Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Bronius Varsackis išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

N. K., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. K. 2007 m. birželio 8 d. iki 2012 m. liepos 20 d. būdama uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), direktore bei tuo pat metu vykdydama kasininko pareigas, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas” nuostatas ir 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas” 2 dalies nuostatą „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“ būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, aplaidžiai tvarkė 2009 m. sausio 1 d. – 2012 m. liepos 1 d. laikotarpio uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tai yra:

- pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1 d. reikalavimą, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 19 str. 2 d. reikalavimą, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, 1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (2004 m. kovo 30 d. redakcija Nr. IX-2084) 12 str. 1 d. nuorodą, kad „1. Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, nes neišsaugojo gautino PVM, nepaskirstyto pelno (nuostolių), mokėtino darbo užmokesčio, mokėtino GPM, mokėtino socialinio draudimo, mokėtino garantinio fondo, kitų mokėtinų sumų, pajamų ir sąnaudų buhalterinių sąskaitų apskaitos registrų, kuriuose buvo registruojamos ūkinės operacijos pagal kiekvieną dokumentą už 2009 metus ir už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.; neišsaugojo mokėtino PVM už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., neišsaugojo atsargų (prekių skirtų perparduoti) buhalterinių sąskaitų apskaitos registrų už 2009, 2010 ir 2011 metus, kuriuose buvo registruojamos atsargų įsigijimo ir nurašymo ūkinės operacijos pagal kiekvieną dokumentą, neišsaugojo gautų išankstinių mokėjimų apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. liepos 1 d. pagal atskirus mokėtojus,

- pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. reikalavimą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 16 str. 3 d. reikalavimą, kad „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka, apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“, nes N. K. avanso apyskaitoje už 2009 m. liepos mėnesį įregistruotas atsakingo asmens 2000 litų (579,24 eurų) grynų pinigų sumokėjimas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ be grynų pinigų sumokėjimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, realiai ši suma buvo sumokėta per atsiskaitomąją sąskaitą, pagal bendrovės pateiktus dokumentus ir tvarkomą apskaitą negalima nustatyti avanso apyskaitoje nurašytų 2000 litų (579,24 eurų) panaudojimo,

tokiu būdu N. K. aplaidžiai tvarkė uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. liepos 1 d., t. y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje;

be to, ji nuo 2007 m. birželio 8 d. iki 2012 m. liepos 20 d. būdama uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), direktore bei tuo pat metu vykdydama kasininko pareigas, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas” nuostatas ir 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas” 2 dalies nuostatą „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“ būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, apgaulingai tvarkė 2009 m. vasario 27 d. – 2012 m. liepos 1 d. laikotarpio uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, t. y.:

- pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. reikalavimą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 straipsnio 4 dalies reikalavimą, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad, „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 16 straipsnio 3 dalies reikalavimą, kad „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka, apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“, nes 147087,35 litų (42599,41 eurų) sumai, kurie buvo įtraukti į jos avanso apyskaitas, nepateikė buhalterei, tvarkančiai uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, dėl ko uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registruose nebuvo apskaitytas piniginių lėšų 147087,35 litų (42599,41 eurų) sumai panaudojimas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veikloje,

tokiu būdu N. K. apgaulingai tvarkė uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2009 m. vasario 27 d. iki 2012 m. liepos 1 d., t. y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji N. K. ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kalta prisipažino (10 tomas, 133 - 135 b. l.) ir paaiškino, kad iki šio laiko ji jokių papildomų dokumentų nerado, jų ieškojo ir pateikti jokių dokumentų negali, nes neturi. Ji uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigose dirbo nuo 2007 m., tiksliai mėnesio ir dienos nepamena, iki 2012 m. vasaros, tikslaus laiko nepamena. Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasininkas buvo ji pati ir ji pati buvo atskaitinga už uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasos grynuosius pinigus, kuriuos pati paimdavo iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasos ir kuriuos pati įnešdavo į uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos AB Swedbank kodų generatorius pavedimams atlikti turėjo ji ir buhalterės, kurios atlikdavo tik pavedimus, o banko sąskaitos banko kortelę išimti grynuosius pinigus arba juos įnešti turėjo tik ji pati asmeniškai, ji buvo išduota jos vardu ir tik ji pati asmeniškai išimdavo iš bankomatų ar kitų banko klientų aptarnavimo padalinių grynuosius pinigus ir pati asmeniškai įnešdavo pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą. Ji pripažįsta neišsisaugojusi uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ dalies buhalterinės apskaitos dokumentų, nurodytų kaltinime, nes teko ne kartą kraustytis iš vienų patalpų į kitas patalpas ir ne visus dokumentus išsaugojo. Dėl jos kaip atskaitingo asmens avanso apyskaitoje už 2009 m. liepos mėnesį įregistruoto 2000 litų grynų pinigų sumokėjimo bendrovei „(duomenys neskelbtini) be grynų pinigų sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, nors realiai ši suma buvo sumokėta per atsiskaitomąją sąskaitą. 147087,35 litų (42599,41 eurų) sumą, kuri buvo įtraukta į jos avanso apyskaitas, ji panaudojo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. Tai yra 2011 m. gegužės 25 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. GLR000206 nurodytą 61020,30 litų sumą ir 2011 m. liepos 27 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. GLR000225 nurodytą 24385,00 litų sumą gavo pavedimu per banką iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ į uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą ir nuėmusi ją grąžino uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovui ir akcininkui M. D. per kelis kartus grynais pinigais, nes gaminių, nurodytų šiose PVM sąskaitose faktūrose nepirko ir neperdavė, tačiau neišreikalavo ir pati nesurašė jokio dokumento apie pinigų grąžinimą šiai sumai ir jų nepateikė buhalterei, tvarkančiai uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registruose nebuvo apskaitytas šių piniginių lėšų panaudojimas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. Ji nuomos pinigus už patalpų nuomą uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui T. B. grynais pinigais nešė maždaug nuo 2008 m. iki 2012 m. periodiškai įvairiomis datomis, kurių tiksliai pasakyti negali, nes ne kas mėnesį mokėdavo nuomą grynais pinigais, kadangi jie bendradarbiavo ir kartais darydavo užskaitas už atliktus darbus. Pinigus paduodavo nunešusi jam asmeniškai į kabinetą, kuris buvo tuo pačiu adresu, (duomenys neskelbtini), ir T. B. tik pasirašinėdavo ant to pačio lapo, kad pinigus gavo. Viso už patalpų nuomą susidarė per tuos 4 metus apie 80000 litų., kuriuos sumokėjo grynais pinigais uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, nors žino, kad duodama pinigus už nuomą turėjo pildyti kasos išlaidų orderius, o tuo metu to nedarė, nes apie tai net negalvojo. Jai svarbu buvo atiduoti pinigus, kad paskui nebūtų problemų.

Liudytoja V. J. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (1 tomas, 87, 88 b. l.), kad buvusi administratorė J. G. jai perdavė Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus, kuriuos ji paėmė iš buvusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiosios buhalterės D. S. Daugiau jokių kitų bendrovės buhalterinių dokumentų neturi.

Liudytoja M. R. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (1 tomas, 90, 91 b. l.), kad dirbo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere. Minėtoje įmonėje tvarkė buhalterinę apskaitą. Įmonės direktore dirbo N. K.. Tuo metu, kai dirbdavo, visi buhalteriniai dokumentai, kuriuos pateikdavo direktorė N. K. būdavo pas ją. Jai išeinant iš darbo visus buhalterinius dokumentus perdavė įmonės direktorei N. K. Po jos buhalterinę apskaitą tvarkė D. S. Jokių bendrovės buhalterinių dokumentų pas save neturi.

Liudytoja D. T. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (1 tomas, 96 b. l.), kad uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ dirbo vyriausiosios buhalterės pareigose. Jos darbo laikotarpiu šiai įmonei vadovavo N. K.. Visą buhalterinę apskaitą tvarkė nuosavu kompiuteriu. Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo laikomi pas ją namuose, vėliau pagal dokumentų perdavimo aktą visus turimus dokumentus perdavė bankroto administratorei Jūratei.

Liudytojas A. L. ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, 130, 131 b. l.) paaiškino, kad uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ jis dirbo direktoriaus pareigose. Jam dirbant įmonė turėjo ūkinių santykių su uždarąja akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“, bet visus ūkinius santykius įmonės savininkas M. D. Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose išvardintas prekes ir paslaugas gavo, bei už jas atsiskaitė, nes kai išėjo iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje nebuvo įsiskolinimų tiekėjams. Kaip buvo atsiskaityta už prekes ir paslaugas dabar neprisimena, t. y. buvo atsiskaityta grynais pinigais ar pavedimu per banką.

Liudytojas M. D. ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, 145, 146 b. l.) paaiškino, kad uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi tapo nuo 2012 m. vasario. Uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ turėjo ūkinių santykių su uždarąja akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“, t. y. buvo perkamos prekės - langai, bei paslaugos - langų montavimo paslaugos. 2011 metais buvo sudarytos sutartys su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl prekių ir paslaugų pirkimo, tačiau kokioms sumoms ir kokiems objektams dabar įvardinti negali, bei negali patikrinti įmonės dokumentuose, nes įmonė yra bankrutavusi ir likviduota. Pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras prekes ir paslaugas gavo, bei už jas atsiskaitė pavedimu per banką.

Akistatos protokolu (1 tomas, 160 - 163 b. l.) nustatyta, kad M. D. nurodė N. K. grąžino sumokėtą avansą, tačiau ne 70000 litų ir ne 50000 litų. N. K. nurodė, kad M. D. grąžinusi apie 70000 litų nesurašė jokio šį faktą patvirtinančio dokumento, nes susitikimai ir pinigų gražinimai vyko ne bendrovės patalpose, bet prie namų ir neturėjo dokumentų, kvitų.

Liudytojas S. Č. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (1 tomas, 115 b. l.), kad jis nuo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimo buvo akcininkas. Įmonės direktore buvo N. K.. Kiek uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ už patalpų nuomą mokėdavo pinigų, jis nežino. Su uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ finansiniais reikalais jis neturėjo nieko bendro ir į šiuos klausimus nesikišdavo. Į kitus klausimus, susijusius su įmonės atsiskaitymu už patalpų nuomą nieko negali atsakyti, nes nieko konkrečiai nematė ir nežino. N. K. visą laiką su uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovu surasdavo bendrą kalbą ir būdavo geranoriška bendradarbiavimui, sąžiningai įvykdydavo susitarimus ir yra sąžiningas žmogus.

Liudytojas V. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (1 tomas, 121 - 124 b. l.), kad jis dirbo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. 2007 m. buvo įsteigta uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“. Uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pagal steigimo sutartį turėjo virš 50 uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. N. K. dirbo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Jis pats visiškai į uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vykdomą veiklą nesigilino, veiklos neprižiūrėjo. Pradžioje uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė M. K., o vėliau buhalterė buvo kita, kurios jis turbūt net nėra matęs.

Liudytojas T. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (1 tomas, 185 b. l.), kad jis dirbo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose. Jis pažįsta uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorę N. K., kadangi ši įmonė iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nuomavosi patalpas, o uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pirko langus. Kiek uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo už nuomą jis šiuo metu neatsimena. Uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ už minėtų patalpų nuomą mokėjo tik bankiniais pavedimais. Jokių mokėjimų grynais niekada nėra gavusi. Uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ išvis neturėjo kasos ir atsiskaitymų grynais nevykdė.

Specialisto išvada Nr. 5-2/78 (8 tomas, 81 - 121 b. l.) nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ neišsaugojo gautino PVM, nepaskirstyto pelno (nuostolių), mokėtino darbo užmokesčio, mokėtino GPM, mokėtino socialinio draudimo, mokėtino garantinio fondo, kitos mokėtino sumos, pajamų ir sąnaudų buhalterinių sąskaitų apskaitos registrų, kuriuose buvo registruojamos ūkinės operacijos pagal kiekvieną dokumentą už 2009 metus ir už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d.; gautino PVM, nepaskirstyto pelno (nuostolių), mokėtino darbo užmokesčio, mokėtino GPM, mokėtino socialinio draudimo, mokėtino garantinio fondo, mokėtino PVM, kitos mokėtino sumos, pajamų ir sąnaudų buhalterinių sąskaitų apskaitos registrų, kuriuose buvo registruojamos ūkinės operacijos pagal kiekvieną dokumentą nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., nėra galimybės nustatyti ar apskaitos registruose buvo užfiksuotos visos ūkinės operacijos nurodytos pateiktuose apskaitos dokumentuose, nėra galimybės nustatyti ar visos ūkinės operacijos įrašytos apskaitos registruose buvo pagrįstos apskaitos dokumentais, nėra galimybės nustatyti ar Juridinių asmenų registrui pateiktuose finansinių ataskaitų rinkiniuose už 2009 ir 2010, bei finansinių ataskaitų rinkinyje už 2011 metus, kuris Juridinių asmenų registrui nepateiktas, įrašyti teisingi duomenys apie bendrovės pajamas, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir dėl to pagal tyrimui pateiktus dokumentus nėra galimybės nustatyti uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009, 2010 ir 2011 metus (išvados 5 punktas), neišsaugojo atsargų (prekių skirtų perparduoti) buhalterinių sąskaitų apskaitos registrų už 2009, 2010 ir 2011 metus, kuriuose buvo registruojamos atsargų įsigijimo ir nurašymo ūkinės operacijos pagal kiekvieną dokumentą, nėra galimybės nustatyti ar visos pirktos prekės buvo apskaitytos tvarkomoje apskaitoje ir ar teisingai nurašytos jas realizavus, nėra galimybės nustatyti ar bendrovės balansuose 2009 m. gruodžio 31 d., 2010 m. gruodžio 31 d. ir 2011 m. gruodžio 31 d. pateikti teisingi atsargų likučiai ir dėl to pagal tyrimui pateiktus dokumentus nėra galimybės nustatyti uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009, 2010 ir 2011 metus, neišsaugojo gautų išankstinių mokėjimų apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. liepos 1 d. pagal atskirus mokėtojus, nėra galimybės nustatyti nuo kada, kam ir kokias sumas bendrovė buvo skolinga 2012 m. liepos 1 d. apskaitytų 52484,20 litų (15200,47 eurų) avansų, nėra galimybės nustatyti ar šios bendrovės skolos realios ir dėl to pagal tyrimui pateiktus dokumentus nėra galimybės nustatyti uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010, 2011 ir 2012 metus.

Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo nurodymus, nes N. K. avanso apyskaitoje už 2009 m. liepos mėnesį įregistruotas atsakingo asmens 2000 litų (579,24 eurų) grynų pinigų sumokėjimas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ be grynų pinigų sumokėjimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, realiai ši suma buvo sumokėta per atsiskaitomąją sąskaitą, pagal bendrovės pateiktus dokumentus ir tvarkomą apskaitą negalima nustatyti avanso apyskaitoje nurašytų 2000 litų (579,24 eurų) panaudojimo ir dėl to iš dalies negalima nustatyti uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009 metus. Bendrovei padarytas 2000 litų (579,24 eurų) nuostolis.

Kauno apygardos teismo nutartimis (2 tomas, 76, 77, 103 – 106 b. l.) nustatyta, kad uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla. Bankrotas pripažintas tyčiniu.

Raštu Nr. (27.40-4)RD-4268 (3 tomas, 42 - 44 b. l.) nustatyta, kad įmonė gautas pajamas už parduodamą produkciją apskaitydavo pinigų priėmimo kvitais ir nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. gautas pinigų sumos įmonės kasoje neužpajamuotos, kasos pajamų orderiai neišrašyti, gautos pinigų sumos buvo traukiamos į įmonės direktorės N. K. avanso apyskaitas. Pagal pateiktus banko išrašus akcinės bendrovės „Swedbank“ nustatyta, kad iš banko sąskaitos buvo nuiminėjami grynieji pinigai, kurie įmonės kasoje taip pat neužpajamuoti, jie traukiami buvo į įmonės direktorės N. K. avanso apyskaitas. Pagal pateiktas avanso apyskaitas nustatyta, kad N. K. vieną kartą į mėnesį neatsiskaitydavo su įmonės kasa, nepanaudoto likučio neįnešdavo į įmonės kasą, o perkeldavo į kitas avanso apyskaitas. Pagal pateiktą paskutinę 2012 m .gegužės 31 d. avanso apyskaitą Nr. b/n, N. K. nepanaudotas avanso likutis yra 147087,35 litai (ši suma susidarė nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. gegužės 31 d.), šiai sumai išlaidas patvirtinantys dokumentai nepateikti, į įmonės kasą ši suma neįnešta, neužpajamuota (kasos pajamų orderis neišrašytas), į banko sąskaitą neįnešta.

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (4 tomas, 93, 94 b. l.) nustatyta, kad bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo pateikė dokumentus, tame tarpe pateikta 2014 m. gegužės 5 d. Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos operatyvaus patikrinimo pažymos kopija; 2012 m. gegužės 31 d. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ avanso apyskaita, kurioje nurodyta N. K. skola įmonei 147087,35 litai, pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos tarp pardavėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir pirkėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kopija, steigimo sutarties kopija; juridinių asmenų registro registravimo pažymėjimo kopija; įstatų kopija; apygardos teismo nutarties iškelti bankroto bylą ir paskirti administratoriumi kopija.

Į bylą pateiktos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijos (3 tomas, 67 - 200 b. l., 4 tomas, 1 -9 2 b. l.).

Į bylą pateiktos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, N. K., A. K. Danske Bank ir AB Swedbank banko sąskaitos išrašai (4 tomas, 164 - 200 b. l., 5 tomas, 1 - 51 b. l.), (8 tomas., 62 - 64 b. l.), (7 tomas, 170 - 179, 185 - 187 b. l.).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (4 tomas, 159 - 163 b. l.) nustatyta, kad administratorius pateikė buhalterinius dokumentus.

Valstybės įmonė Registrų centras (2 tomas, 164 - 199 b. l., 3 tomas, 1 – 13, 14 – 40 b. l.) pateikė uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įstatų, aiškinamųjų raštų, finansinių ataskaitų kopijos, prašymų registruoti juridinių asmenų registre, apygardos teismo nutarties, steigimo sutarties kopijos.

Raštas (6 tomas, 167 - 169 b. l.) nustatyta, kad uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veikla pasibaigusi.

Raštu (7 tomas, 73 - 153 b. l.) nustatyta, kad uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ tarpusavio atlikti mokėjimai laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2012 m. liepos 24 d. bei tarpusavio mokėjimų ir išrašytų PVM sąskaitų faktūrų atlikti įskaitymai (sudengimai). Visi mokėjimai buvo mokami išimtinai tik atliekant bankinius pavedimus ir bendrovė nėra gavusi jokių mokėjimų grynais pinigais iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, tiek apgaulingas, tiek aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas siejamas su Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, apgaulingu ir/ar netinkamu vykdymu. Taip pat pažymėtina, kad tiek apgaulingo, tiek aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu.

Teismo ištirtų įrodymų visuma, pačios kaltinamosios N. K. prisipažinimu, nustatyta, kad N. K. 2007 m. birželio 8 d. iki 2012 m. liepos 20 d. būdama uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), direktore bei tuo pat metu vykdydama kasininko pareigas, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas” nuostatas ir 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas” 2 dalies nuostatą „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“ būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, aplaidžiai tvarkė 2009 m. sausio 1 d. – 2012 m. liepos 1 d. laikotarpio uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tai yra:

- pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1 d. reikalavimą, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 19 str. 2 d. reikalavimą, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, 1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (2004 m. kovo 30 d. redakcija Nr. IX-2084) 12 str. 1 d. nuorodą, kad „1. Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, nes neišsaugojo gautino PVM, nepaskirstyto pelno (nuostolių), mokėtino darbo užmokesčio, mokėtino GPM, mokėtino socialinio draudimo, mokėtino garantinio fondo, kitų mokėtinų sumų, pajamų ir sąnaudų buhalterinių sąskaitų apskaitos registrų, kuriuose buvo registruojamos ūkinės operacijos pagal kiekvieną dokumentą už 2009 metus ir už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.; neišsaugojo mokėtino PVM už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., neišsaugojo atsargų (prekių skirtų perparduoti) buhalterinių sąskaitų apskaitos registrų už 2009, 2010 ir 2011 metus, kuriuose buvo registruojamos atsargų įsigijimo ir nurašymo ūkinės operacijos pagal kiekvieną dokumentą, neišsaugojo gautų išankstinių mokėjimų apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. liepos 1 d. pagal atskirus mokėtojus,

- pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. reikalavimą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 16 str. 3 d. reikalavimą, kad „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka, apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“, nes N. K. avanso apyskaitoje už 2009 m. liepos mėnesį įregistruotas atsakingo asmens 2000 litų (579,24 eurų) grynų pinigų sumokėjimas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ be grynų pinigų sumokėjimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, realiai ši suma buvo sumokėta per atsiskaitomąją sąskaitą, pagal bendrovės pateiktus dokumentus ir tvarkomą apskaitą negalima nustatyti avanso apyskaitoje nurašytų 2000 litų (579,24 eurų) panaudojimo,

tokiu būdu N. K. aplaidžiai tvarkė uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. liepos 1 d., t. y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje;

be to, ji nuo 2007 m. birželio 8 d. iki 2012 m. liepos 20 d. būdama uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), direktore bei tuo pat metu vykdydama kasininko pareigas, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas” nuostatas ir 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas” 2 dalies nuostatą „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“ būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, apgaulingai tvarkė 2009 m. vasario 27 d. – 2012 m. liepos 1 d. laikotarpio uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, t. y.:

- pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. reikalavimą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 straipsnio 4 dalies reikalavimą, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad, „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 16 straipsnio 3 dalies reikalavimą, kad „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka, apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“, nes 147087,35 litų (42599,41 eurų) sumai, kurie buvo įtraukti į jos avanso apyskaitas, nepateikė buhalterei, tvarkančiai uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, dėl ko uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registruose nebuvo apskaitytas piniginių lėšų 147087,35 litų (42599,41 eurų) sumai panaudojimas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veikloje,

tokiu būdu N. K. apgaulingai tvarkė uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2009 m. vasario 27 d. iki 2012 m. liepos 1 d., t. y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji yra kalta, todėl baustina.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamoji sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (10 tomas, 160 - 162 b. l.).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką, apysunkį nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką, nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

N. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnis).

N. K. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 10, 11 straipsniai). Neteista (10 tomas, 41, 42, 43 - 45, 123, 124 b. l.), administracine tvarka nebausta (10 tomas, 40 b. l.), nedirbanti.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajai už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą skirtina prokuroro siūloma minėto straipsnių sankcijose numatyta bausmės rūšis – bauda.

Paskirtos bausmės subendrintinos visiško jų sudėjimo būdu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, todėl paskyrus subendrintą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, ši bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės, dokumento paėmimas (10 tomas, 150 - 154 b. l.), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (10 tomas, 156 - 159 b. l.), ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (10 tomas, 140 - 143 b. l.), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir skirti 15 MGL, t. y. 564,90 eurų, dydžio baudą.

N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį ir skirti 6 MGL, t. y. 225,96 eurų, dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šias bausmes subendrinti visiško jų sudėjimo būdu ir N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti subendrintą 21 MGL, t. y. 790,86 eurų, dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti galutinę subendrintą 14 MGL , t. y. 527,24 eurų, dydžio baudą.

Įpareigoti N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bausmę įvykdyti, paskirtą baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas įmokos kodas 6801, o dokumentą/-us, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pateikti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120).

Išaiškinti, kad nustatytu terminu neįvykdžius bausmės, bauda išieškoma priverstinai per antstolį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).

Paskirtas kardomąsias priemones, dokumento (paso) paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ji turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.