G. jo ūkyje dirbusiems asmenims būtų mokėjęs atlyginimus daiktais. Tačiau tokia teismo išvada dėl bylos įrodymais visiškai paneigtų nuteistojo ir liudytojos prodymų negali būti laikoma teisinga, nes apelianto ir liudytojos D. V., iš vienos pusės, ir nukentėjusiojo bei kitų liudytojų, iš kitos pusės, parodymų dalykas yra skirtingas. R. G. ir D. V. parodymų esmė yra ta, kad jie tiesiogiai girdėję V. G. leidimą R. G. atiduoti kratytuvą į metalo laužą. Tuo tarpu nei nukentėjusysis J. B., nei liudytojai J. Z. ir R. M. tiesiogiai negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti tokio leidimo davimo, nes V. G. su jais šio klausimo neaptarinėjo. Nukentėjusysis savo parodymuose dėl V. G. leidimo parduoti kratytuvą į metalo laužą išdėstė ne kokias nors konkrečias aplinkybes, o savo nuomonę, kad V. G. nebūtų šitaip elgęsis, nes kratytuvas jam nepriklausė, be to, jam būtų buvę pelningiau jį parduoti kaip žemės ūkio techniką, o ne kaip metalo laužą. Iš liudytojų J. Z. ir R. M. parodymų matyti, kad jie taip pat tik abstrakčiai nurodė, jog nežino jokių atvejų, kuomet V. G. būtų priėmęs tokius sprendimus, kuriuos nurodė apeliantas ir liudytoja D. V.. Tokie nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai tegali būti vertinami kaip prielaidos ir spėjimai apie galimus V. G. veiksmus su žemės ūkio technika, tačiau jais negalima paneigti nuteistojo ir liudytojos D. V. parodymų apie konkretų įvykį – tarp jos, nuteistojo ir V. G. vykusio pokalbio metu V. G. duotą leidimą R. G. išvežti kratytuvo į metalo laužą. Byloje apklausti apie šias aplinkybes patį V. G. neįmanoma, nes jis mirė iki tiriamų įvykių pradžios. Nuteistojo ir liudytojos D. V. parodymus laikyti nepatikimais vien todėl, kad juos sieja artima giminystė, nėra pagrindo, nes jų parodymai proceso metu apie esmines aplinkybes buvo nuoseklūs, be to, kaip jau minėta, byloje nėra kitų šiuos parodymus paneigiančių įrodymų. Nuteistojo nurodomą aplinkybę, kad jis nežinojęs, jog kratytuvas priklauso J. B., netiesiogiai patvirtina kitos byloje nustatytos aplinkybės: R. G. brolio ūkyje dirbo pagalbiniu darbininku, jo darbas buvo susijęs su gyvulių priežiūra, todėl jis tokios rūšies technikos, dėl kurios šioje byloje vyksta ginčas, nenaudojo; pagal paties J. B. parodymus, kratytuvas V. G. ūkyje išbuvo pakankamai ilgai – mažiausiai dvejus metus, jis, perduodamas kratytuvą V. G., jokios rašytinės sutarties nesudarė. Tuo tarpu nukentėjusiojo parodymų, jog jam priklausęs kratytuvas buvo beveik naujas, geros būklės, jo vertė buvo mažiausiai 10000 Lt, todėl buvo visiškai netikslinga jį atiduoti į metalo laužą, kiti bylos įrodymai nepatvirtina. Iš 1995-05-26 priėmimo-perdavimo akto matyti, kad kratytuvas įkainotas 1500 Lt (4 t., 13 b. l.), dalis kratytuvą mačiusių ir apie jo techninę būklę apklaustų liudytojų – R. M., A. M. nurodė, kad kratytuvas buvo pakankamai geros būklės, tačiau kitų liudytojų – V. R., V. K. parodymai, jog kratytuvas buvo aprūdijęs, paprastos konstrukcijos, be papildomų įrenginių, patvirtina nuteistojo parodymus, jog kratytuvas buvo blogos techninės būklės, nebenaudotinas pagal paskirtį.

Įvertinus išdėstytus įrodymus, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad nuteistasis R. G. suprato, kad kratytuvas, už kurio vagystę jis nuteistas, jam yra svetimas, ir, išveždamas kratytuvą į metalo laužo supirktuvę, norėjo jį neatlygintinai užvaldyti ir padaryti žalą nukentėjusiajam, t. y. veikė tiesiogine tyčia, o visos abejonės baudžiamojoje byloje, kurių negalima pašalinti byloje esančiais įrodymais, yra vertinamos kaltininko naudai. Nenustačius R. G. veikoje būtino vagystės subjektyviosios pusės požymio – kaltės, jis dėl veikos, numatytos BK 178 str. 1 d., išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Išteisinant R. G., nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, nukentėjusiojo J. B. civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.,

NUSPRENDĖ:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 13 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

R. G. pagal BK 178 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turtinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Jam skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

J. B. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Kolegijos pirmininkas Arnoldas ŠukaitisTeisėjai Bronė VidzėnienėSigitas Bagdonavičius