- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-09-26
- Bylos Nr.
- 1-103-440/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-51-2-00009-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Kaltinamasis
- J. P.
- Nukentėjusysis
- E. P.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Akmenės r., Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2007-07-03 Akmenės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 1 d., areštu 50 parų, bausmę atlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis J. P. laikotarpiu nuo 2007-02-19 iki 2011-03-01 vengė pareigos išlaikyti vaikus pagal 2007 m. birželio 27 d. Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimą, privalėdamas mokėti E. P. lėšas nepilnamečių vaikų L. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir L. P., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200 Lt kiekvienai periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, dėl ko nuo 2007-02-19 iki 2011-03-01 įsiskolino 19328,57 Lt.
Kaltinamasis kaltę pripažino iš dalies. Paaiškino, kad išlaikymas vaikams priteistas santuokos nutraukimo metu. Iki sprendimo priėmimo ir po santuokos nutraukimo gyveno kartu su žmona iki rudens, gal du tris mėnesius. Tuo metu nedirbo, išlaikymo nemokėjo, nebuvo iš ko mokėti, kiek galėjo tiek padėjo žmonai. Pavienius darbus dirbo pas ūkininką, gaudavo į dieną 20-30 Lt, pačiam irgi reikėjo pragyventi. Nebuvo jokių dokumentų patvirtinančių, kad šiek tiek padėdavo žmonai išlaikyti vaikus, todėl ir sakė, kad neteikė išlaikymo. Valstybė mokėjo alimentus, galvojo turės daugiau pinigų, tada valstybei ir grąžins. Nutraukdami santuoką susitarė, kad mokės po 200 Lt, tuo metu oficialiai nedirbo. Kada kreipėsi žmona į antstolius, nežino. Iš antstolių nėra gavęs jokio raginimo. Įsiregistravo į darbo biržą, vėliau nenuvyko užsiregistruoti. Jo nuomone iš registravimosi mažai naudos tik bereikalingos kelionės, išlaidos, nes neturėjo pinigų. Pinigų iš darbo biržos negavo. Žmona jam sakė, kad jeigu jis nemokės išlaikymo, tai ji susitvarkys, kad valstybė mokėtų. Jis sakė, kad ji susitvarkytų dokumentus, o jis kai turės pinigų, sumokės valstybei. Nevengė ir nevengia išlaikyti vaikų, bet neturėjo galimybių to daryti. Kiek galėdavo tiek padėdavo vaikams, kai ko reikėdavo, batus, rūbus nupirkdavo. Jis gyveno pas savo mamą, vaikai atvažiuodavo pas jį per atostogas. Padėdavo jam ir mama vaikus išlaikyti. Jis nesirašė savo išlaidų, duomenų nekaupė. Yra buvę, kad į mėnesį kelis kartus vaikai atvažiuodavo, kartais du mėnesius neatvažiuodavo. Kai galėdavo pats vaikus pasiimdavo, kartais žmona atveždavo. Telefonu su vaikais bendraudavo. Būdavo, kad savaitę prabūna vaikai pas jį, kartais tik savaitgaliais. Kai pas jį būdavo vaikai, jis juos išlaikydavo. Kartais duodavo vaikams po 20 Lt. Paskutinį kartą kai iš užsienio grįžo birželio mėnesį, tada vaikams išleido apie 500 Lt. Į sąskaitą nėra mokėjęs pinigų. Pinigų oficialiai nemokėjo, nes nebuvo garantuotas, kad tie pinigai bus skirti vaikams. Paaiškino, kad nežinojo, kad piniginė perlaida paštu tai tas pats, manė, kad per banką bus patikimiau. Žmonos prašė, kad duotų sąskaitos numerį, bet ji nedavė, sakė kad jis vieną mėnesį praves ir vėl nebemokės. Žinojo, kad jeigu jis sumokės išlaikymą, vaikų mama turės išlaikymo fondui pranešti apie tai. Iš išlaikymo fondo jokio raginimo negavo. Papildomai paaiškino, kad buvo pasiskolinęs 1000 Lt iš giminaičio ir buvo įsigijęs mašiną, kuri 2009-10-27 buvo konfiskuota. Kai pirko mašiną gyveno kartu su sutuoktine, buvo trumpam susitaikę, vėliau susipyko.
Nukentėjusioji E. P. paaiškino, kad vyras išlaikymo nemokėjo, tuomet ji kreipėsi į išlaikymo fondą ir išlaikymą mokėjo fondas. Pareiškimą dėl santuokos nutraukimo padavė 2007-02-19, santuoka nutraukta 2007-06-27. Kažkiek laiko po skyrybų dar bandė kartu gyventi. Šiek tiek uždirbdavo miške, bet ką vyras uždirbdavo viską pragerdavo. Vyras kažkiek maisto nupirkdavo, bet jo mama daug duodavo. Kažkiek jis prisidėdavo prie išlaikymo, bet labai mažai, kaip ir nieko. Ji pati dirbo, pašalpą gaudavo ir pati išsilaikydavo. Neilgai kartu gyveno po skyrybų, apie vieną ar du mėnesius. Matė, kad jis pinigų išlaikymui po 200 Lt, nepraves, kad mėgsta išgerti. Vaikai pas jį važiuodavo, kažkiek pinigų, daiktų parsiveždavo, būdavo jiems nupirkti ir batai ir megztinis bet nežino kas duodavo pinigų tėtis ar močiutė. Per atostogos važiuodavo vaikai pas močiutę. Savaitę prabūdavo, kitą kartą nuvažiuodavo du kartus per mėnesį. Kartais savaitgaliais, kartais kas du, kas trys mėnesiai. Susiskambindavo vaikai su tėvu, kai pasikviesdavo ir nuvažiuodavo, anksčiau močiutė dažniau juos kviesdavo, dabar jau labiau tėvas. Kai gaudavo išlaikymą iš išlaikymo fondo, žinojo, kad vyras legaliai nedirba, jeigu būtų dirbęs, tai būtų ir mokėjęs. Jai nebuvo garantijos, kad išlaikymo fondui nutraukus išlaikymo mokėjimą, P. jį mokės toliau. Ji manė gal mėnesį sumokės ir viskas. Matė, kad jis nesistengia įsidarbinti, nekalbėjo apie tai su juo. Daugiausiai daiktų vaikams vyras nupirko, kai grįžo iš užsienio, apie 500 Lt išleido. Buvo kalbėję su vyru, kad už pusę metų pravestų išlaikymą, dabar grįžęs sako, kad už mėnesį tik praves. Šioje byloje neturi jokių reikalavimų, pretenzijų. Papildomai nurodė, kad neneigia, kad 2009m. buvo trumpam su vyru susitaikę, bet jis išlaikymo nemokėjo. Buvo pasiskolinęs pinigų iš giminaičio, nusipirko mašiną bet girtas važinėjo, todėl susipyko ir išsiskyrė.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymu, kuris pareikštas vadovaujantis Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 11 str. 2 d. pagrindu dėl vaikų išlaikymui išmokėtų 14052,58 Lt išmokų (b.l. 1-3).
Bylos duomenimis pareiškėja E. P. 2008-01-28 kreipėsi j vaikų išlaikymo fondą dėl išmokų mokėjimo (b.l. 4,5).
2008-05-12 priimti sprendimai Nr. 1.35-5027, 1.35-5028 dėl išmokų L. P. ir L. P. mokėjimo po 195 Lt kiekvienai nuo 2008-01-31 (b.l. 7,8).
2008-06-10 pranešimas dėl išmokų iš vaikų išlaikymo fondo skyrimo J. P. neįteiktas (b.l.9,10).
2007-06-27 Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-286-672/2007 santuoka tarp E. P. ir J. P. nutraukta bendru sutarimu. Patvirtintas susitarimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėjai susitarė dėl nepilnamečių dukrų L. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir L. P., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos, kad vaikai gyvens su motina. J. P. nepilnamečių dukrų išlaikymui įsipareigojo mokėti po 200 Lt kiekvienai periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, mokėjimą pradedant nuo pareiškimo teismui padavimo dienos 2007-02-19. Byloje esančiais duomenimis J. P. nedirbo, (b.l. 29-30, civilinė byla Nr. 2-286-672/2007).
2007-07-03 (baudžiamoji byla Nr. 1-72-61-2007) Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu J. P. nuteistas pagal LR BK 138 str. l d. 50 parų arešto bausme (b.l. 35,36). Bausmę atliko nuo 2007-08-13 iki 2007-09-21 (b.l. 32,33). J. P. baustas administracine tvarka (b.l. 38-41), 2009-10-27 Akmenės rajono apylinkės teismo nutarimu (administracinėje byloje Nr. A.6. - 767 -61/2009 nubaustas pagal ATPK 130 2 str. 25 parų areštu. Arešto bausmę atliko nuo 2009-12-01. (b.l. 97-98 )
Sodros duomenų bazės duomenimis J. P. dirbo nuo 2006-12-11 iki 2007-01-17 (b.l. 42).
J. P. darbo biržoje registravosi nuo 2009-08-19 iki 2010-04-08, duomenų apie išmokas nėra (b.l. 43, 51).
Pažymoje apie įsiskolinimą nurodyta, kad antstolės kontoroje vykdomoji byla dėl išlaikymo užvesta 2007-09-12 pagal išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-286-672/07. 2011-03-01 išlaikymo įsiskolinimo suma yra 19328,57 Lt (b.l. 45).
Iš antstolės E.Miliauskienės papildomų duomenų matyti, kad J. P. įspėjimas siųstas 2007-10-18 ir vėliau pakartotinai, neįteiktas (b.l. 80, 81). Pateikti duomenys dėl antstolės kontoroje esančių vykdomųjų dokumentų dėl skolų iš J. P. išieškojimo. Nurodyta, kad banko sąskaitos yra areštuotos, duomenų apie lėšas sąskaitose nėra, nurašytų lėšų iš sąskaitų dėl įsiskolinimų nėra (b.l. 84,85).
Iš papildomų duomenų iš Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos matyti, kad fondo administracijos priimti sprendimai dėl išmokų mokėjimo buvo siųsti J. P. 2008-06-10, tačiau neįteikti, todėl apie priimtus sprendimus buvo paskelbta Valstybės žiniose (b.l. 87-92).
2011-05-03 Akmenės rajono seniūnijos pažymoje nurodoma, kad J. P. gyvena pas tėvus (duomenys neskelbtini), šiuo metu nedirba, darbo biržoje nesiregistruoja (b.l. 47).
Psichoneurologinio kabineto įskaitoje nėra (b.l. 49).
J. P. pateikė 2011-08-09 ir 2011-09-06 kvitus dėl 300 Lt ir 100 Lt sumokėjimo E. P. vaikų išlaikymui (b.l. 96).
2008-03-04 Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimas už akių dėl 2114,77 Lt skolos (pagal 2005-12-21 išperkamosios nuomos sutartį dėl dviejų mobiliųjų telefonų įsigijimo), išieškojimo UAB „Snoro lizingas“ ieškinį (b.l. 101).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnyje numatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikyti vaikus yra civilinė pareiga ir jos nevykdymas besąlygiškai baudžiamosios atsakomybės nesukelia. Baudžiamas tik sąmoningas vengimas išlaikyti savo vaikus, esant įsigaliojusiam teismo sprendimui mokėti nustatyto dydžio išlaikymą ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnis numato atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Atsakomybė pagal BK 164 straipsnį kyla ne tik tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaiką visiškai nevykdoma, bet ir kai ji vykdoma iš dalies. Atsakomybėn pagal BK 164 straipsnį asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-491/2005).
Netinkamas tokios tėvų pareigos kaip išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimas vykdymas yra pateisinamas tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 str., jeigu asmuo, iš kurio priteistas išlaikymas vaikui, šios pareigos nevykdo dėl svarbių pateisinamų priežasčių, dėl ligos, ar kitų svarbių priežasčių. Visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, jie privalo tai daryti. Jeigu asmuo vengia dirbti, simuliuoja ligą, bedarbystę arba dirba nelegaliai, arba apgaulės būdu apskritai vengia mokėti išlaikymą, arba iš dalies, t. y. galėdamas įvykdyti teismo sprendimą sąmoningai ilgą laiką arba sistemingai, jo nevykdo, jis atsako už vengimą išlaikyti vaikus. Įstatyme nėra apibrėžta, ką reiškia ilgą laiką. Tačiau konkrečiu atveju spręstina, kad kaltinamasis neteikia išlaikymo nuo 2007-02-19, vertintina, kad neteikia išlaikymo ilgą laiką.
Kaltinamasis nurodė, kad kaltę pripažįsta, nemokėjo lėšų vaikų išlaikymui, tačiau dėl to, kad neturėjo darbo ir pajamų. Nurodė, kad dirbdavo atsitiktinius darbus, gaudavo pajamų į dieną po 20,30 Lt, tačiau ne pastoviai. Nuo 2009-08-19 registravosi darbo biržoje bet pajamų iš darbo biržos negavo, be to manė, kad nebetikslinga važinėti į darbo biržą registruotis nes darbo jam nepasiūlė, dėl važinėjimosi patirdavo išlaidų, o pajamų, lėšų neturėjo. Jis gyveno pas mamą, pasikviesdavo vaikus, vaikai atvažiuodavo per atostogas, savaitgaliais. Kai pas jį būdavo vaikai, jis juos išlaikydavo. Kartais duodavo vaikams po 20 Lt. Buvo išvykęs į užsienį, užsidirbo, grįžęs vaikams nupirko rūbų, batus, vaikams išleido apie 500 Lt. 2011-08-09, 2011-09-06 vaikams pervedė paštu 400 Lt, paaiškino, kad turėjo dar lėšų susitaupęs, kai užsidirbo užsienyje. Pinigų oficialiai nemokėjo, nes nebuvo garantuotas, kad tie pinigai bus skirti vaikams. Nukentėjusioji E. P. patvirtino, kad vyras išlaikymo nemokėjo, tuomet ji kreipėsi į išlaikymo fondą ir išlaikymą mokėjo fondas. Nukentėjusioji E. P. neneigė, kad iki santuokos nutraukimo ir po santuokos nutraukimo, gal apie mėnesį gyveno kartu su J. P.. Neneigė, kad 2009m. buvo susitaikę. Paaiškino, kad jai žinomos aplinkybės, kad buvęs vyras pasiskolino 1000 Lt ir nusipirko mašiną. Bet važiavo neblaivus ir mašina buvo konfiskuota. Neneigė, kad J. P. yra padėjęs vaikus išlaikyti, nupirkdavo jiems rūbų, avalynę, vaikai nuvažiuodavo pas jį per atostogas. Tačiau nurodė, kad priteisto išlaikymo nemokėjo.
Teismas vertindamas kaltinamojo parodymus atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis oficialiai nedirbo ir duomenų apie oficialiai gautas pajamas nėra. Atsižvelgiant į šiuo metu esančią sudėtingą ekonominę situaciją, bedarbystę, yra pagrindo manyti, kad kaltinamajam susirasti jam patinkantį ar priimtiną, gerai apmokamą darbą sudėtinga ir dėl objektyvių priežasčių. Darbo neturėjimas neabejotinai susijęs su turtinėmis galimybėmis. Tačiau J. P. pats paaiškino, kad nors oficialaus darbo neturėjo periodiškai dirbo neoficialiai, nelegaliai, ir turėjo kažkiek pajamų iš atsitiktinių darbų. Nurodė, kad pajamos buvo nedidelės reikėjo ir jam pačiam pragyventi. Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad nė karto, kad ir nedidelės sumos vaikų išlaikymui nepravedė. Nors nurodė, kad prašė vaikų mamos nurodyti sąskaitą, o ji atsisakė motyvuodama tuo, kad jis nepraves lėšų pastoviai, tuomet ji turės nepatogumų dėl fondo informavimo, nepateisina kaltinamojo elgesio. Nukentėjusioji nepaneigė aplinkybių, kad ji nedavė sąskaitos į kurią kaltinamasis galėtų pravesti lėšas. J. P. turėjo galimybę teikti išlaikymą pagal išgales sumokėdamas per antstolį, ar pravesdamas perlaidą paštu, kaip tai padarė bylos nagrinėjimo metu. Nukentėjusioji bylos nagrinėjimo metu nereiškė pretenzijų dėl to, kad J. P. neteikė išlaikymo. Yra pagrindo manyti, kad E. P. tenkino ta situacija, kad ji vaikų išlaikymui gaudavo lėšas iš išlaikymo fondo. Yra pagrindo manyti, kad J. P. elgėsi iš dalies neatsakingai, nurodydamas, kad vaikams išlaikymą teikia fondas, o jis jau kada galėsiąs tada ir gražinsiąs išmokėtas vaikų išlaikymui lėšas. Nors tiek kaltinamasis tiek nukentėjusioji paaiškino, kad vaikai būdavo pas tėvą per atostogas, savaitgaliais, kad tuo metu tėvas juos išlaikydavo, tėvas nupirko rūbų, avalynės. Tačiau įvertinus tai, kad tėvų pareiga, nepriklausomai nuo to ar tėvai gyvena kartu ar atskirai, išlaikyti nepilnamečius vaikus, teikti jiems visapusišką pagalbą, rūpintis jų auklėjimu, ugdymu ir kita išlieka. Išlaikymo dydį, formą, terminus ir kita reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos. Ir esant šalių taikiam sprendimui, kaip konkrečiu atveju santuokos nutraukimui bendru sutarimu, kuomet šalys išsprendė klausimą dėl išlaikymo dydžio abiejų susitarimu, reikalingas ir tolesnis bendravimas tarp tėvų sprendžiant vaikų auklėjimo, išlaikymo klausimus. Nukentėjusioji turi teisę atsižvelgdama į tai, kad teikiama kitokia forma parama vaikams (pvz. maistas, nuperkami rūbai ir kita) įskaityti iš vaikų tėvo gautą paramą už konkretų laikotarpį. Tačiau tai spręstina geranoriškai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, vaikų interesus, į tarpusavio susitarimą. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2010m. gruodžio mėnesį pirko mergaitėms striukes, batus, žaislus, išleido apie 300, 400 Lt. Nuo 2011m. balandžio mėnesio dirbo Suomijoje, firmoje, kurios tiksliai nurodyti negali. Atliko įvairius remonto darbus. Užsidirbęs pinigų 2011-06-09 grįžo į Lietuvą vaikams nupirko rūbų, batus maždaug už 500 Lt. Pinigų oficialiai nemokėjo, nes nebuvo garantuotas, kad tie pinigai bus skirti vaikams (b.l. 56). Minėtų aplinkybių buvimas patvirtina, kad atsakovas suvokė savo pareigą teikti išlaikymą, tačiau jos nevykdė. Toks kaltinamojo paaiškinimas, kad gali būti lėšos panaudotos ne vaikų interesais nėra pagrįstas jokiais duomenimis. Be to, kaip jau minėta kaltinamasis be kitų teisių vaikų atžvilgiu turi teisę domėtis įstatymo nustatyta tvarka dėl jo mokamų lėšų išlaikymui tinkamo panaudojimo. Konkrečiu atveju nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis bendravo su vaikais, rūpinosi jais pagal susiklosčiusias aplinkybes, parėmė materialiai, tačiau šių aplinkybių buvimas nepašalina jo pareigos mokėti vaikams priteistą išlaikymą.
Byloje nėra duomenų, kad J. P. turi sveikatos problemų, yra nedarbingas. Tokių aplinkybių jis nenurodė. J. P. nurodė, kad jis išėjo iš darbo tikslu susirasti geriau apmokamą darbą. Jam nebetikslinga buvo registruotis darbo biržoje, nes darbo nepasiūlė. Nors kaltinamasis neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, tačiau nepateikė duomenų, kad bandė susirasti oficialų darbą, įsidarbinti. Teismui yra pagrindo vertinti, kad kaltinamasis elgėsi neatsakingai, vengė teikti vaikams išlaikymą suvokdamas savo pareigą. Teismas byloje nenustatė jokių svarbių priežasčių, dėl sveikatos būklės, ar kitų priežasčių dėl kurių kaltinamasis nebūtų galėjęs susirasti darbo, gauti pajamų. Iš 2007-07-03 nuosprendžio matyti, kad kaltinamasis būdamas neblaivus sužalojo kitą asmenį. Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiojo gydymą priteista 1778 Lt (b.l 84,85). Kaltinamasis baustas administracine tvarka, jam skirtų administracinių nuobaudų nėra sumokėjęs (b.l. 38-42). Kaltinamasis 2009-09-22 nubaustas 5000 Lt bauda administracine tvarka, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės, neblaivus (b.l. 99-100). 2009-10-27 nubaustas 25 parų areštu, kad pakartotinai vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės, neblaivus. Konfiskuota kito asmens vardu registruota transporto priemonė (b.l. 99-100). Kaltinamasis paaiškino, kad jis 2009m. pasiskolinęs pinigų buvo nusipirkęs automobilį. Tuo metu buvo susitaikęs su buvusia žmona, gyveno kartu. Nukentėjusioji to nepaneigė, nurodė, kad jai buvo žinoma apie automobilio įsigijimą. Šių aplinkybių buvimas rodo, kad kaltinamasis turėjo lėšų, tačiau vietoje to, kad teiktų vaikams išlaikymą, jis panaudojo lėšas automobilio įsigijimui, kurį visiškai neatsakingai elgdamasis prarado. Iš 2011-08-10 antstolės rašto matyti, kad kaltinamojo atžvilgiu antstolių kontoroje dėl skolų, baudų išieškojimo yra užvestos bylos, tačiau įsiskolinimai neišieškoti. Nurodoma, kad sąskaitos areštuotos bet sąskaitose lėšų nėra. (b.l. 84, 85). Byloje esantys duomenys dėl skirtų nuobaudų, nesumokėtų įsiskolinimų rodo kaltinamojo neatsakingą požiūrį, charakterizuoja jį neigiamai. Be to šie duomenys patvirtina, kad byloje nėra ypatingų, svarbių priežasčių dėl kurių kaltinamasis neturėtų galimybių susirasti darbą, gauti kad ir nedideles pajamas, tačiau sistemingai pagal išgales teikti vaikams išlaikymą. Teismui yra pagrindo manyti, kad nurodytų aplinkybių buvimas, pasirinktas gyvenimo būdas rodo kaltinamojo neatsakingą požiūrį į pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus. Byloje yra duomenys, kad kaltinamasis konkrečiu laikotarpiu registravosi darbo biržoje, buvo nuteistas, baustas administracine tvarka ir atliko arešto bausmes, tačiau šie laikotarpiai iš kaltinimo nėra šalintini nes teismo vertinimu tai nėra objektyvios, pakankamos ar svarbios aplinkybės, atsižvelgiant į konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, kurios pateisintų įmokų vaikų išlaikymui nemokėjimą. Be to kaltinamasis dėl jo nuomone kokių tai svarbių aplinkybių nesumokėjęs išlaikymo už konkretų laikotarpį, ar suvėlavęs jį sumokėti, turi galimybę vėliau padengti įsiskolinimus, spręsti iškilusius klausimus vadovaudamasis Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso nuostatomis. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad visą laikotarpį kaltinamasis išlaikymo nemokėjo, jam buvo siunčiami raštai dėl įsiskolinimų, kurių nebūdavo galimybių įteikti nes kaltinamasis nenurodė adresų kuriais jis realiai gyveno. Iš visumos aptartų aplinkybių yra pagrindo išvadai, kad kaltinamasis vengė pareigos išlaikyti vaikus, mokėti lėšas jų išlaikymui.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 str. 3 p. kaltinamajame akte turi būti nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 255 str. byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinimų dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų. Kaltinamajam pareikštas kaltinimas, kad jis vengė pareigos išlaikyti vaikus pagal 2007-09-12 įsakymą. Ištyrus ir įvertinus byloje duomenis tokio dokumento nėra priimta. Įvertinus tai, kad kaltinamasis kaltinamas nevykdęs pareigos išlaikyti vaikus laikotarpiu nuo 2007-02-19 iki 2011-03-01 ir jam pareiga atsiranda nuo 2007 m. birželio 27 d. Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimo, aplinkybės kaltinime dėl konkretaus sprendimo, įvertinus tai, kad kitos, faktinės aplinkybės nesikeičia, tikslintinos nurodant, kad pagal 2007 m. birželio 27 d. Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimą. Tokiu būdu ištyrus ir įvertinus visumą įrodymų kaltinamojo parodymus, nukentėjusiosios parodymus, byloje nustatytas faktines aplinkybės, papildančias viena kitas, yra pagrindo išvadai, kad kaltinamojo kaltė, kad jis laikotarpiu nuo 2007-02-19 iki 2011-03-01 vengė pareigos išlaikyti vaikus pagal 2007 m. birželio 27 d. Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimą, privalėdamas mokėti E. P. lėšas nepilnamečių vaikų L. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir L. P., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200 Lt kiekvienai periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, dėl ko nuo 2007-02-19 iki 2011-03-01 įsiskolino 19328,57 Lt, įrodyta. Kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką.
Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. J. P. padaryta nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnį yra vertinama, kaip nesunkus nusikaltimas. Taip pat į tai, kad nusikaltimu pažeidžiami vaikų interesai, teisė būti išlaikomam savo tėvų. Teismas atsižvelgė į kaltinamojo asmenybę, kaltinamasis neteistas, teistumas išnykęs (b.l. 35,36), administracine tvarka nebaustas, galiojančių nuobaudų neturi (b.l. 38-41), psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas (b.l. 49), nedirbantis (b.l. 42). Teismas atsižvelgė į bausmės paskirtį, kad bausme siekiama ne tik nubausti kaltą asmenį, bet ir sulaikyti jį nuo nusikaltimų darymo, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikaltimų. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Teismo nuomone baudos ir laisvės apribojimo bausmės paskyrimas būtų per švelnios bei neefektyvios bausmės, įvertinus tai, kad kaltinamasis turi daug įsiskolinimų ir jie nėra išieškoti. Ketina vykti į užsienį, kur anksčiau dirbo ir mato galimybę užsidirbti. Tokiu būdu kaltinamajam gaunant pajamų labiau būtų užtikrinti ir nepilnamečių vaikų interesai, nes tikėtina, kad kaltinamasis padarys išvadas ir ateityje nevengs vaikų išlaikyti. Teismas, įvertinęs visumą aplinkybių, daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neskiriant terminuotos laisvės atėmimo bausmės, skiriant švelnesnę bausmės rūšį. Atsižvelgiant į konkrečias nusikaltimo padarymo aplinkybes, į visumą nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. bus pasiekti paskyrus arešto bausmę, nustatant nedidelės trukmės terminą (BK 49 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297str.- 305str., teismas,
nusprendžia:
Pripažinti J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje ir nubausti 20 ( dvidešimt ) parų areštu.
Bausmę skirti atlikti areštinėje.
Bausmę vykdyti nuosprendžiui įsiteisėjus, bausmės pradžią skaičiuoti nuo suėmimo dienos.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, paskirti J. P. suėmimą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.