- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-10-27
- Bylos Nr.
- 1A-554-594/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- A. B.
- Advokatai
- Ramutė Budrytė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio, Svetlanos Jurgaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. (toliau – A. B.) apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant jam sumažintą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, A. B. paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, nustatant A. B. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo 2016 m. birželio 13 d.
Į bausmės laiką įskaitytas A. B. laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2015 m. gegužės 19 d. iki 2015 m. gegužės 20 d. (viena para) ir nuo 2016 m. gegužės 12 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos. A. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, palikta nepakeista iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Tuo pačiu nuosprendžiu iš A. B. priteista 142,20 (vienas šimtas keturiasdešimt du eurai dvidešimt centų) už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2015 m. gegužės 19 d. 23 val. 45 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), siekdamas neteisėtos valstybės tarnautojų veikos vykdant įgaliojimus, Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausančiame automobilyje VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) patruliams D. E. ir M. R. tiesiogiai pasiūlė 50 (penkiasdešimties) eurų kyšį už tai, kad pareigūnai nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo dėl to, kad jis vairavo automobilį „Peugeot 407“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, ir taip išvengtų administracinės atsakomybės.Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nuosprendį ir skirti jam švelnesnę bausmę.
Šalies argumentai
2.1. Apelianto teigimu, jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, o jo įvykdymas jokių sunkių pasekmių nesukėlė. Jis yra jauno amžiaus, turi mažametį vaiką, kuriam iki šiol teikė išlaikymą. Siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, jis buvo išvykęs į užsienį, dėl ko, buvo paskelbta jo paieška, tačiau taip jis pasielgė neapgalvotai.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis A. B. ir jo gynėja advokatė R. Budrytė pritarė apeliacinio skundo motyvams ir prašė jį tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas tenkinamas. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu nuteistojo skundu nėra ginčijama jo kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju nesutinkama tik su A. B. paskirta bausme, prašant ją sušvelninti, remiantis jo apeliaciniame skunde išdėstytomis aplinkybėmis.
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam A. B. paskirtos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
5.2. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Sutinkamai su komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (pvz. kasacinė nutartis Nr. 2K-7-45/2007).
Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę A. B., atsižvelgė į jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas vienas apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis), stadiją (nusikaltimas baigtas), kaltės formą (nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia), nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (siekiant išvengti jam gresiančios griežtos administracinės atsakomybės už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam). Įvertino ir A. B. asmenybę, konstatuodamas, kad nuteistasis (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatro bei priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas, iki suėmimo niekur nedirbo, yra išsituokęs, turi 2011 m. liepos 14 d. gimusią dukrą (duomenų, kad būtų teikęs jai išlaikymą, nepateikta), šiuo metu teisiamas penktą kartą, analizuojamą nusikalstamą veiką įvykdė esant neišnykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, neatlikęs visos ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, praėjus vos pusantro mėnesio nuo jo lygtinio paleidimo iš pataisos namų (b. t. 2, b. l. 134), turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. t. 1, b. l. 136-143), o vertinamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo pasislėpęs nuo teismo, dėl ko, buvo paskelbta jo paieška (b. t. 2, b. l. 11-16), kurios metu A. B. už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas kelis kartus buvo pripažintas kaltu ir užsienyje (b. t. 1, b. l. 111-123). Spręsdamas A. B. skirtinos bausmės individualizavimo klausimą, apylinkės teismas taip pat įvertino vieną A. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimą įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Visumos šių aplinkybių pagrindu, pirmosios instancijos teismas A. B. skyrė griežčiausią BK 227 straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtintą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Nesutikti su šiuo skundžiamo apylinkės teismo sprendimu, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo, kadangi aukščiau išvardintos aplinkybės leidžia konstatuoti antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad A. B. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Pažymėdama ir tai, kad BK 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, šiuo atveju taip pat nebuvo taikytos pagrįstai.
6.2. Pagal BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
6.3. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tiek A. B. asmenybę, tiek ir jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jo buvusius teistumus bei praeityje jo atžvilgiu taikytas švelnesnio pobūdžio bausmes, jo elgesį šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu (buvo pasislėpęs nuo teismo, išvykęs į užsienį, kur toliau darė nusikaltimus), nėra jokio pagrindo teigti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, juolab, kad aptariama nusikalstama veika buvo įvykdyta lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu. Priešingai, dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas gali būti tik paskata ir toliau daryti nusikalstamas veikas.
Nepaisant išdėstytų aplinkybių, kurių visumoje iš esmės sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. B. paskirta bausmės rūšimi, sprendžiant skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu apeliantui paskirtos bausmės teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, konstatuotina, kad individualizuodamas A. B. skiriamą bausmę, o būtent – parinkdamas jos dydį, apylinkės teismas vis tik nesilaikė aukščiau aptartų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, netinkamai įvertino padarytos veikos pavojingumą, dėl ko nuteistajam paskyrė per griežtą bausmę. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. B. yra išsituokęs, turi tik 9 klasių išsilavinimą, niekur nedirba ir nesimoko, darbo biržoje neregistruotas, nusikalto ne pirmą kartą, nusikaltimą įvykdė esant neišnykusiam ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, praėjus vos pusantro mėnesio po jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, bylos nagrinėjimo metu buvo pasislėpęs nuo teismo, dėl ko buvo paskelbta jo paieška, kas neabejotinai parodo jo lengvabūdiškumą siekiant išvengti gresiančių teisinių pasekmių, tačiau nesudaro pagrindo jo anksčiau padarytą veiką pripažinti labiau pavojinga. Sprendžiant A. B. skirtinos bausmės individualizavimo klausimą, vien tik jo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių nepakanka. Jos turėtų būti vertinamos nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumo, pobūdžio bei pasekmių kontekste. Tuo tarpu apylinkės teismas, sprendžiant iš skundžiamo nuosprendžio turinio, šias aplinkybes iš esmės ignoravo.
Žemesnės instancijos teismas
8.1. A. B. įvykdyta nusikalstama veika, sutinkamai su BK 11 straipsnio nuostatomis, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, jos įvykdymas analizuojamu atveju jokių akivaizdžių pasekmių nesukėlė – už 2015 m. gegužės 19 d. padarytus administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 8 dalyje ir 130² straipsnyje, jis vis tik buvo nubaustas 2015 m. birželio 15 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarimu (nors būtent šių pasekmių išvengti jis siekė papirkdamas pareigūną). A. B. savo kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo pripažino iš karto, nuoširdžiai gailėjosi dėl jos įvykdymo ir tai pagrįstai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Šių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys ir į BK 227 straipsnio 2 dalies sankciją, remiantis kuria, už A. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą, asmeniui gali būti skiriama ne tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė, bet ir alternatyvios – švelnesnės bausmės – bauda arba areštas. Ir nors abejonių pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. B. paskirta bausmės rūšimi – terminuotu laisvės atėmimu, kaip jau buvo minėta, aukštesniajam teismui nekyla, tačiau vien tai, kad straipsnio sankcija be laisvės atėmimo bausmės numato ir kitas – alternatyvias bausmes, leidžia pagrįstai spręsti kad individualizuojant bausmę labai svarbu įvertinti padarytos veikos pavojingumą, o nusprendus skirti griežčiausią sankcijoje numatytą sankciją, jos termino proporcingumą siekiant bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, ypač nagrinėjamu atveju, kai buvo siekiama išvengti tik gręsiančios administracinės atsakomybės, bandant papirkti pareigūną nedidele pinigų suma.
8.2. Esant šioms aplinkybėms, darytina pagrįsta išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas už nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirdamas A. B. vos kiek mažesnį terminuotos laisvės atėmimo bausmės terminą nei straipsnio sankcijoje įtvirtintas jos vidurkis, pernelyg sureikšmino nuteistojo asmenybę, sumenkindamas jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą, pasekmes bei kitas su jo neteisėtais veiksmais susijusias aplinkybes, dėl ko pažeidė BK įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei nesilaikė vieningai formuojamos teismų praktikos analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, skundžiamas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nuosprendis keistinas.
Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių, reikšmingų bausmės skyrimui, visumą (išvardintų šio nuosprendžio 6 p.), įvertinus nuteistojo asmenybę, jam inkriminuoto nusikaltimo pavojingumą, padarymo aplinkybes, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, daroma išvada, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti A. B. skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę sumažinus 1 (vieneriais) metais ir už nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 2 dalyje, A. B. paskyrus 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju A. B. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta visiškai, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnis), vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, šiuo nuosprendžiu jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu, A. B. skiriant (nustatant) sumažintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
9.2. Sumažinus 2016 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę nuosprendis keistinas ir dalyje dėl paskirtų bausmių subendrinimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu A. B. paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinama su 2014 m. rugsėjo 22 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirtos ir neatliktos bausmės dalimi, paskiriant jam galutinę subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Pažymėtina, kad 2016-08-29 apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas apelianto prašymas, kuriame nurodomos papildomos aplinkybės, kurių pagrindu prašoma švelninti paskirtą bausmę, tačiau šis prašymas, gautas jau pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, tuo tarpu apeliacinio skundo papildymai, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui yra negalimi, todėl teismas dėl minėtame prašyme išdėstytų aplinkybių detaliau nepasisako, juolab, kad A. B. apeliacinis skundas tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
nuteistojo A. B. apeliacinį skundą tenkinti.
Pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nuosprendį:
A. B. už nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirtą bausmę sumažinti iki 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šią bausmę subendrinti su 2014 m. rugsėjo 22 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirtos ir neatliktos bausmės dalimi, bausmes iš dalies sudedant ir paskirti A. B. galutinę subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.