- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-11
- Bylos Nr.
- AN2-195-932/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01605-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Advokatai
- Algis Tursas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal S. U. atstovo advokato Algio Turso ir Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) įgaliotosios atstovės Gintarės Martinkutės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria Institucijos 2023 m. gruodžio 1 d. nutarimas Nr. NZT-ANR_N-4842-2023 administracinio nusižengimo byloje panaikintas ir byla grąžinta iš naujo tirti bei nagrinėti Institucijai, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Institucijos 2023 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. NZT-ANR_N-4842-2023 S. U. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalį skirta nuobauda – įspėjimas dėl to, kad 2022 m. lapkričio 28 d., 10 val., atlikto žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu paaiškėjo, kad tarp žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, yra S. U. priklausantys statiniai, kuriais S. U. yra savavališkai užėmusi ir savavališkai naudoja valstybinės žemės 33 kv. m., 22 kv. m., 17 kv. m., 10 kv. m., 1,5 kv. m. ir 16 kv. m. plotus. Konstatuota, kad tokiu būsu S. U. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 ir 11 punktų reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi Institucijos 2023 m. gruodžio 1 d. nutarimas Nr. NZT-ANR_N-4842-2023 administracinio nusižengimo byloje panaikintas ir byla grąžinta iš naujo tirti bei nagrinėti Institucijai.
II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo teisiniai argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu S. U. atstovas advokatas Algis Tursas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną S. U. nutraukti, taip pat prašoma priteisti patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
2.1. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis civilinėje byloje priimtu teismo sprendimu dėl juridinio fakto nustatymo, konstatavo, kad žemės sklypas nebuvo užimtas savavališkai, jis buvo naudojamas teisėtai, todėl S. U. nepadarė jai inkriminuoto administracinio nusižengimo. Be to, sprendimas bylą grąžinti tirti ir nagrinėti iš naujo priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Atstovo teigimu, skundžiamą nutartį priėmęs teismas nepasisakė, kokias papildomas aplinkybes reikia nustatinėti, kodėl jos negali būti nustatytos bylą nagrinėjant teisme. Pats teismas savo iniciatyva surinko papildomus įrodymus, kurie kaip tik paneigia S. U. atsakomybę, o Institucijos atstovė teisme paaiškino, kad surašant nutarimą įvyko žmogiškoji klaida.
3. Apeliaciniu skundu Institucijos įgaliotoji atstovė Gintarė Martinkutė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos nutarimą.
3.1. Institucijos atstovė nurodo, kad iš byloje pateiktų duomenų ir S. U. paaiškinimų matyti, jog statiniai priklauso jos sutuoktiniui J. U. (J. U.). Visgi, kaip pabrėžiama skunde, sutuoktiniui priklausantys statiniai nėra jo asmeninė nuosavybė, kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnį tai yra bendras sutuoktinių turtas, kuris įgytas būnant santuokoje ir yra valdomas iki dabar. Atsižvelgiant į tai, Institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių S. U. savavališką naudojimąsi valstybine žeme. Tuo pačiu pažymima, kad S. U. buvo informuota apie galimybę teikti paaiškinimus raštu bei galimybę susitikimą dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo organizuoti nuotoliniu būdu, prisijungiant per vaizdo konferencijų programą.
3.2. Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl būtinumo įvertinti aplinkybes dėl statinių naudotojų mokėtą žemės mokestį, kas, kaip nurodoma skundžiamoje nutartyje, galėjo sudaryti pagrįstą manymą dėl žemės sklypo naudojimo teisėtumo. Institucijos įsitikinimu, joks žemės mokesčių mokėjimas nepatvirtina valdyti užimtą valstybinę žemę, šiai dienai žemės sklypas nėra suformuotas, o S. U. nebuvo suteiktas joks leidimas naudotis valstybine žeme.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos įgaliotoji atstovė prašo atmesti S. U. atstovo apeliacinį skundą.
4.1. Atsiliepime, kuris iš esmės yra identiškas Institucijos apeliacinio skundo turiniui, nurodoma, kad Institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių S. U. savavališką naudojimąsi valstybine žeme. Nors statiniai priklauso J. U., tačiau sutuoktiniui priklausantys statiniai nėra jo asmeninė nuosavybė, kadangi pagal CK 3.88 straipsnį tai yra bendras sutuoktinių turtas, kuris įgytas būnant santuokoje ir yra valdomas iki dabar. Atsižvelgiant į tai, Institucijos nutarimu S. U. pagrįstai buvo patraukta atsakomybėn dėl savavališko valstybinės žemės naudojimo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
Apeliaciniai skundai netenkinami.
1. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentus, konstatuoja, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniuose skunduose nurodomais motyvais nėra jokio pagrindo.
2. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, kuria buvo panaikintas Institucijos nutarimas ir byla grąžinta iš naujo tirti bei nagrinėti Institucijai. Tokį sprendimą apylinkės teismas motyvavo tuo, kad byloje surinkti duomenys nepatvirtina administraciniame kaltinime inkriminuotų aplinkybių dėl minėtų statinių priklausomybės būtent S. U., Institucija nevertino aplinkybių, susijusių su faktiniu statinių ir žemės sklypo naudojimu, bylai reikšmingos faktinės aplinkybės nebuvo tinkamai tikrinamos ir tiriamos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti tokioms skundžiamos nutarties išvadoms.
3. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad Institucijos priimamas nutarimas turi atitikti ANK 618 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus, t. y. be kitų šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų, turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Iš Institucijos nutarimo turinio matyti, kad S. U. buvo pripažinta kalta pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį dėl to, kad valstybinėje žemėje yra jai priklausantys statiniai, kuriais ji savavališkai užėmė ir naudoja valstybės žemės plotus. Iš tokių esminių Institucijos nutarimo aplinkybių visiškai nėra aišku, nei kokie statiniai S. U. priklauso, nei dėl kurių statinių valstybinėje žemėje naudojimo ji buvo patraukta atsakomybėn. Pabrėžtina, kad teismo posėdyje dalyvavusi Institucijos atstovė negalėjo paaiškinti, kodėl nutarimas buvo surašytas būtent S. U., taip pat negalėjo atsakyti, dėl kurių statinių S. U. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn (b. l. 85-86). Vien šios aplinkybės rodo, kad Institucijos nutarimas neatitinka ANK 618 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų. Be kita ko, Institucija apskritai neatliko išsamaus tyrimo, o nutarimas buvo priimtas ignoruojant dalį reikšmingų duomenų, kurie Institucijai buvo neabejotinai žinomi.
4. Pažymėtina, kad nagrinėjamo nusižengimo kontekste apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Taigi apylinkės teismas negali priimti savarankiško sprendimo pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, o tik patikrina, ar tokio pobūdžio sprendimą pagrįstai priėmė Institucija. Šiuo atveju nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina ir tai, kad statiniai, kaip galima spręsti, dėl kurių S. U. ir buvo nubausta, priklauso jos sutuoktiniui J. U.. Šios aplinkybės Institucijai neabejotinai buvo žinomos, tai patvirtina ir teismo posėdžio metu atstovės duoti paaiškinimai, tačiau tiriant bei nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka jos liko visiškai ignoruotos. Institucijos apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas ir toks turtas, kuris įgytas ir vieno sutuoktinio vardu po santuokos sudarymo. Vis dėlto visiškai nėra aišku, kodėl ši aplinkybė buvo ignoruojama sprendžiant dėl vieno ar abiejų sutuoktinių veiksmais galimai padaryto administracinio nusižengimo. Šioje vietoje apylinkės teismui net ir nustačius, kad administracinį nusižengimą padarė ne S. U., o kitas asmuo, teismas savarankiškai negalėtų pripažinti kito asmens kaltu pagal ANK 110 straipsnį, dėl to, kad įstatymas imperatyviai numato dėl šio administracinio nusižengimo priimti nutarimą pirmiausia Institucijai. Taigi šiuo aspektu nėra jokio pagrindo pritarti Institucijos apeliacinio skundo argumentams, kad jos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
5. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pritarti ir S. U. atstovo argumentams, neva apylinkės teismas aiškiai konstatavo, jog padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena turėjo būti nutraukta. Kaip minėta, šiuo atveju apylinkės teismas konstatavo, kad Institucijos nutarimas buvo priimtas formaliai, neištyrus reikšmingų aplinkybių, tuo pačiu pažymėta, kad byloje surinkti duomenys nepatvirtina inkriminuoto kaltinimo dalies dėl minėtų statinių priklausomybės būtent S. U.. Pabrėžtina, kad tokias išvadas padaręs apylinkės teismas vertino tik Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą Institucijos vertintų aplinkybių aspektu, kurios nesudarė pagrindo kaltinančiai išvadai. Vis dėlto kartu su nevertintais bylos duomenimis privalo būti įvertintas ir sutuoktinių teisinis statusas, kuris nustato bendrąją sutuoktinių nuosavybę įgijus turtą jau po santuokos sudarymo. Tai reiškia, kad daryti išvadą, ar padaryta veika (ne)turi administracinio nusižengimo požymių, bus galima tik atlikus išsamų tyrimą, įvertinus visas bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir S. U. atstovo pateiktų reikšmingų duomenų. Nors apylinkės teismas ir nenurodė, kokias papildomas konkrečias aplinkybes reikia nustatinėti, kodėl jos negali būti nustatytos bylą nagrinėjant teisme, akivaizdu, jog pirmiausia Institucijai kyla pareiga nustatyti reikšmingas aplinkybes ir priimti tokį nutarimą, kuris atitiktų įstatymo keliamus reikalavimus. Savarankiškai apylinkės teismas negali perimti Institucijai suteiktų kompetencijų bei atlikti dar ir ne teismo tvarka nutarimą priimančios Institucijos funkcijų.
6. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria Institucijos 2023 m. gruodžio 1 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje panaikintas ir byla grąžinta iš naujo tirti bei nagrinėti Institucijai, yra teisėta ir pagrįsta, todėl atitinkamai nėra jokio pagrindo tenkinti apeliacinių skundų ir naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
7. Apeliaciniu skundu S. U. atstovas advokatas prašė priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. ANK 666 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti gali būti atlyginamos tik tokiu atveju, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą, t. y. konstatavus, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Šiuo atveju netenkinus apeliacinių skundų ir palikus galioti apylinkės teismo nutartį, kuria byla grąžinta iš naujo tirti bei nagrinėti Institucijai, nėra pagrindo priteisti patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Sprendimas dėl patirtų išlaidų atlyginimo viso proceso metu galės būti priimamas tik atlikus išsamų tyrimą ir priėmus galutinį sprendimą, todėl šioje stadijoje toks prašymas paliktinas nenagrinėtas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą ir S. U. atstovo advokato Algio Turso bei Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos įgaliotosios atstovės Gintarės Martinkutės apeliacinių skundų netenkinti.
S. U. atstovo advokato Algio Turso prašymą dėl patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti palikti nenagrinėtą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.