- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-14
- Bylos Nr.
- e2-361-514/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Atsakovas
- Š. K.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos bankroto administratoriaus J. G., ieškinį atsakovui Š. K. dėl turtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 4 222,77 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas J. G. (toliau – bankroto administratorius). Bankroto administratoriaus nustatytais duomenimis, iki bankroto bylos iškėlimo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas buvo atsakovas, vienvaldžiai vadovavo įmonės veiklai (įmonės vadovas nebuvo paskirtas), keliant bankroto bylą, įmonė buvo nemoki, nevykdė jokios veiklos, tačiau atsakovas savalaikiai į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, padarė žalą įmonei ir kreditoriams. Dėl nesavalaikio kreipimosi į teismą įmonės kreditoriai patyrė 4 222,77 Eur žalą, šie kreditoriniai reikalavimai patvirtinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartimi. Atsakovas nevykdė ir teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo dalies dėl įmonės dokumentų bei turto perdavimo per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, įmonės registruoto nekilnojamojo turto nėra, valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, šios įmonės vardu registruotų automobilių taip pat nėra. Bankroto administratorius atsakovui siuntė pranešimus dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, taip pat teismo nutartį, tačiau atsakovas į pranešimus nereagavo, iki ieškinio pateikimo teismui dienos teismo nutartimi nustatytų įpareigojimų perduoti bendrovės turtą ir dokumentus nevykdė, todėl, nesant pateiktų buhalterinių dokumentų, nustatyti tikrosios įmonės finansinės padėties nėra galimybės.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka – asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Tinkamai apie iškeltą bylą informuotas atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Ieškovės bankroto administratorius reiškia reikalavimą atsakovui dėl žalos atlyginimo, nes, įmonei esant nemokiai pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) įtvirtintus kriterijus, įmonės vienintelis akcininkas, nesant paskirto įmonės vadovo – atsakovas, savalaikiai nesikreipė į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, ir dėl nesavalaikio kreipimosi į teismą įmonė bei kreditoriai patyrė 4 222,77 Eur žalą.
Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad bendrovės akcininkai (t. y., juridinio asmens dalyviai), priimdami sprendimus, privalo atsižvelgti į įstatymuose įtvirtintą viešąjį interesą, veikti bendrovės naudai, užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų protingi. Nurodytos nuostatos lemia taip pat ir įmonės akcininkų pareigą elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo įmonė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-329/2009). Ši pareiga atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žala atlyginama visiškai tiek kilusi dėl asmenų sąmoningų veiksmų, tiek ir atsiradusi dėl jų neveikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2003, 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2011). ĮBĮ 8 straipsnis numato, kad įmonės vadovas ir savininkai privalo kreiptis į teismą, jeigu paaiškėja aplinkybė, jog įmonė negalės atsiskaityti su kreditoriais, o šio įstatymo 2 straipsnio 9 dalis nustato, kad įmonės savininku yra pripažįstami įmonės akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, taigi bankroto įstatymas numato tikslias akcininkų atsakomybės ribas – daugiau nei 1/10 dalį balsų turinčių akcininkų pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto iškėlimo įmonei esant nemokiai. Akcininko, galinčio daryti įtaką įmonės veiklai, visiškas nesirūpinimas bendrovės finansine padėtimi, gebėjimu vykdyti prievoles, yra pagrindu pripažinti juridinio asmens dalyvį buvus nesąžiningą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 2A-794/2012).
Iš Juridinių asmenų registro išrašo duomenų nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta 2007 m. vasario 21 d., atsakovas nuo 2015 m. liepos 16 d. buvo šios įmonės vienintelis akcininkas. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 16 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Mažeikių skyriaus iniciatyva uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė J. G.. Šioje nutartyje teismas konstatavo, jog įmonės įsiskolinimas 2018 m. kovo 14 d. VSDF biudžetui sudarė 1 394,00 Eur, įmonė buvo įspėta dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau susidariusio įsiskolinimo nepadengė, registruoto turto įmonė neturi, nuo 2015 metų įmonė finansinių atskaitomybių neteikė, todėl teismas padarė išvadą, jog įmonė yra nemoki. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartimi patvirtinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriai: antros eilės – VSDFV Mažeikių skyrius su jo 1 394,00 Eur finansiniu reikalavimu bei trečios eilės – Telia Lietuva su 2 828,44 Eur finansiniu reikalavimu. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2018 m. spalio 16 d. Kadangi nei bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, nei atsakovas nėra teikę finansinės atskaitomybės dokumentų nuo 2015 metų, todėl nėra galimybės nustatyti, kada pradelsti įmonės įsipareigojimai viršijo pusę jos į balansą įrašyto turto vertės, bei nustatyti tikrosios finansinės padėties. Bylos duomenimis nustatyta, jog įmonei nevykdant Valstybinio socialinio draudimo įstatymu ir Valstybinio socialinio biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėmis nustatytų privalomųjų mokėjimų, vengiant atsiskaitinėti su kreditoriumi VSDFV Mažeikių skyriumi, 2018 m. kovo 14 d. datai susidarė 1 394,00 Eur įsiskolinimas VSDF biudžetui, be to, įmonė liko skolinga dar vienam kreditoriui – Telia Lietuva, 2 828,44 Eur. Taigi, teismas sprendžia, jog yra visos būtinosios atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovas, būdamas vieninteliu įmonės savininku, privalėjo elgtis rūpestingai, atidžiai, apdairiai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus bei kitus teisės aktus, laiku ir tinkamai atsiskaitytų su kreditoriais. Kaip įmonės savininkas, atsakovas turėjo žinoti prastą įmonės finansinę padėtį, pasiektą nemokumo būklę, tačiau savo pareigos savalaikiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdė, dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei kreipėsi ne juridinio asmens dalyviai, bet bendrovės kreditorė VSDFV Mažeikių skyrius. Teismas konstatuoja, kad atsakovo, kaip įmonės vienintelio akcininko (savininko), neteisėti veiksmai (neveikimas) nulėmė žalos padarymą ieškovei bei atsakovo pareigą ją atlyginti (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Byloje duomenų, kad atsakovas būtų atlyginęs padarytą žalą ieškovei, nėra.
Atlikus formalų byloje pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą, bei atsakovui nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį ir įrodymų, patvirtinančių ieškovei padarytos žalos atlyginimą, ieškovo argumentų dėl skolos pagrįstumo ir jos dydžio neginčijus, daroma išvada, jog, pasitvirtinus paminėtų ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą, todėl ieškinio reikalavimas tenkinamas, ieškovei iš atsakovo priteisiamas 4 222,77 Eur žalos atlyginimas (CK 1.5 straipsnis, 2.87 straipsnio 1, 4 dalys ir 7 d., 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsniai, CPK 285 straipsnio 2 dalis, ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis,10 straipsnio 11 dalis, 11 straipsnio 5 dalies 14 punktas).
Atsakovas praleido terminą įvykdyti savo piniginę prievolę ieškovei, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Iš atsakovo taip pat priteisiamas 95,00 Eur žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos bankroto administratoriaus J. G., ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai bankroto administratoriaus J. G., iš atsakovo Š. G. 4 222,77 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt dviejų eurų 77 ct) turtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. gruodžio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti valstybės biudžetui iš atsakovo Š. G. 95,00 Eur (devyniasdešimt penkių eurų 00 ct) žyminį mokestį, mokamą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, esančias Lietuvos bankuose.
Atsakovas negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus ir apmokėtą žyminiu mokesčiu.
Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.