Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2021-10-13 · Administracinė byla Nr. eI-6207-505/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-10-13
Bylos Nr.
eI-6207-505/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00963-2021-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjas
Daina Kukalienė (pirm.)
Atsakovas
M. R.
Pareiškėjas
UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-6207-505/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00963-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 51.5; 55.1.1; 57.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 13 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė,sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,dalyvaujant atsakovo M. R. atstovui advokatui V. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro skundą atsakovui M. R. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras skundu prašo priteisti iš atsakovo 205,23 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėja teismui pateiktame skunde nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Prienų rajono savivaldybės taryba 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurie buvo pakeisti 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T3-267, jie yra privalomi visiems Prienų rajono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes, kaip matyti iš teisės aktų nuostatų, prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto objektą, esantį Prienų rajono savivaldybėje. Atsakovas nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. nėra sumokėjęs 205,23 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri buvo apskaičiuota remiantis minėtų nuostatų nustatyta tvarka, todėl iš atsakovo turėtų būti priteista vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu jo atstovas paaiškino, jog su pareiškėjos skundu nesutinka. Teigė, kad pareiškėja jau anksčiau kreipėsi į teismą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 31 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. už nekilnojamąjį objektą, esantį (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjos skundą atmetė, nurodydamas, kad „atliekų turėtojo“ sąvoka siejama ne su komunalinių atliekų surinkimu ar (ir) tvarkymu, bet su komunalinių atliekų turėjimu ir / ar jų darymu (gaminimu).

Atsakovas atsiliepime bei jo atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad šiuo atveju faktinė situacija yra nepasikeitusi, objektas toliau nenaudojamas, elektra ir vanduo į objektą nėra tiekiamas. Atsakovo ir jo atstovo įsitikinimu, kadangi pastatas nenaudojamas, todėl nekyla pareiga atsakovui mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas patvirtino aplinkybę, jog atsakovas pareiškėjai siuntė paaiškinimus dėl esamos situacijos, tačiau prašymo dėl lengvatos taikymo už ginčo laikotarpį nėra pateikęs.

Pareiškėja ir atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, byla nagrinėtina pareiškėjai ir atsakovui nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d., 78 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 31 p., Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

Prienų rajono savivaldybės taryba 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurie buvo pakeisti nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiais Prienų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, patvirtintais Prienų rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T3-267 (toliau – ir nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojantys Nuostatai).

Pagal nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusių Nuostatų 6.5 punktą, vietinė Rinkliava – savivaldybės tarybos patvirtinta dvinarė Rinkliava, kurią Nuostatuose nustatyta tvarka privalo mokėti visi komunalinių atliekų turėtojai už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Vietinės rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis vietine Rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti vietinę Rinkliavą (nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančių Nuostatų 6.6 punktas). Rinkliava nustatoma visiems komunalinių atliekų turėtojams Prienų rajono savivaldybės teritorijoje (3 p.). Rinkliava – Savivaldybės tarybos patvirtinta dvinarė Rinkliava, kurią Nuostatuose nustatyta tvarka privalo mokėti visi komunalinių atliekų turėtojai už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (6.5 p.). Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios Rinkliavos dedamųjų (15 p.). Pastovioji Rinkliavos dedamoji nustatoma: nekilnojamojo turto objektams, kuriems galima nustatyti tikslų plotą, – eurais už 1 m² bendro nekilnojamojo turto plotą, neskirstant jo pagal paskirtis. Gyvenamosios paskirties individualiems namams ir butams daugiabučiuose namuose taikomas ploto apribojimas – 100 m² (16.1 p.); nekilnojamojo turto objektams, kuriems negalima nustatyti tikslaus nekilnojamojo turto ploto, – eurais nekilnojamojo turto vienetui pagal turto paskirtį ir jo skaičių (16.2 p.). Kintamoji vietinės rinkliavos dedamoji nustatoma: nekilnojamojo turto objektams, kuriems galima nustatyti tikslų plotą ir kuriuos valdantys Rinkliavų mokėtojai naudojasi tik individualiam naudojimui priskirtais rūšiuojamojo surinkimo konteineriais – pagal naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičių, tūrį (dydį) ir ištuštinimo kiekį (18.1 p.); nekilnojamojo turto objektams, kuriems galima nustatyti tikslų plotą ir kuriuos valdantys Rinkliavos mokėtojai naudojasi jiems priskirtais kolektyviniais rūšiuojamojo surinkimo konteineriais, – pagal nekilnojamojo turto plotą ir atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą. Gyvenamosios paskirties individualiems namams ir butams daugiabučiuose namuose taikomas ploto apribojimas – 100 m² (18.2 p.); nekilnojamojo turto objektams, kuriems negalima nustatyti tikslaus ploto ir kuriuos valdantys Rinkliavos mokėtojai naudojasi jiems priskirtais kolektyviniais rūšiuojamojo surinkimo konteineriais, – pagal nekilnojamojo turto objektų skaičių ir atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą (18.3 p.). Nuo kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios mokėjimo atleidžiami Rinkliavos mokėtojai, nesinaudojantys atliekų tvarkymo paslauga ir Administratoriaus nustatyta tvarka deklaravę, kad ne trumpiau kaip tris mėnesius nesinaudos nekilnojamojo turto objektu (47 p.). Administratorius nustato deklaracijos apie nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu teisingumą tokia tvarka: 47.1. nekilnojamojo turto savininkas ar jo įgaliotas asmuo pateikia motyvuotą prašymą, kuriame nurodomas planuojamas nekilnojamojo turto objekto nenaudojimo laikotarpis, elektros skaitiklių rodmenys nekilnojamojo turto objekto nenaudojimo pradžioje ir kiti Administratoriaus nustatyti dokumentai; 47.2. Administratorius, gavęs 47.1 papunktyje nurodytus dokumentus, perskaičiuoja Rinkliavą, išminusuodamas kintamąją Rinkliavos dedamosios dalį už deklaruotą laikotarpį; 47.3. pasibaigus deklaruotam laikotarpiui nekilnojamojo turto savininkas ar jo įgaliotas asmuo pateikia Administratoriui nekilnojamojo turto objekto elektros skaitiklių rodmenis. Deklaruojamu laikotarpiu nekilnojamojo turto objekte leidžiama sunaudoti ne daugiau kaip 5 kWh/mėn. Administratorius turi teisę patikrinti elektros skaitiklių rodmenis vietoje. Nuostatų 48 punkte nustatyta, kai deklaruojamas laikotarpis ilgesnis negu metai, Savivaldybė ar Administratorius gali prašyti šiuos dokumentus ar jų kopijas teikti periodiškai, bet ne dažniau negu 1 kartą per metus.

Pažymėtina, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigalioję Nuostatai buvo parengti inter alia vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintomis Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėmis (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 23 d.), kuriuose nurodyta, kad, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą vietinę rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas, nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas arba kiti asmenys, kaip nustatyta Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje (toliau – įgalioti asmenys) (17 p.); įmokos dydis turi būti toks, kad iš nekilnojamojo turto objektų savininkų arba jų įgaliotų asmenų surinktomis lėšomis būtų apmokėtos visos būtinosios sąnaudos (21 p.). Taikoma dvinarė įmoka, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų (22 p.) – pastoviąją įmokos dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys (24 p.), o jos dedamoji nustatoma tokia, kad padengtų pastoviąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas (23 p.). Kintamoji įmokos dedamoji nustatoma tokia, kad padengtų kintamąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas (28 p.). Kintamąją įmokos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo paslauga ir atliekų tvarkymo paslauga. Komunalinių atliekų paėmimo paslauga suprantama kaip faktinis mišrių komunalinių atliekų paėmimas iš nekilnojamojo turto objekto savininko (29 p.). Kintamosios įmokos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, savivaldybių nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį <...> nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos (30 p.).

Byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas, esantis (duomenys neskelbtini), todėl atsakovas pagal nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančių Nuostatų 6.6 punktą laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju.

Pažymėtina, jog nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančiais Nuostatais Prienų rajono savivaldybėje nebuvo pakeistas vietinės rinkliavos mokėtojo apibrėžimas, tačiau buvo įvesta dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių. Pagal naujojo teisinio reguliavimo normas, nuo vietinės rinkliavos galima atleisti tik tiek, kiek yra pateikiamas prašymas dėl kintamosios rinkliavos dedamosios dalies, o nuo pastoviosios dalies vietinės rinkliavos mokėtojas ginčo laikotarpiu pagal Nuostatus negali būti atleidžiamas.

Pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai, pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, todėl negalima atleisti atsakovo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, kad jis faktiškai nesukūrė atliekų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-697-602/2021). Pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, yra siejama išimtinai su aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo), ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu, dėl to pastoviosios dedamosios kontekste netgi netinkami naudojimui objektai ginčo laikotarpiu vis tiek apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja dalimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020).

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai (nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusių Nuostatų 23 p.), pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, negalima atleisti atsakovo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, kad faktiškai jis nesukūrė atliekų.

Tiek, kiek tai susiję su kintamąja vietinės rinkliavos dalimi, pažymėtina, kad pati savivaldybė, savo nuostatus patvirtinusi atsižvelgdama į Vyriausybės nustatytas taisykles, galimą atleidimo nuo kintamosios dalies tvarką susiejo su deklaracija, kad objekte nebus gyvenama / vykdoma veikla, ir taip iš esmės sudarė galimybę nuo šios dalies būti atleistiems tiems asmenims, kurių veikloje faktiškai atliekos nesusidarys ir kurie pateikia reikalingus prašymus bei nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiuose Nuostatuose nurodytas svarbias faktines aplinkybes patvirtinančius dokumentus (nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusių Nuostatų 46 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje dėl pareigos mokėti vietinę rinkliavą konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr. pvz. 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Atitinkamai, kaip ne kartą savo jurisprudencijoje yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aptariama vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (pvz., žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012).

Šiuo nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. būtų teikęs deklaraciją ir prašymą dėl lengvatos suteikimo. Tai patvirtino ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neteikė deklaracijos ir prašymo atleisti jį nuo vietinės rinkliavos mokėjimo laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d., konstatuotina, kad pareiškėjai nebuvo teisinio pagrindo neskaičiuoti kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir įrodymus, taip pat į išdėstytus argumentus pareiškėjos skundas tenkintinas, nes atsakovas prievolės, kylančios iš administracinio akto, laiku ir tinkamai neįvykdė, todėl 205,23 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteistina iš atsakovo pareiškėjai.

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo 9,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Iš bylos duomenų matyti, kad teisines paslaugas pareiškėjai teikė advokatas R. S..

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tam jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

Vertinant pareiškėjos vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, jog įmonėje veikia struktūrinis padalinys – Teisės, viešųjų pirkimų ir projektinės veiklos padalinys, kuriame dirba 4 darbuotojai, taip pat teisininkė skolų administravimui (duomenys iš uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro interneto svetainės https://www.aratc.lt/apie-aratc/kontaktai-darbo-laikas). Prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, palyginti su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą, pajėgumais. Be to, nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymui, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas yra papildytas Penktuoju skirsniu „Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo“, pagal kurį pareiškėja galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodama vienodas procesinių dokumentus formas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362.

Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėja turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jos interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu V. M. (2021 m. gegužės 28 d. išrašas iš teisinių paslaugų sutarties).

Įstatymų nustatytu laiku ir tvarka atsakovo atstovas advokatas V. M. pateikė prašymą (ir papildomus duomenis prie prašymo), kuriuo prašė priteisti atsakovui patirtas 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Kadangi šioje byloje pareiškėjos skundas yra patenkintas, t. y. sprendimas priimtas ne atsakovo naudai, todėl atsakovo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas nėra teisinio pagrindo tenkinti (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Skundą patenkinti.

Priteisti iš atsakovo M. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui 205,23 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Atsakovo M. R. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Daina Kukalienė