Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, ieškovams V. R. , P. O. ir jų atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei, atsakovei I. D. ir jos atstovei advokatei Vidai Leonovienei, tretiesiems asmenims J. G. , A. G. ir S. J. , B. Z. ir V. Z. bei trečiojo asmens Utenos apskrities viršininko administracijos atstovui nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. R. ir P. O. ieškinį atsakovei I. D. ir tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, A. G. , J. G. , S. J. , B. Z. , V. Z. ir Utenos apskrities viršininko administracijai dėl nuosavybės teisių gynimo, ir

Aprašomoji dalis

nustato:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Civilinio proceso tikslas – nustatyti materialiąją tiesą byloje, t.y. kiek galima išsamiau ištirti esmines bylos aplinkybes (LR CPK 176 str.), o pagal bendrąją įrodinėjimo aplinkybę, atitinkamai kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (LR CPK 178 str.). Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismų praktikoje sprendžiama remiantis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.

Ieškovai, teigdami, kad atsakovė, neteisėtai naudodamasi jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalimi (0,59 m. atstumu į jų žemės sklypą patraukta tvora), pažeidžia jų, kaip žemės sklypo savininkų, nuosavybės teises į šį turtą, t.y. savo nuožiūra jį valdyti, naudoti ir disponuoti, kad patvirtinti nurodytą faktą, pateikė rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus.

Rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad ieškovai nuosavybės teises lygiomis dalimis į 0,0311 ha žemės sklypo, esančio bendrojoje dalinėje nuosavybėje iš 0,0570 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr.: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su joje esančia ½ dalimi pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalimi kitų pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – sklypas Nr.2), įgijo 2005-08-29 notaro patvirtintos Privačios žemės sklypo dalies su pastato dalimi pirkimo – pardavimo sutarties ir 2005-08-29 Žemės sklypo dalies su pastato dalimi priėmimo - perdavimo akto pagrindu (6-10 b.l., t.1), nuosavybės teises įregistravo nekilnojamojo turto registre (11-12 b.l., t.1). Taigi ieškovai nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą įgijo pagal sandorį (LR CK 4.47 str. 1p., 4.48 str., 4.49 str. 1p.) perdavimo būdu iš buvusio savininko A. V. , kai naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita.

2005-07-27 buvo sudaryta Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu J. G. , kuriam mirus materialines ir procesines teises bei pareigas perėmė tretieji asmenys J. G. , S. J. ir A. G. , įgijo nuosavybės teises į kitą 0,0570 ha žemės sklypo dalį - 259 m/2, esantį bendroje nuosavybėje su A. V. (124 b.l., t.).

Ieškovai, teigdami, kad atstumas nuo riboženklio 1 iki 16, kuriais buvo atribota jų ir J. G. įsigyta žemės sklypo dalis, turi būti 2,59 m., pateikė 570 m/2 ploto sklypo Nr. 2 planą, kurio ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje 2005-01-10, iš kuriame esančių duomenų matyti, kad riboženkliai 6, 16, 15 sutampa su tvora, o atstumas tarp 6 ir 16 yra 2.82 m., tarp 1 ir 16 yra 2,59 m., tarp 6 ir 15 yra 27,22 m., tarp 19 ir 6 yra 19,69 m., o taip pat matyti, kad žemės sklypas riboženkliais 6-16-15 ribojasi su kaimynų J. D. , B. ir V. Z. žemės sklypu. Plano duomenys patvirtina, kad iš 570 m/2 ploto A. V. , perleidusio ieškovams nuosavybės teises, 248 m/2 buvo valdomas atskirai, o 63 m/2 - bendrai (15 b.l., t.1). Kaip matyti iš VĮ Registrų centro Utenos filialo 2006-08-24 atsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsiųstos žemės sklypo Nr. 2 plano kopijos (14 -15, 46 b.l., t.2), kadastro žemėlapyje žymimos tik išorinės ribos, kad riboženkliais 1 ir 16 pažymėta sklypo Nr. 2 riba nėra išorinė, ji kadastro žemėlapyje nepažymėta.

Ieškovai taip pat pateikė Utenos apskrities viršininko administracijos 2005-11-17 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad 2005-11-11 specialistai V. S. , R. K. , R.B. A. , G. K. tyrinėjimo ir projektavimo įmonės savininkas G.B. K. , R. V. tyrinėjimų įmonės savininkas R. V. , patikrino namų valdos žemės sklypo Nr. 2 ribas ir nustatė, kad kaimyninės namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau tekste - sklypas Nr.4) savininkas J. D. pagal privatizavimo dokumentus yra patraukęs tvorą į ieškovams nuosavybės teise priklausančią žemę (49 b.l., t.1).

Liudytojais apklausti R.B. A. , R. K. , V. S. , Utenos apskrities viršininko administracijos sudarytos komisijos atstovai (117-118 b.l., t.1), paaiškino, kad pilnumoje abu sklypai išmatuoti nebuvo, 16 riboženklis buvo imtas už pagrindą ir nustatyta, kad tvora patraukta į ieškovų sklypo pusę apie 40-50 centimetrų.

Liudytojais apklausti minėtos komisijos darbe dalyvavę R. V. , IĮ (duomenys neskelbtini) savininkas, ir G.B. K. , G. K. tyrinėjimo ir projektavimo įmonės savininkas (118, 143 b.l., t.1), paaiškino, kad jie matavo, tačiau ne viską, matuoti sklypo Nr. 4 neleido, nustatė, kad tvora yra patraukta į žemės sklypo Nr.2 pusę.

Liudytojais apklausti A. V. , buvęs sklypo Nr. 2 savininkas, ir jo sutuoktinė D. V. , M. L. , šalių kaimynė, T. Z. , B. Z. , P. Z. , gyvenę name, esančiame (duomenys neskelbtini), patvirtino (143 -144, 154-155 b.l.,t.1), kad, jų nuomone, sklypus skirianti tvora šiuo metu yra nebetiesi, patraukta į sklypo Nr. 2 pusę.

Ieškovai pateikė R. V. tyrinėjimų įmonės 2005-10-24 pažymą (be numerio, įmonėje neregistruota), kad žemės sklype Nr.2 riboženklis 16, kurio koordinatės LKS -94 koordinačių sistemoje yra (duomenys neskelbtini), yra sunaikintas (13 b.l., t.1), o liudytojas R. V. (118 b.l., t.1) paaiškino, kad jis atstatė riboženklį Nr.16, kur atstumas nuo 1 iki 16 turėjo būti 2,59 m., o natūroje rado tik 2,30 m., bandė įkalti riboženklį, tačiau atsakovas J. D. neleido.

Ieškovai taip pat pateikė R. V. tyrinėjimų įmonės inžinerinių geodezinių tyrinėjimų techninę ataskaitą (126-127 b.l., t.1), kuria fiksavo, kad tvora, skirianti žemės sklypus, nuo stulpo, kuris yra netoli riboženklio 15, krypsta į ieškovų sklypą. Pateikė G. K. tyrinėjimų ir projektavimo įmonės žemės sklypo Nr.2 ribų atstatymo planą (32-34 b.l., t.2), iš kurio matyti, kad atstumas tarp 19 ir 27 yra 4,58 m., nuo 9 iki 10 yra 3,95 m., o nuo 19 iki 6 turi būti 19,69 m., o nuo 19 iki tvoros kampo rado tik 19,12 m., todėl fiksavo, kad skirtumas yra 0,57 m.

Pateikė G.B. K. tyrinėjimų ir projektavimo įmonės žemės sklypo Nr.4 ribų atstatymo planą (55-56 b.l., t.2), iš kurio matyti, kad atstumas tarp 17 ir taško A, kuriuo pažymėtas tvoros kampas, yra 8,19 m., t.y. skirtumas - 0,42 m., o tarpiniai atstumai iki 14 riboženklio yra tokie: 7,77 m., 7,42 m., 4,99 m.

Pateikė R. V. tyrinėjimų įmonės 2006-11-09 aktą, pagal kurį buvo atliktas ribos tarp abiejų sklypų taškų 16 ir 15 atstatymas, juo fiksuota, kad tvora yra 0,57 m. nutolusi į sklypo Nr.2 pusę (92-93 b.l., t.2), kad valstybinėje LKS-94 koordinačių sistemoje koordinatės abiejų sklypų kampų sutampa (6 ir 16), kad gaunasi 0,15 m. nesutapimas atstačius riboženklį 6 ir 16, taškų 15 abiejų sklypų valstybinėje LKS-94 koordinačių sistemoje koordinatės abiejų sklypų kampų sutampa, atstačius riboženklį 15, gaunasi 0,08 m. nesutapimas, atstačius riboženklį 15, tvora yra 0,18 m. sklype Nr.2, atstačius riboženklį 6, tvora yra 0,57 m. sklype Nr.2, kad atstatinėjant nuo pastatų kampų gaunasi paklaida.

Pateikė R. V. tyrinėjimų įmonės 2006-11-22 aktą (100-101 b.l., t.2), pagal kurį buvo atliktas ribos, esančios tarp abiejų sklypų taškų 16 ir 15, atstatymas ir nustatyta, kad atstačius riboženklį 6 ir 16 iki dabar esančios tvoros yra 0,67 m., kad atstačius riboženklį 15, iki darbar esančios tvoros yra 0,22 m. (tvora yra sklype Nr.2), kad sklypo kampų atstatymui panaudoti geodeziniai punktai 85S-0241 ir 85S-0242.

Apklausus liudytojais R. V. ir G.B. K. bei Utenos apskrities viršininko administracijos darbuotoją E. S. (73-74, 103-104, 113-115, 135 b.l., t.2) matyti, kad privatizuojant žemės sklypą Nr.2 jo ribas buvo privalu derinti su jau privatizuoto sklypo Nr.4 ribomis, t.y. matuoti nuo šio sklypo ribos, pažymėtos riboženkliais 6 ir 15, kad matuojant buvo padaryta klaidų, dėl ko žemės sklypai persidengia. Tačiau, net ir atsižvelgiant į tai, tvora, skirianti abu žemės sklypus, nėra ten, kur turėtų būti pagal sklypo Nr.4 privatizavimo dokumentus, t.y. įeina į žemės sklypą Nr.2: liudytojo E. S. teigimu, apie 30 cm., pagal liudytojo G.B. K. matavimus – 0,42 m. arba 0,69 m., jei matuoti iš sklypo Nr.2 pusės, R. V. parodymais – 0,67 m. Liudytojo E. S. nuomone, ginčo atveju reikėtų matuoti nuo geodezinių taškų, o ne nuo pastatų, kad pirmiau privatizuoto sklypo plotas ir ribos neturėtų keistis.

Išnagrinėjus esamus planus ir nustačius, kad jie neatitinka tikslumo reikalavimų atliekant žemės sklypų Nr. 2 ir Nr. 4 kadastrinius matavimus, Utenos apskrities viršininko administracijos užsakymu buvo parengti nauji žemės sklypų planai – pasiūlymas šalims spręsti ginčą institucijos siūlomu būdu. Iš pateiktų pasiūlymų, trečiojo asmens teigimu, matyti, kad ribos sklypo Nr.4 nekeičiamos jame esančio namo padėties atžvilgiu, o sklypo Nr. 2 riba priderinta prie anksčiau privatizuoto žemės sklypo ribos (12-128,157,172-173 b.l., t.2), plotai nekeičiami.

Ieškovai pateikė Utenos apskrities viršininko administracijos 2008-05-15 atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (63 b.l., t.3), kad atsakovo priestatas yra pastatytas 27 cm platesnis į sklypo Nr.2 ribos pusę. Liudytojas J. P. (76 b.l., t.3), parengęs minėtą atsakymą, paaiškino, kad jis pagal ieškovų skundą matavo vietoje ir tokį faktą nustatė.

Ieškovai pateikė UAB “Geodezinis standartas” atliktų nužymėjimo darbų schemą (61, 64 b.l., t.3), iš kurios matyti, kad sklype Nr.4 atstumas nuo pastato kampo iki riboženklio 14 yra 0,25 m., nuo 6 (16) riboženklio iki tvoros, kuri pažymėta kaip nukrypusi nuo tiesės, yra 0,43 m. atstumas, kuris siaurėdamas tęsiasi link riboženklio 15, t.y. sklypas Nr.4 yra apytikriai tiek (vėliau siaurėja) įsiterpęs į sklypą Nr. 2 ir neatitinka privatizavimo dokumentuose nustatytų sklypo ribų.

Liudytojas A. P. , atlikęs ribų nužymėjimo darbus, patvirtino (75-76 b.l., t.3), kad matavo naudodamas šiuos prietaisus: Leica GPS SmartRover, tachometrą Sokkia Set600, lazerinį tolimatį Leica Disto A6, kad nustatė kiekvieno tvoros kuoliuko buvimo vietą, matavimus atliko naudodamasis ieškovų pateiktu žemės sklypo Nr. 4 planu (liudytojas patvirtino kad tai yra tas pats planas, kuris yra civilinėje byloje, bylos lapas 58, tomas 1), kad tvirtus taškus nustatė naudodamas prietaisą Leica GPS SmartRover, šiuo prietaisu nustatė taškus GPS 1 ir GPS 2, R 2 tašką nustatė tachometru Sokkia Set600, kad sklype Nr.4 esančio namo koordinates nustatė itin tiksliai, kad sklype Nr. 2 rado matavimų netikslumus apie 0,40 m.

Įvertinus visus ieškovų pateiktus įrodymus, matyti, kad ieškovų nurodytus faktus, kad atsakovės sklypas Nr. 4 yra 0,59 m. atstumu įsiterpęs į jų sklypą Nr.2 ir ta dalimi neteisėtai naudojasi atsakovė, o tai reikštų, kad atsakovė privalėtų patraukti tvorą iki ieškovų žemės sklypo ribos, galima būtų laikyti nustatytais tik tuo atveju, jei nebūtų gretinami abiejų sklypų ribų faktinės padėties matavimų ir privatizavimo duomenys, įregistruoti viešame registre, o imama už pagrindą tik sklypo Nr.2 duomenys. Taigi ieškovų pateikti įrodymai neginčijamai nepatvirtina fakto, kad tam tikra dalis jų žemės sklypo, kuria faktiškai naudojasi atsakovė, ja naudojasi neteisėtai, tačiau patvirtina faktą (LR CPK 178 str.), kuris laikytinas nustatytu, kad ta dalimi žemės sklypo Nr.2 – apie 0,43 m. ties 6 riboženkliu (link riboženklio 15 siaurėja)( (55-56 b.l., t.2, 61, 64 b.l., t.3), kuri yra už sklypo Nr.4 ribos, nustatytos šio sklypo privatizavimo dokumentuose, atsakovė naudojasi be teisėto pagrindo.

Atsakovė, teigdama, kad žemės sklypus skirianti tvora jau 30 metų yra toje pačioje vietoje, o su tokiomis ribomis dar 1994 m. privatizuojant žemės sklypą kaimyninio namo savininkas sutiko, todėl ji ieškovų teisių nepažeidžia, o tvorą perkėlus 0,59 m. į jos žemės sklypą, būtų pažeistos jos nuosavybės teisės, nes sumažėtų sklypo plotas, pateikė rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus.

Atsakovė pateikė Utenos rajono valdybės 1993-12-20 potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini) (56 b.l., t.1), kuriuo spręsta J. D. parduoti privatinėn nuosavybėn žemės sklypą - 367 m/2 namų valdos plotą (kur 81 m/2 yra naudojamas bendrai), esantį (duomenys neskelbtini).

1994-02-25 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi J. D. sandorio būdu minėto potvarkio pagrindu įgijo nuosavybės teises į 367 m/2 dydžio namų valdos žemės sklypą bendrosios nuosavybės teise.

Atsakovė pateikė 605 m/2 dydžio namų valdos žemės sklypo, kurio ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje 2005-12-23, planą, parengtą 1993 m., iš kurio matyti, kad su riboženkliais 15 ir 16, kuriuos žymi tvora, sutiko gretimo žemės sklypo savininkai J. G. ir P. V. , matyti, kad atstumas nuo 16 iki 15 yra 30,05 m., nuo 16 iki 17 yra 7.77 m., nuo 16 iki 14 yra 20,21 m., nuo 13 iki 14 yra 30,10 m., nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą įregistruotos nekilnojamojo turto registre (58-60 b.l., t.1).

Iš pateiktų deklaracijų žemės mokesčiui mokėti už 2004-2005 metus (61-62 b.l., t.1) matyti, kad buvo mokama už 0,0367 ha.

Iš Utenos apskrities viršininko administracijos 2005-11-25 atsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) (63 b.l., t.1) matyti, kad ieškovams nurodyta sumažinti statomą malkinę, išlaikant minimalų 2 m. atstumą.

Atsakovė pateikė dokumentus, kad buvo leista statyti ūkinį pastatą, kad J. G. su tuo sutiko, kad buvo patvirtintas projektas (84, 85, 86 b.l., t.1), iš kurio matyti, kad nuo priestato iki sklypo ribos turėtų būti 1 metras.

Kaip matyti iš VĮ Registrų centro Utenos filialo atsiųstos Kadastro žemėlapio ištraukos (104-105 b.l., t.1), riba, skirianti sklypą Nr.4 nuo kaimyninio žemės sklypo, yra ties V. ir B. Z. priklausančio garažo siena.

Atsakovė pateikė UAB korporacija “Matininkai” vadovo J. P. nustatytus duomenis apie atsakovės žemės sklype Nr. 4 esančio pastato kampų atstumus iki ribos (176 b.l., t.1), apskaičiuojant pagal esamas koordinates, iš kurių matyti, kad nuo riboženklio 16 iki 18a yra 7,80 m., nuo 15 iki 16 yra 30,05 m.

J. D. , dalyvaujant jo šeimos nariams, pamatavo žemės sklypo aplinkines ribas ir nustatė, kad nuo 16 iki 14 yra apie 20,25 m., nuo 15 iki 16 yra apie 30,05, nuo 13 iki 14 yra apie 30,10, nuo 15 iki 13 yra apie 20,03 m. (7 b.l, t.2).

Kaip matyti iš antstolio L. J. pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (59 b.l., t.2), sklype Nr.4 nuo namo kampo, kuris yra prie riboženklio Nr.14, iki tvoros yra 20,40 m., sklype Nr.2 tarp 6-19 yra 19,20 m., tarp 9 -10 yra 3,96 m., riboženklis 10 yra nutolęs nuo tiesės su namo siena į plane pažymėto riboženklio 15 pusę 0,22 m.

Kaip matyti iš antstolio L. J. pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (15 b.l., t.3), atstumas sklype Nr.2 tarp riboženklių 5 ir 4 yra 2,42 m.

Liudytoju apklaustas antstolis L. J. patvirtino (72 b.l., t.2), kad jis matavo nuo riboženklio 14, kurį nurodo sutampant su pastato kampu.

Liudytojais apklausti A. B. , G. K. , V. K. , atsakovės šeimos narių pažįstami asmenys, J. B. ir G. B. , atsakovės dukra ir žentas, paaiškino (145-146 b.l., t.1), kad tvora, jų nuomone, yra toje pat vietoje kur ir anksčiau, kad ne atsakovas, o pats ieškovas iniciavo tvoros perkėlimą, kalė kuoliuką.

Iš VĮ Registrų centro atsiųstų duomenų apie žemės sklypų Nr.2 ir Nr.4 ribų posūkio taškų koordinuotų pastatų kampų koordinačių valstybinėje LKS - 94 ir Utenos miesto vietinėje kordinačių sistemoje (189-191 b.l, t.1) matyti, kad ribų posūkio taškas 14 nesutampa su pastato kampu.

Iš liudytojo E. S. , Utenos apskrities viršininko administracijos darbuotojo, parodymų (135 b.l., t.2) matyti, kad sklypo Nr. 4 privatizavimo dokumentuose nėra duomenų, kad riboženklis 14 sutaptų su pastato kampu.

Įvertinus visus atsakovės pateiktus įrodymus, matyti, kad atsakovė pati ir jos prašymu antstolis L. J. atstumą tarp riboženklių 14 ir 6 matuoja nuo riboženklio 14, kurį teigia sutampant su pastato kampu, nors tokių duomenų oficialiuose ir viešame registre užregistruotuose dokumentuose nėra. Tokiu būdu matuojant, atsižvelgiant į UAB “Geodezinis standartas” atliktų nužymėjimo darbų schemos (61, 64 b.l., t.3) duomenis, viso žemės sklypo Nr. 4 ribos “patraukiamos” apie 0,25 m. atstumu į žemės sklypo Nr.2 pusę, o tuo pačiu atstumas nuo sklypo ribos iki faktinės tvoros buvimo vietos sumažėja. Taigi darytina išvada, kad atsakovės pateikti įrodymai neginčijamai nepatvirtina (LR CPK 178 str.) fakto, kad faktinė tvoros buvimo vieta nėra pakitusi ir nepaneigia ieškovų pateiktų įrodymų, kurie patvirtina, kad faktinė tvoros buvimo vieta nesutampa su sklypo Nr.4 privatizavimo dokumentuose pažymėta riboženklių Nr.6 ir 15 buvimo vieta, o yra pasislinkusi į sklypo Nr.2 pusę.

Nors byloje šalių pateiktų ir ištirtų įrodymų (visi šalių pateikti sprendime aptarti įrodymai), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, visumos analizė leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad faktinė tvoros, kuri 1994 m. privatizuojant žemės sklypą Nr.4 atribojo šį ir tuo metu dar neprivatizuotą sklypą Nr.2 (riboženkliai 6 ir 15), nėra toje vietoje, kur turėtų būti pagal privatizavimo dokumentus, tačiau šie įrodymai neleidžia padaryti pagrįstą išvadą ir laikyti nustatytu, kad sklypas Nr.4 0,59 m. atstumu įsiterpia į sklypo Nr.2 teritoriją, tokią išvadą galima būtų padaryti vertinant išimtinai tik duomenis, gautus matuojant tik vieną sklypą, t.y. sklypą Nr.2, o sugretinus abiejų žemės sklypų matavimo duomenis, taip pat turint mintyje tai, kad turi būti matuojama ne nuo V. ir B. Z. priklausančio garažo kampo, o nuo riboženklio Nr.14, kuris nesutampa su pastato kampu, darytina išvada, kad sklypai iš dalies persidengia.

Taigi šioje byloje laikytina nustatyta, kad šalių sklypų ribos pagal dokumentus yra nustatytos (LR CK 4.45 str.), tačiau sklypai iš dalies persidengia, o tokia faktinė padėtis susidarė privatizavus sklypą Nr.2 ir jo ribų nesuderinus su jau privatizuoto sklypo Nr. 4 ribomis, tačiau byloje taip pat nustatyta, kad tvora, atskirianti sklypus, yra nukrypusi nuo tiesės ir įsiterpusi į sklypo Nr.2 teritoriją daugiau nei sklypų persidengianti dalis, o tai reiškia, kad ne tik persidengiančia sklypo dalimi, o ir ta dalimi, kuria faktiškai tvora nukrypusi nuo privatizavimo dokumentuose nustatytos ribos, faktiškai naudojasi atsakovė.

Pagal CK 1.75 straipsnio 4 dalį, jeigu tas pačias teises į daiktą įregistravo keli asmenys, tai laikoma, kad teises įgijo pirmasis sandorį įregistravęs asmuo. Kadangi vėliau formuojamas žemės sklypas turėjo būti derinamas su esama situacija, t. y. gretimai esančių sklypų ribomis, konkrečiai – su pirmiau suformuoto sklypo Nr.4 ribomis, o toks suderinimas turėjo būti atliktas tiek žemėtvarkos dokumentuose, tiek nustatant ribas vietoje, o to nepadarius, vėliau privatizuoto sklypo Nr.2 riba buvo nustatyta atsakovės nuosavybės teise turimame žemės sklype, taip buvo pažeistos sklypo Nr. 4 savininkų nuosavybės teisės. Kadangi pirmiau sandorį sudarė ir įregistravo atsakovė, todėl esant nustatytiems tokiems faktams, pripažinti, kad ieškovų nuosavybės teises (LR CK 4.37 str.), besinaudodama sklypo dalimi, kuri persidengia, pažeidžia atsakovė, nėra teisinio pagrindo. Taigi tenkinant ieškinį visiškai, t.y. įpareigojant atsakovę atkelti tvorą iki ieškovų žemės sklypo Nr. 2 dokumentuose nustatytos ribos, ieškovų teigimu, 0,59 m. atstumu, būtų pažeistos atsakovės nuosavybės teisės (LR CK4.93 str. 1d., 2 d.1p.). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad visi civilinių teisinių santykių dalyviai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi elgtis sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų ir įgyvendinti savo teises taip, kad be teisinio pagrindo nebūtų pažeidžiamos ar varžomos kitų asmenų teisės ar teisėti interesai (LR CK 1.5, 1.137 straipsniai), bei atsižvelgiant į tai, kad savininkai turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, pripažintina, kad atsakovės faktinis naudojimasis ta dalimi, kuria faktiškai tvora nukrypusi nuo tiesės ir sklypo Nr. 4 privatizavimo dokumentuose nustatytos ribos į sklypo Nr.2 teritoriją, pažeidžia ieškovų nuosavybės teises, todėl jas ginant ir ieškinį tenkinant iš dalies, būtina atkurti (LR CK 1.138 str. 2p., 4.37 str., 4.93 str. 4.95 str.) įpareigojant atsakovę atstatyti (norminių teisės aktų nustatyta tvarka) jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr.4 riboženklius pagal VĮ Registrų centro įregistruoto žemės sklypo ribų plano ribas. Nustatytinas 1 mėnesio terminas, jo eigos pradžią skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, per kurį atsakovė privalo įvykdyti sprendimą, o taip pat nustatytina, kad teismo sprendimo atsakovei neįvykdžius, sprendime nurodytus veiksmus turi teisę atlikti ieškovai atsakovės lėšomis ir kartu išieškant iš atsakovės reikiamas išlaidas (LR CPK 273 str. 1d.). Kitoje dalyje ieškinys sprendime aptartais motyvais atmestinas.

Ieškinį tenkinant iš dalies (vertinant, kad patenkintas ir atmestas po 50 proc.), paskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str., 96 str., 98 str.), be to, atsižvelgtina į tai, kad ieškovai nenurodė konkrečiai kiekvieno iš jų patirtų išlaidų, todėl pripažintina, kad ieškovų turėtos išlaidos yra jų bendros ir patirtos lygiomis dalimis.

Ieškovai ieškinį apmokėjo 100,00 Lt žyminiu mokesčiu (3 b.l., T.1). Ieškovai turėjo 670,00 Lt išlaidų už advokato pagalbą: 170,00 Lt už patarimą ir dokumento surašymą (52-53 b.l., t.1), 500,00 Lt už civilinę bylą (149 b.l., t.1), taip pat turėjo 1059,34 Lt kitų būtinų išlaidų, nes sumokėjo: 283,20 Lt ir 322,14 Lt G. K. tyrinėjimo įmonei (30-31, 57-58 b.l., t.2), 100,00 Lt R. V. tyrinėjimo įmonei (97 b.l., t.2), 354,00 Lt UAB “Geodezinis standartas” (59 b.l., t.3).

Atsakovė turėjo 2200,00 Lt išlaidų už advokato pagalbą: 400,00 Lt už atstovavimą ir dokumento surašymą, 750,00 Lt už atstovavimą (159-160 b.l., t.1), 350,00 Lt už civilinę bylą (2 b.l., t.2), 200,00 Lt už atstovavimą ( 70 b.l., t.2), 500,00 Lt už atstovavimą ( 72 b.l., t.3), taip pat turėjo 95,00 Lt kitų būtinų išlaidų, nes sumokėjo: 35,00 Lt už duomenų gavimą iš VĮ Registrų centro (3-6 b.l., t.2), 60,00 Lt antstoliui L. J. (69 b.l., t.2).

Šalių turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų ,,Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio,, 8.2 p., 8.16p., 8.18p. numatytais rekomendaciniais maksimaliais dydžiais, pripažintina, kad šalių realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos advokato pagalbai apmokėti buvo būtinos ir atitinka protingumo kriterijus. Taip pat pripažintina, kad kitos šalių turėtos išlaidos, susijusios su įrodymų rinkimu civilinėje byloje (LR CPK 88 str. 1d. 8p.), buvo būtinos, o jų dydis atitinka protingumo kriterijus.

Iš atsakovės ieškovams ir iš ieškovų atsakovei priteistina po 50 proc. turėtų išlaidų: iš atsakovės ieškovams lygiomis dalimis priteistina 50,00 Lt žyminio mokesčio, 335,00 Lt advokato pagalbai apmokėti ir 529,50 Lt kitų būtinų išlaidų, o iš ieškovų atsakovei priteistina po 550,00 Lt advokato pagalbai apmokėti ir po 23,75 Lt kitų būtinų išlaidų.

Byloje susidarė 218,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ieškovai yra padengę dalį jų – 25,64 Lt, todėl iš šalių į valstybės biudžetą priteistina likusi dalis: iš atsakovės 109,28 Lt (50 proc. visų išlaidų) ir po 41,82 Lt iš ieškovų (50 proc., minusavus įmokėtą sumą) (LR CPK 88 str. 1d. 3p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 265, 268 - 270, 273 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovę I. D. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) per vieną mėnesį, šio termino eigos pradžią skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, atstatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), riboženklius pagal VĮ Registrų centre 2005-12-23 įregistruoto namų valdos žemės sklypo ribų plano ribas.

Nustatyti, kad teismo sprendimo atsakovei I. D. neįvykdžius, sprendime nurodytus veiksmus turi teisę atlikti ieškovai V. R. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. O. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės I. D. lėšomis ir kartu išieškant iš atsakovės I. D. reikiamas išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės I. D. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui P. O. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) 25,00 Lt žyminio mokesčio, 167,50 Lt advokato pagalbai apmokėti, 264,75 Lt kitų būtinų išlaidų.

Priteisti iš atsakovės I. D. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei V. R. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) 25,00 Lt žyminio mokesčio, 167,50 Lt advokato pagalbai apmokėti, 264,75 Lt kitų būtinų išlaidų.

Priteisti iš ieškovo P. O. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei I. D. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) 550,00 Lt advokato pagalbai apmokėti, 23,75 Lt kitų būtinų išlaidų.

Priteisti iš ieškovės V. R. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei I. D. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) 550,00 Lt advokato pagalbai apmokėti, 23,75 Lt kitų būtinų išlaidų.

Priteisti iš atsakovės I. D. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas 109,28 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš ieškovo P. O. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas 41,82 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš ieškovės V. R. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas 41,82 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.