Kauno apygardos teismo nutartis

2013-09-26 · Civilinė byla Nr. 2A-1260-260/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-26
Bylos Nr.
2A-1260-260/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimondas Buzelis, Nerijus Meilutis, Arūnas Rudzinskas
Atsakovas
I. S., A. B.
Ieškovas
Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos
Kategorijos
  • 20.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1260-260/2013,Proceso Nr. 2-20-3-01097-2012-9,Procesinio sprendimo kategorijos: 20.1; 21; 25; 30; 35.4; 35.5; 42.10; 42.11.1; 44.5.1; 50.11; 114.11; 121.14; 121.21; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. S. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-25-840/2013 pagal ieškovės Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams I. S. ir A. B. dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija 2012 09 10 ieškiniu (b.l. 3-5) prašė: 1) nutraukti gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, sudarytą 1999 m. lapkričio 22 d. su atsakove I. S.; 2) iškeldinti atsakovus I. S. ir A. B. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), su visa manta, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; 3) panaikinti I. S. ir A. B. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kaišiadorių rajono savivaldybei. Kaišiadorių rajono savivaldybės mero 1999 m. lapkričio 22 d. potvarkiu Nr. 708 ir 1999 m. lapkričio 22 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi šis butas buvo išnuomotas atsakovės šeimai, t. y. jai ir jos sūnui atsakovui A. B.. Minėta sutartimi atsakovė įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti buto nuompinigius ir mokesčius už komunalines paslaugas, tačiau šios pareigos nevykdo. Ieškovė buvo informuota, jog atsakovė yra skolinga UAB ,,Kaišiadorių butų ūkis“ 281,50 Lt už laikotarpį iki 2012 m. birželio 1 d., UAB ,,Kaišiadorių vandenys“ – 2 589,68 Lt ir 109,01 Lt bylinėjimosi ir būtinųjų vykdymo išlaidų (teismo sprendimu priteista 2551,53 Lt ir 14,00 Lt žyminio mokesčio už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2011 m. spalio 31 d., skola neišieškota) ir UAB ,,Kaišiadorių šiluma“ – 21 922,42 Lt (išieškota 5 465,47 Lt). Antstolis D. J. taip pat informavo ieškovę, jog jo kontoroje yra vykdomos 9 bylos dėl skolų išieškojimo iš atsakovės, skolininkė skolų geruoju nemoka, vykdymo eiga nesidomi ir jokių įmokų nemoka nuo 2011 m. spalio 27 d. Ginčo butas atsakovams buvo išnuomotas pagal valstybės garantiją nuomininkui, gyvenančiam savininkui grąžintame gyvenamajame name, todėl ieškovė dengė atsakovų nuomojamo būsto nuompinigius. 2012 m. rugsėjo 1 d. likusi nepanaudota suma, skirta nuompinigiams dengti, yra 5 533,74 Lt. Kadangi atsakovė nemoka mokesčių už komunalinius patarnavimus, ieškovė prašė nutraukti su ja buto nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus iš buto.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime (b. l. 29-30) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ji teigė, kad yra bedarbė, jokio turto neturi, o iš gaunamos 350 Lt socialinės pašalpos negali sumokėti visų mokesčių už komunalines paslaugas. Iškeldinus ją iš ginčo buto, būtų pažeistos jos teisės, kadangi nebūtų įgyvendinta valstybės garantija.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 11 d. sprendimu (b. l. 71-78) ieškinį patenkino iš dalies, nutraukė 1999 m. lapkričio 22 d. gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį Nr. 38, sudarytą su I. S., dėl gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos; iškeldino I. S. iš Kaišiadorių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), su visa I. S. manta, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos; panaikino I. S. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis adresu (duomenys neskelbtini); ieškinio dalį dėl A. B. iškeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), su visa manta, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, atmetė, o ieškinio dalį dėl A. B. (gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų adresu (duomenys neskelbtini) panaikinimo paliko nenagrinėta.

Teismas nustatė, kad pagal 1999 m. lapkričio 22 d. gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį Nr. 38, atsakovė įsipareigojo kas mėnesį mokėti buto nuompinigius, kartu sumokant mokestį už komunalines paslaugas (vandentiekį, dujas, elektros, šiluminę energiją bei kitas paslaugas) pagal nustatyta tvarka patvirtintus tarifus ne vėliau kaip kito po pragyvento mėnesio 10 dieną. Atsižvelgdamas į byloje surinktus rašytinius įrodymus, t. y. antstolio D. J. 2012 m. liepos 5 d. pranešimą, UAB ,,Kaišiadorių butų ūkis“, UAB ,,Kaišiadorių šiluma“ ir UAB ,,Kaišiadorių vandenys“ pranešimus, teismas nustatė, jog atsakovės įsiskolinimai yra dideli ir tęsiasi beveik nuo pat nuomos sutarties pradžios (2003 m.). Teismas vertino, kad atsakovė pati pripažįsta, jog problemų su mokesčių mokėjimu už nuomojamą butą turėjo visada nuo įsikėlimo į jį, taip pat ir tai, kad ieškovė ir anksčiau jau buvo pareiškusi ieškinį dėl atsakovų iškeldinimo iš nuomojamo buto dėl mokesčių nemokėjimo, tačiau ieškinį atsiėmė, kadangi atsakovė įsipareigojo dalimis sumokėti susidariusias skolas. Teismas pripažino, jog iš byloje esančių rašytinių įrodymų negalima daryti išvados, jog prievolę atsiskaityti už komunalines paslaugas atsakovė nustojo vykdyti tik konkrečiu laiko momentu ir tai nulėmė sunki materialinė atsakovės padėtis, šių prievolių atsakovė nevykdo ilgą laiką ir sistemingai. Sprendime teismas nurodė, kad įvertinęs ieškovės paaiškinimus bei civilinėje byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus rašytinius įrodymus, įvertinęs nagrinėjamų teisinių santykių esmę tarp ieškovės ir atsakovės, jų atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, jis daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju didelė įsiskolinimo suma ir mokesčių nemokėjimas ilgą laiką bei sistemingai yra esminis nuomos sutarties pažeidimas. Todėl ieškinio reikalavimus dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, sudarytos 1999 m. lapkričio 22 d. su atsakove, nutraukimo, atsakovės iškeldinimo iš ginčo buto, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos, ir jos gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo teismas patenkino.

Atsižvelgdamas į atsakovės paaiškinimus, kad jos sūnus atsakovas Andrius Banevičius su ja ginčo bute nebegyvena, ieškovės reikalavimą iškeldinti atsakovą A. B. iš ginčo buto teismas atmetė, o ieškinio dalį, kuria buvo reikalaujama panaikinti A. B. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, paliko nenagrinėta.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė I. S. patikslintu apeliaciniu skundu (b. l. 89-90) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, susijusią su ja (atsakove), ir priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovės atžvilgiu atmesti. Skunde apeliantė nurodo, kad teismas pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad ginčo butas apeliantei buvo suteiktas vykdant valstybės garantiją nuomininkui, gyvenančiam savininkui grąžintame name, išnuomoti kitas valstybės ar savivaldybės gyvenamąsias patalpas, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę, ir ši garantija dar nėra įvykdyta, kadangi likusi nepanaudota nuompinigiams suma 2012 m. rugsėjo 1 d. buvo 5 533,74 Lt. Skundžiamu sprendimu teismas pažeidė Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punktą, o tai sudaro pagrindą, remiantis CPK 330 straipsniu, panaikinti teismo sprendimą.

Atsiliepimas

Ieškovė Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į atsakovės I. S. apeliacinį skundą (b. l. 95-96) prašo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, jog valstybės garantija įsipareigojama, kad nuomininkams bus Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomotos kitos valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę. Apeliantė ginčo būstą yra gavusi pagal Valstybės garantiją nuomininkui, gyvenančiam savininkui grąžintame gyvenamajame name, jo dalyje, bute. Jos nuomotų patalpų vertė buvo 6 400 Lt. Už šias lėšas Savivaldybės administracija dengė atsakovės nuomojamo ginčo būsto nuompinigius, tačiau Valstybės suteikta garantija nereiškia, kad nuomininkė gali naudotis Savivaldybės patalpomis, nemokėdama mokesčių už komunalines paslaugas. Likusi nepanaudota pinigų suma, skirta nuompinigiams dengti (2013 m. balandžio 1 d. buvo 5 323,86 Lt, 2012 m. rugsėjo 1 d. – 5 533,74 Lt), niekur nedingsta ir galės būti panaudota Vyriausybės nustatyta tvarka, todėl negali įtakoti iškeldinimo iš patalpų proceso, numatyto Civilinio kodekso 6.610, 6.611 straipsniuose. Apeliantė nuo pat nuomos sutarties sudarymo vengė mokėti mokesčius už komunalines paslaugas ir atsisakė jai siūlomo buto su daliniais patogumais, už kurį būtų toliau dengiami nuompinigiai iš jai priklausančios Valstybės garantijos. Nors apeliantė yra darbingo amžiaus, dirbo keliose darbovietėse su pertraukomis ir turėjo galimybę sumažinti įsiskolinimus, jos skolos už komunalines paslaugas tik didėja (2008 m. buvo 18 101 Lt, 2012 m. – 24 793 Lt). Joks įstatymas nesuteikia teisės gyventi nuomojamose patalpose, nemokant už komunalines paslaugas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek ir jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. 2 d. ir 3 d., nenustatė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė bute (duomenys neskelbtini), apsigyveno 1999 m. lapkričio 22 d. sudariusi gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Šis butas jai buvo išnuomotas išsikėlus iš savininkui grąžinto namo (b.l.6, 8, 9-12). Ieškovė pati nurodė, kad ginčo butas atsakovams buvo išnuomotas pagal valstybės garantiją nuomininkui, gyvenančiam savininkui grąžintame gyvenamajame name, todėl pati ieškovė, vadovaudamasi Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatomis, sumokėdavo atsakovų nuomojamo būsto nuompinigius, 2013 m. balandžio 1 dienai likusi nepanaudota suma, skirta atsakovės nuomojamo buto nuompinigiams dengti, yra 5533,74 Lt. Kadangi atsakovė nemoka mokesčių už komunalines paslaugas, ieškovė, vadovaudamasi CK 6.610 ir 6.611 straipsniais, prašė teismą nutraukti su atsakove sudarytą paminėto buto nuomos sutartį, iškeldinti ją ir jos šeimos narį – atsakovą A. B. – iš buto, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 11 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, nutraukė 1999 11 22 sudarytą su atsakove I. S. gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, iškeldino atsakovę S. iš Kaišiadorių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jai kitos gyvenamos patalpos, panaikino atsakovės gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis adresu (duomenys neskelbtini), o ieškinį dalyje dėl A. B. iškeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, atmetė, ieškinio dalį dėl A. B. (gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų adresu (duomenys neskelbtini) panaikinimo paliko nenagrinėta.

Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti tik tą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimo dalį, kuria nutraukta su atsakove sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis ir nuspręsta iškeldinti atsakovę iš buto Nr.8, (duomenys neskelbtini). Todėl teisėjų kolegija sprendžia tik dėl šios teismo sprendimo dalies pagrįstumo bei teisėtumo.

Ieškovė Kaišiadorių savivaldybei priklausančio buto nuomotoja Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija prašė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį nutraukti ir iškeldinti atsakovę remiantis CK 6.610 ir 6.611 straipsniais. Pirmosios instancijos teismas, nors sprendime ir nenurodė konkretaus teisinio pagrindo, patenkino ieškovės reikalavimus nutraukti su atsakove buto nuomos sutartį ir ją iškeldinti iš buto nesuteikiant kitos gyvenamos patalpos, kadangi atsakovė nemoka mokesčių už komunalines paslaugas, taigi iš esmės CK 6.610 ir 6.611 straipsniuose numatytu pagrindu.

Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pabaigą.

CK 576 straipsnis „Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties samprata“ nustato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Taigi tokia nuomos sutartis yra atlygintinė, nuomininko pagrindinės pareigos yra naudoti gyvenamąsias patalpas pagal paskirtį ir už naudojimąsi patalpomis mokėti periodiškai nuomos mokestį. Už šių pareigų nevykdymą nuomotojas turi teisę reikalauti nutraukti nuomos sutartį ir nuomininką iškeldinti, jam nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.611 str.).

CK 6.497 straipsnio pirmoji dalis nustato, kad nuomotojas turi teisę pareikšti teisme reikalavimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jeigu:1) nuomininkas naudojasi daiktu ne pagal sutartį ar daikto paskirtį;2)nuomininkas tyčia ar dėl neatsargumo blogina daikto būklę; 3) nuomininkas nemoka nuomos mokesčio; 4) nuomininkas nedaro remonto tais atvejais, kai jis pagal įstatymus ar sutartį privalo jį daryti; 5) yra kiti nuomos sutartyje numatyti pagrindai. Kadangi ieškovės su atsakove sudaryta nuomos sutartis nenumatė nuomotojo teisės reikšti reikalavimą nutraukti nuomos sutartį tik dėl to, kad nuomininkas nemoka už komunalinius patarnavimus, akivaizdu, jog šiuo pagrindu reikalauti nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ieškovė teisės neturėjo. Todėl pripažintina, kad pagal ieškovės Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos ieškinį teismas nutraukti nuomos sutarties negalėjo, o tai padaręs priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija taip vertina pripažindama, jog tokiu atveju, kai už atsakovę mokamas nuomos mokestis, tačiau pati atsakovė laiku nesumoka mokesčių komunalinių paslaugų tiekėjams, nėra pagrindo pripažinti, kad nuomininkė nevykdo savo pagrindinių pareigų ir taip pažeidžia ieškovės kaip nuomotojos teisėtus interesus. Be to, teisė kreiptis į teismą atskirais atvejais, gali būti nustatyta įstatymu ar kitu teisės aktu. Byloje nagrinėjamu atveju ieškovės kaip nuomotojos teisė kreiptis į teismą dėl nuomos sutarties nutraukimo yra nustatyta CK 6.497 straipsniu. Tačiau jame teisė kreiptis į teismą dėl nuomos sutarties nutraukimo tik dėl to, kad nuomininkas nemoka mokesčių už komunalinius patarnavimus, nenumatyta.

Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, neįvertino nurodytų aplinkybių, todėl netinkamai aiškino ir taikė gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimą reglamentuojančias teisės normas, padarė klaidingas išvadas ir priėmė neteisėtus procesinius sprendimus. Pagal CPK 263 straipsnio 1 dalį teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Todėl neteisėtas ir nepagrįstas apskųstojoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškovės reikalavimus nutraukti su atsakove sudarytos gyvenamos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį ir iškeldinti ją iš šios gyvenamosios patalpos, panaikinti atsakovės gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis adresu (duomenys neskelbtini) atmesti.

Įvertinusi atsakovės apeliacinio skundo argumentus ir faktines aplinkybes, kad savivaldybės butas buvo išnuomotas atsakovei išsikeliant iš grąžintino namo ryšium su nuosavybės teisių atkūrimu, šiuo metu savivaldybės žinioje yra nepanaudota didelė suma pinigų, galimų naudoti atsakovės būsto nuomos mokesčiui sumokėti, teisėjų kolegija pripažįsta, kad nuomos sutarties nutraukimas ir atsakovės iškeldinimas, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos, jei tokį reikalavimą reikšti ieškovė ir būtų turėjusi teisę, būtų buvusi ir neteisinga, neproporcinga, žmogaus teises pažeidžianti priemonė.

Sprendžiant ginčą dėl asmens iškeldinimo iš būsto, visais atvejais būtina įvertinti ne tik reikalavimo iškeldinti teisėtumą, bet ir aplinkybes, ar tuo iškeldinimu yra siekiama teisėtų savivaldybės tikslų, taip pat įvertinti proporcingumą siekiamam tikslui. Tai, kad įstatyme – CK 6.611 straipsnyje – numatyta galimybė iškeldinti asmenis, jei jie nuolat nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, nereiškia besąlyginio iškeldinimo formaliu pagrindu, nes teismas, įvertindamas konkrečią situaciją, privalo atsižvelgti į šalių interesų pusiausvyrą, neleisti, kad būtų pažeidžiama ir asmens teisė į būstą.

Ieškovė Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija pateikdama šioje byloje išnagrinėtą ieškinį trečiuoju asmeniu nurodė antstolį D. J., kuris vykdo skolų išieškojimą iš atsakovės. Tokio asmens įtraukimas dalyvauti byloje dėl asmens iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, leidžia teisėjų kolegijai vertinti, kad iškeldinimu ieškovė siekė ne savo, t.y. savivaldybės, kaip buto savininkės, kuri gauna už atsakovei nuomojamas patalpas nuomos mokestį, tikslų. Be to, kaip nustatyta nagrinėjant bylą, atsakovės įsiskolinimai už komunalinius patarnavimus susidarė faktiškai ją perkeldinus iš namo, grąžintino savininkui pagal valstybės vykdomą nuosavybės teisių į neteisėtai nusavintą turtą atkūrimą, į savivaldybei priklausantį butą, kur žymiai brangesni komunaliniai patarnavimai, už kuriuos atsakovė nesugebėjo pilnai apmokėti. Dėl šių susiklosčiusių atsakovei nepalankių aplinkybių susidarius situacijai, kada atsakovė neišgali sumokėti už komunalinius patarnavimus, tačiau turi teisę į valstybės garantiją nuomininkui, gyvenusiam savininkui grąžintame name, jos iškeldinimas, nesuteikiant jai kitos gyvenamos patalpos, vertintinas kaip neproporcinga priemonė. Taip vertinti leidžia ir atsakovės kreipimasis bylos nagrinėjimo teisme metu į Kaišiadorių savivaldybę, pakeisti jos nuomojamą būstą į mažesnį (b.l. 52).

Pirmosios instancijos teismui neįvertinus šių aplinkybių, jo sprendimo taip pat nebūtų galima laikyti teisėtu bei pagrįstu.

Dėl likusios Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 02 11 sprendimo dalies apeliacinis skundas nepaduotas, todėl ši sprendimo dalis nekeistina.

Byloje Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, iš kurios duomenų matyti, kad teikiant atsakovei teisinę pagalbą rengiant apeliacinį skundą valstybė patyrė 280 Lt išlaidų. Kadangi šioje byloje abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų atleistos, patenkinus atsakovės apeliacinį skundą, iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, kaip nustato CPK 96 str. 4 d., tokiu atveju bylinėjimosi išlaidos atlyginamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą patenkinti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimo dalį, kuria nutraukta su atsakove I. S. 1999 m. lapkričio 22 d. sudaryta gyvenamosios patalpos buto (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, atsakovė iš šio buto iškeldinta, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos, panaikinti atsakovės gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys adresu (duomenys neskelbtini), ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Likusioje dalyje Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Raimondas BuzelisNerijus MeilutisArūnas Rudzinskas