Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovui G. B.,

nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui D. J. ir suinteresuoto asmens Strėvininkų socialinės globos namų atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. J., V. M. ir Strėvininkų socialinės globos namams dėl teismo sprendimo, kuriuo suinteresuotas asmuo D. J. pripažinta neveiksnia, peržiūrėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovas G. B. palaikė pareiškimo reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos pareiškimas grindžiamas šiais argumentais išdėstytais pareiškime bei pareiškėjo atstovo paaiškintais teismo posėdžio metu:

- D. J. gyvena (duomenys neskelbtini), ji serga psichikos liga, yra nedarbinga, nesiorientuoja aplinkoje, negali savimi pasirūpinti, jai reikalinga nuolatinė kito žmogaus globa ir priežiūra;

- Kauno apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7819/2005 suinteresuotas asmuo D. J. dėl psichinės ligos pripažinta neveiksnia. Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-01125-422/2006 neveiksnios D. J. globėja paskirta jos duktė V. M.;

- pasikeitus fizinių asmenų civilinio veiksnumo/ neveiksnumo teisiniam reglamentavimui, būtina peržiūrėti teismo sprendimą, kuriuo suinteresuotas asmuo D. J. pripažinta neveiksnia, ir nustatyti konkrečias turtinių ir asmeninių neturtinių santykių sritis, kuriose ji laikytina neveiksnia, atsižvelgiant teismo psichiatrijos ekspertizės aktą;

- Kaišiadorių socialinių paslaugų centro išvadoje nurodyta, kad D. J. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose turtinių santykių srityse, kadangi ji geba atlikti tik nesudėtingus matematinius veiksmus, niekur nesimokė ir gebėjimai minimalūs, nežino kiek gauna pensijos; praradusi įgūdžius sudaryti lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai, vartojimo kredito sutartis; negebėtų savarankiškai sudaryti ilgalaikių ar trumpalaikių finansinių sandorių, negebėtų savarankiškai disponuoti kilnojamuoju bei nekilnojamuoju turtu, priimti palikimo, sudaryti testamento bei dalyvauti ūkinėje komercinėje veikloje. D. J. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose asmeninių neturtinių santykių srityse, išskyrus savitvarkos įgūdžių sritį, kadangi ji nesuvokia ir negeba apibūdinti savo sveikatos būklės, lankantis pas gydytojus reikalinga kito asmens pagalba; gebėtų susitvarkyti gyvenamąją aplinką, t. y. išsiplauti grindis, pasikloti lovą, nusivalyti dulkes, tačiau nesuprasdama priimamų sprendimų, negalėtų priimti sprendimo santuokos sudarymui, negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios, negalėtų būti globėja (rūpintoja), pagalbininke.

Atsižvelgus į teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas, suinteresuotas asmuo D. J. į teismo posėdį nekviesta ir byla išnagrinėta jai nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 464 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.6 straipsnį civilinis teisnumas ir veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. CK asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (2.5 straipsnis). CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje.

Teismo sprendimas dėl asmens, turinčio psichikos sutrikimą, pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje turi būti pagrįstas išsamiais, protingais įrodymų vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo metu, priimtas vadovaujantis šio asmens interesų apsaugos tikslais ir tik įsitikinus, kad tuo konkrečiu atveju asmens teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami, ir šis jo privataus gyvenimo (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis) apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatą bei interesus.

Pagal Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją tokiais įrodymais teismas laiko išsamią ir visapusišką eksperto medicininę išvadą. Kita vertus, EŽTT savo praktikoje nuosekliai pabrėžia, kad asmens veiksnumo ribojimo klausimas negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai, o medicininė išvada negali būti pernelyg suabsoliutinama. Todėl teismas, priimdamas sprendimą dėl asmens veiksnumo ribojimo, negali vadovautis tik medicininėje išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi, vertindamas jį kaip pakankamą pagrindą neveiksnumui (ribotam veiksnumui) konstatuoti. Bet koks sprendimas, pagrįstas asmens psichinių gebėjimų vertinimu, turi būti pagrįstas medicininiais dokumentais, tačiau teisėjas, o ne gydytojas, kad ir psichiatras, turi įvertinti visas svarbias aplinkybes, susijusias su suinteresuotu asmeniu ir jo asmeninėmis aplinkybėmis. Todėl tai yra bylą nagrinėjančio teisėjo funkcija nuspręsti, ar tokia kraštutinė priemonė kaip veiksnumo ribojimas yra būtina, ar gali pakakti mažiau ribojančios priemonės (žr. EŽTT 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimą byloje X. ir Y. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 5193/09; 2008 m. kovo 27 d. sprendimą byloje Shtukaturov prieš Rusiją, peticijos Nr. 44009/05). Asmens veiksnumo ribojimo mastas yra siejamas ne su santykių sritimis, kurios tokiam asmeniui yra aktualios ar neaktualios, o su psichikos sutrikimo pobūdžiu bei intensyvumu ir to nulemtu asmens negalėjimu suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019).

Neveiksniu tam tikroje srityje ir globos reikalingu tose srityse iš esmės gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis tam tikrose srityse (dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam), pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti..

2015 m. kovo 26 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnyje nurodyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 2016 m. sausio 1 d., priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas, taip pat gali kreiptis kiti CK 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys. Jei per vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo dienos šioje dalyje nurodyti asmenys nesikreipia dėl iki įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksnaus asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga.

Vadovaujantis teismo psichiatrijos ekspertizės išvadomis, Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7819/2005 suinteresuotas asmuo D. J. dėl psichinės ligos – paranoidinės šizofrenijos ­– pripažinta neveiksnia. Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-01125-422/2006 neveiksniai D. J. nustatyta globa ir jos globėja paskirta jos duktė V. M.. D. J. nuo 2012 m. kovo 22 d. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (slaugos) poreikis.

Kaišiadorių socialinių paslaugų centro socialinio darbuotojo išvadoje, parengtoje pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtintą Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašą, nurodyta, kad suinteresuotas asmuo D. J. suvokia pinigų vertę, geba atlikti nesudėtingus matematinius veiksmus, suskaičiuoja labai nedideles pinigų sumas, šiek tiek skaito, tačiau niekur nesimokė, todėl gebėjimai yra labai minimalūs; kiek gauna pensijos, nežino; praradusi įgūdžius sudaryti lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai, vartojimo kredito sutartis; klausimų apie finansinius įsipareigojimus negeba suvokti, nesupranta turinio esmės ir negali pateikti logiško atsakymo; negeba apibūdinti savo sveikatos būklės, nežino, kokia liga serga; savarankiškai paprašo pagalbos pas globos įstaigoje dirbančius specialistus; geria vaistus, tačiau nuo ko jie, nesuvokia; lankantis pas gydytojus ar vykstant į medicinos įstaigas, reikalinga pagalba, palydėjimas, vienai sunku ne tik orientuotis, bet ir negeba atsiminti medikų nurodymų ir rekomendacijų; gali pasirūpinti savo higiena, tačiau reikia priminti, paraginti; moka gaminti maistą, tačiau pati nesigamina, nes yra praradusi įgūdžius, pati pavalgo pateiktus patiekalus; savitvarkos įgūdžių srityje gebėjimų turi, susitvarko savo gyvenamąją patalpą, pasikloja lovą, išsiplauna grindis, nusivalo dulkes; ji nežino kiek jai yra metų, kiek laiko gyvena globos namuose.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus pateiktame teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-69/2020 nurodyta, kad D. J. konstatuojamas psichikos sutrikimas – Paranoidinė šizofrenija (F20.0). Pagal savo psichikos būklę D. J. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti visose turtinių santykių ir visose asmeninių neturtinių santykių srityse.

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas, siekdamas suinteresuoto asmens D. J. fizinio, socialinio, ekonominio ir emocinio saugumo, atsižvelgdamas į jos fizinę ir psichikos būklę, į jos amžių, jos gyventą ir gyvenamą gyvenimą, elgseną šiuo metu, sprendžia, jog, nagrinėjamu atveju, esant tokiai suinteresuoto asmens D. J. fizinei ir psichikos būklei, ji pripažintina neveiksnia pagal Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus pateiktą teismo psichiatrijos ekspertizės aktą Nr. 83TPK-69/2020 šiose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtinto Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo nurodytose srityse: turtinių santykių sritys – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.) (10.1.1 punktas); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan. (10.1.2 punktas); kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.) (10.1.3 punktas); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.) (10.1.4 punktas); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.) (10.1.5 punktas); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.) (10.1.6 punktas); ir asmeninių neturtinių santykių srityse – savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.) (10.2.1 punktas); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.) (10.2.2 punktas); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.) (10.2.3 punktas); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus (10.2.4 punktas); darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.) (10.2.5 punktas); politinių teisių sritis (teisė balsuoti, būti išrinktam ar renkamam į pareigas (10.2.6 punktas); gebėjimas kreiptis į teismą ar viešojo administravimo institucijas (10.2.6 punktas). Paminėtina, kad nors Kaišiadorių socialinių paslaugų centro socialinio darbuotojo išvadoje nurodoma, kad D. J. nėra neveiksni savitvarkos įgūdžių srityje, tačiau ekspertizės išvados paneigia aplinkybes, kad ji gali būti savarankiška savitvarkos įgūdžių srityje, nes pati globos namuose nesitvarko, o tvarko įstaigos darbuotojai, pati savimi pasirūpinti negali.

Pažymėtina, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba asmens pripažinimas ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą, yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t. y. tokiam asmeniui suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, siekiant apsaugoti ir užtikrinti negalią turinčių asmenų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat siekiant skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, keistinas Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-7819/2005 ir nustatytinos konkrečios sritys, kuriose suinteresuotas asmuo D. J. laikytina neveiksnia (Neįgaliųjų teisių konvencijos 1 straipsnio 1 dalis ir CK 2.10 straipsnis).

Peržiūrėjus teismo sprendimą, kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu, ir nustačius tam tikras sritis, kuriose asmuo laikomas neveiksniu, anksčiau nustatyta tokio asmens globa ir paskirtas globėjas lieka nepakeistas, o globėjas veikia atitinkamose srityse, kur asmuo pripažintas neveiksniu (CK 2.10 ir 3.240 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 468 ir 469 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 468 ir 469 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-7819/2005, kuriuo D. J., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinta neveiksnia ir nustatyti konkrečias sritis, kuriose D. J. laikytina neveiksnia:

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.);

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;

- kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);

- nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);

- paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);

- dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

- savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.);

- sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.);

- šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.);

- asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;

- darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.);

- politinių teisių sritis (teisė balsuoti, būti išrinktam ar renkamam į pareigas);

- gebėjimas kreiptis į teismą ar viešojo administravimo institucijas.

Sprendimui įsiteisėjus, teisės aktų nustatyta tvarka pateikti sprendimo duomenis Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.