Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr.1A-305-557/2007

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2007 m. rugpjūčio 9 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Zigmo Pociaus ir Stasio Valužio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios K. V. B. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2007-05-28 nuosprendžio, kuriuo ji nuteista pagal BK 182 str. 1 d. 8 MGL (1000 Lt) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. V. B. nuteista už tai, kad 1999 m. kovo 6 d. Skuodo žemės ūkio skyriuje įregistravusi ūkininkės ūkį ir turėdama Lietuvos Respublikos 2001-10-30 Akcizų įstatymo Nr. IX-569 39 str. 1 d. numatytą teisę iš valstybės biudžeto susigrąžinti akcizą už įsigytus gazolius ir (arba) jų pakaitalus, skirtus naudoti kaip degalus (variklių kurą) žemės ūkyje, panaudodama apgaulę, tai yra E. B. individualios įmonės (duomenys neskelbtini) degalinėje (duomenys neskelbtini) pagal 34 elektroninio kasos aparato čekius Nr. 0166393, Nr. 0171606, Nr. 0173039, Nr. 0176142, Nr. 0176769, Nr. 0177185, Nr. 0178273, Nr. 0179241, Nr. 0180244, Nr. 0180805, Nr. 0181190, Nr. 0190356, Nr. 0194835, Nr. 0195252, Nr. 0197333, Nr. 0197837, Nr. 0198201, Nr. 0198983, Nr. 0200116, Nr. 0200538, Nr. 0200540, Nr. 0201006, Nr. 0201056, Nr. 0202001, Nr. 0203390, Nr. 0203888, Nr. 0204269, Nr. 0205331, Nr. 0205995, Nr. 0206018, Nr. 0202001, Nr. 0203390, Nr. 0207699, Nr. 0208835 neįsigijusi dyzelinio kuro, nes čekiai neatlikus kuro įsipylimo operacijos buvo anuliuoti, tai žinodama, laikotarpiu nuo 2002 m. liepos 29 d. iki 2003 m. liepos 31 d. Skuodo žemės ūkio skyriui Skuode, Vilniaus g. 13, pateikė dyzelinio kuro įsigijimo dokumentus - minėtus čekius ir pagal juose esančius duomenis išrašytas E. B. individualios įmonės 20 PVM sąskaitų - faktūrų serija GCC Nr. 6173151, Nr. 6173174, Nr. 6173220, Nr. 6173248, Nr. 6173263, Nr. 6173318, Nr. 6173333, serija GFA Nr. 0899120, Nr. 1915068, Nr. 1915267, Nr. 3624605, Nr. 3624646, Nr. 3624680, Nr. 3624679, Nr. 3624780, Nr. 3624891, Nr. 6263839, Nr. 6263861, Nr. 6263860, Nr. 6263926, kuriose įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, jog ji minėtoje degalinėje pirko dyzelinį kurą. Šių dokumentų pagrindu Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija laikotarpiu nuo 2002-08-14 iki 2003-11-13 devyniais bankiniais pavedimais į ūkininkės K. V. B. asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini), pervedė 2882,34 Lt akcizo kaip kompensaciją už įsigytą dyzelinį kurą. Tokiu būdu K. V. B. , realiai neįsigijusi kuro, pateikusi anuliuotus elektroninio kasos aparato čekius ir PVM sąskaitas-faktūras, kuriose nurodyti žinomai neteisingi duomenys apie kuro įsigijimą, iš valstybės biudžeto apgaule įgijo 2882,34 Lt.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 8 "Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba išvaistymo bylose“ 3 punkte teigiama, kad apgaulė reiškiasi turto savininko ar valdytojo, arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu, pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes. Vadinasi, apgaulė sukčiaujant apribojama tik nurodytais BK 182 str. veiksmais. Todėl teismas privalėjo nustatyti, ar ji, susigražindama akcizą už gazolius, naudojo apgaulę, ir tik esant BK bei minėtame išaiškinime numatytiems tokio panaudojimo požymiams spręsti, ar ji kalta įvykdžiusi sukčiavimą. Nuo 1999 m. kovo 6 d. yra įregistravusi ūkininko ūkį. Nuosavybės teise valdo 41,77 ha žemės, iš jų 40,72 ha žemės ūkio naudmenų. 2002 m. AB ,,Pieno žvaigždės" pardavė 22200,7 kg. pieno už 10 467,56 Lt, 2003 m. - 21373,0 kg. už 9150,86 Lt. Vyriausybės 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1572 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintos akcizo už gazolius ir (arba) jų pakaitalų grąžinimo tvarkos 1 p. nustato, kad akcizas už gazolius arba jų pakaitalus grąžinamas ūkininkų ūkiams, įregistruotiems Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka, jeigu praėjusių metų pajamos iš prekinės žemės ūkio produkcijos gamybos ir paslaugų žemės ūkiui realizavimo sudaro daugiau kaip 50 proc. visų gautų metinių pajamų. Akcizas už gazolius grąžinamas žemės ūkio subjektams pagal nuosavybės teise valdomą ir naudojamą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka deklaruotą bendrą žemės ūkio naudmenų plotą (Tvarkos 2 p.). 2002 - 2003 metais ji teikė žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaracijas. Skuodo rajono žemės ūkio skyrius, atsižvelgdamas į pateiktus dokumentus, jų pagrįstumą, pateikė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pažymą apie įsigytą dyz. kurą už prašomą gražinti akcizą. Tai, kad dyzelinį kurą pirko ir panaudojo ūkininko ūkio žemės ūkio produkcijos gamybai, įrodo prie bylos prijungti žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaracijos bei pažymos apie pajamas iš metinės žemės ūkio produkcijos gamybos. Liudytoja L. S. teisme patvirtino, kad ji žemės ūkio skyriui pateikdavo pažymas, buhalterinės apskaitos žurnalą, sąskaitas-faktūras, čekius. Apskaitos žurnale sutikdavo įgytas kuras pagal sąskaitas. Liudytojai J. Z. bei K. M. parodė, kad 2002-2003 m. važiuodavo kartu su ja pirkti kuro, parveždavo kurą talpose, už jį nuteistoji mokėdavo pinigus. Kad iš degalinės būtų grįžę tuščiomis be kuro, nėra buvę. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, iš esmės rėmėsi E. B. individualios įmonės kasos aparatus aptarnaujančio inžinieriaus V. Žėko parodymais, neįvertindamas kitų byloje surinktų įrodymų bei nustatytų faktų. Teismas neįsigilino, ar ji turėjo galimybę patikrinti, ar operatorius anuliuoja EKA čekį, ar ne. Būtent operatorius yra atsakingas už operacijos tinkamą įforminimą, o ne ji, kad įrodyti, jog kuras nebuvo piltas, nepakanka vien I. T. bei V. Žėko paaiškinimų. Turėjo būti nustatyti gazolino išpylimo kiekiai jos pylimo metu, kad būtų galima sulyginti gazolino išpylimo kiekius ir trūkumus tomis dienomis. Neatmetama galimybė, kad parduodama kurą, E. B. individuali įmonė neapskaitė jo dokumentuose ir neturėjo kuro įsigijimo dokumentų. Šios aplinkybės visiškai neištirtos. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai nurodo, kad ji tyčia pateikė žemės ūkio skyriui dyzelinio kuro pirkimo dokumentus, kuriuose buvo užfiksuotos 34 ūkinės operacijos - neįvykę, anuliuoti kuro pirkimai. LR BAĮ 14 str. 2 d. numato, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Jos atveju atliktos dvi dokumentinės operacijos, už kurias atsakingas yra kuro pardavėjas - EKA čekio ir PVM sąskaitos faktūros išdavimas. Už šias operacijas ji neatsako, nes šiuos dokumentus jai pateikė pardavėjo įgalioti asmenys, kurie atsako už dokumentų ir juose nurodytų operacijų tikrumą. Ji netikrino kiekvieno čekio tikrumo, nes būdavo atvejų, kad po kuro įpylimo čekį pridėdavo prie jos anksčiau pilto kuro, kad vėliau išrašytų sąskaitą - faktūrą. Kadangi EKA čekius palikdavo E. B. individualios įmonės degalinės operatoriams, kad išrašytų PVM sąskaitas - faktūras, neatmetama galimybė, kad į sąskaitas jai galėjo būti įrašyti ne tie EKA čekiai. Byloje nenustatyta, kad akcizo mokesčiui susigrąžinti ji panaudojo apgaulę. Jai nežinoma, dėl kokių priežasčių buvo anuliuoti dyzelinio kuro pirkimo čekiai, bet dyzelinį kurą ji pirko, nes buvo reikalingas ūkininko ūkiui apdirbant 41,77 ha žemės bei užsiimant pieno gamybos produkcija. Tai, kad E. B. individuali įmonė anuliavo elektroninio kasos aparato čekius ir kodėl tai buvo padaryta, jai nebuvo žinoma. Vienintelė išvada, kuria galima paaiškinti jų veiksmus, kad buvo prekiauta neužpajamuotu kuru. Nesant BK 182 str. 1 d. nusikaltimo objektyvių ir subjektyvių požymių visumos, jos atžvilgiu turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis.

Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 305 str. 1 d. 1 p. reikalavimus, nuosprendyje nenurodė nusikalstamos veikos sudėties elementų, o tik atkartojo kaltinamajame akte suformuluotus kaltinimus. Kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.2 p. teismams išaiškinta, kad apkaltinamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodomos nusikalstamos veikos padarymo faktinės aplinkybės, turinčios reikšmę baudžiamosios atsakomybės klausimo sprendimui, jeigu jos nuosprendyje pripažintos įrodytomis, negali iš esmės skirtis nuo nusikalstamos veikos aprašymo kaltinamajame akte ar nustatyta tvarka teisme pakeisto kaltinimo. Jos turi būti išdėstytos glaustai, tiksliai, teismas turi nurodyti kaltinamojo veikos apimtį, nusikalstamos veikos stadiją, aplinkybes, apibūdinančias konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius, kitus nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės parinkimui reikšmingus faktus bei aplinkybes. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodė visas nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes, turinčias reikšmę baudžiamosios atsakomybės pagal BK 182 str. 1 d. klausimo sprendimui, t. y. atskleidė tiek objektyviuosius sukčiavimo požymius (apgaulės mechanizmą), tiek ir subjektyviuosius (tyčią pateikti tikrovės neatitinkančius dokumentus), ir BPK 301 str. 1 d. 1 p. reikalavimų nepažeidė.

Išimtinai deklaratyvus ir apeliacinio skundo argumentas, neva pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas teismo neištirtais įrodymais. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas visus įrodymus, kuriais grindžia apkaltinamąjį nuosprendį, ištyrė teisiamajame posėdyje, t. y. apklausė nuteistąją, liudytojus, specialistus, ištyrė rašytinę bylos medžiagą, apžiūrėjo daiktinius įrodymus (E. B. individualios įmonės PVM sąskaitas - faktūras, EKA kontrolines juostas). Teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 str. 5 d. reikalavimų – išsamiai bei nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek kitų bylos duomenų kontekste. Priešingai, nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas ne prielaidomis, bet teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma, kurie ištirti bei išdėstyti nepažeidžiant BPK 20 str., 301 str. 1 d., 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimų. Apylinkės teismas, išsamiai ir nešališkai ištyręs nuteistajai K. V. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pagrįstai pripažino ją kalta padarius BK 182 str. 1 d. numatytą nusikaltimą - svetimo turto įgijimą apgaule (sukčiavimą). Nuteistosios versija, neva ji inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, byloje surinktais ir pirmosios instancijos teisme ištirtais įrodymais visiškai paneigta.

Sukčiavimas yra veika, kuria kaltininkas tyčia, neteisėtai, neatlygintinai užvaldo svetimą turtą arba įgyja teisę į jį. Sukčiavimo esmė – neteisėtas turto užvaldymas. Sukčiavimo atveju apgaulė panaudojama svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Apgaulė sukčiaujant panaudojama siekiant suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o jie dėl suklydimo, būdami apgauti, savanoriškai patys perleidžia turtą arba teisę į turtą kaltininkui. Apgaulė yra turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas, pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto perleidimo aplinkybes.

Specialistas V. Žėkas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai paaiškino, kad E. B. individualios įmonės degalinėse kasos aparatai buvo sujungti kaip specializuota kasos valdymo sistema, tik per kasos aparatą buvo valdoma kuro išdavimo kolonėlių veikla, o be kasos aparato negalimas joks kuro pylimas. Taip pat paaiškino, jog Sedos degalinės elektroninis kasos aparatas (toliau – EKA) 2002-2003 metais galėjo dirbti dviem darbo režimais: dirbant pirmu režimu, operatorius galėjo EKA čekį išduoti prieš kuro pylimo operaciją, pirkėjui iš anksto sumokėjus pinigus už norimą kiekį degalų, dirbant antru režimu, EKA čekis buvo išduodamas sumokėjus pirkėjui pinigus už faktiškai įsipiltą kuro kiekį. EKA čekių anuliavimas buvo galimas tik dirbant pirmu režimu. Anuliavimas įvykdavo automatiškai, kai pirkėjas, neįsipylęs degalų, padėdavo kuro pylimo pistoletą, arba operatoriui degalinėje įdiegtos valdymo sistemos pagalba pačiam sustabdžius kuro pylimą, EKA atspausdindavo prekių ir pinigų grąžinimo kvitą, pagal kurį operatorius grąžindavo pirkėjui iš anksto sumokėtus pinigus. Šiuos specialisto parodymus patvirtino ir liudytoja I. T. , teisme parodžiusi, jog, kai pilant degalus įvykdavo nesusipratimas, pvz., į kuro baką netilpdavo norimas kuro kiekis, EKA atspausdindavo anuliuotus čekius, pagal kuriuos ji grąžindavo pirkėjui sumokėtus pinigus. Iš byloje esančių E. B. individualios įmonės Sedos degalinės EKA kontrolinės juostos čekių nuorašų matyti, jog visi 34 čekiai, išduoti V. K. B. ir po to įtraukti į E. B. individualios įmonės PVM sąskaitas-faktūras, buvo anuliuoti specialisto V. Žėko ir liudytojos I. T. nurodytu būdu, t. y. pirma atspausdinamas kuro pirkimo - pardavimo čekis, po to iškart seka jo anuliavimo procedūra – atspausdinamas grąžinimo čekis (1 t., b. l. 131-161, 2 t., b. l. 77, 184, 187). Kaip paaiškino specialistas V. Žėkas, tuo atveju, kai išduotame prieš kuro pylimą EKA čekyje ir grąžinimo čekyje kuro kiekis sutampa, tai reiškia, kad kuras išvis nebuvo piltas. Aplinkybę, jog anuliavus čekį, kuro įsipylimas pagal tą patį čekį neįmanomas, patvirtino ir liudytoja I. T. . Abejoti nuosekliais ir išsamiais specialisto V. Žėko paaiškinimais kolegija neturi pagrindo, juos visiškai patvirtina liudytojos I. T. parodymai bei EKA kontrolinės juostos nuorašai. Specialisto V. Žėko parodymai apie tai, jog kasos aparatu išspausdinti pinigų grąžinimą po to, kai kuras jau yra įpiltas, techniškai yra neįmanoma, visiškai paneigia nuteistosios versiją, neva E. B. individuali įmonė po kuro užpylimo be jos žinios anuliuodavo EKA čekius, siekdama nuslėpti prekybą neužpajamuotu kuru. Beje, Telšių apskrities VMI rašte nurodoma, jog 2002 m. ir 2003 m. atlikus E. B. individualios įmonės degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), kolonėlių plombavimo patikrinimus, pažeidimų nenustatyta (3 t., b. l. 6), FNTT specialisto 2004-07-16 išvadoje dėl E. B. IĮ Nr. 5-7/23 taip pat nenustatyta jokių faktų dėl galimos E. B. individualios įmonės prekybos neužpajamuotu kuru (1 t., b. l. 60-74).

Nuteistoji, liudytojai J. Z. , K. M. patvirtino, kad V. K. B. degalus visuomet pildavosi legaliai, iš degalinės kolonėlės, degalų pirkimą pagrindžiant oficialiais dokumentais. Nustačius, kad E. B. individualios įmonės degalinėse 2002-2003 metais veikusi kasos valdymo sistema techniškai neleido be kasos aparato vykdyti kuro pylimo operacijų akivaizdu, jog pagal skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytus E. B. individualios įmonės degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), 34 EKA čekius V. K. B. kuro neįsipylė. Nuteistosios minimi liudytojų J. Z. , K. M. parodymai apie tai, jog jie kartu su V. K. B. važiuodavo užsipilti degalų, tačiau nė karto negrįžo atgal neužsipylę kuro, šios išvados nepaneigia, nes iš pačios nuteistosios parodymų matyti, jog ji važiuodavo piltis degalų ne tik su minėtais liudytojais, tačiau ir su asmeniu, kuris yra miręs (liudytojo J. Z. brolis) bei konkrečiai nenurodytais kaimynais, taip pat ir viena (3 t., b. l. 155), ir tai aptariamu laikotarpiu darė mažiausiai 173 kartus (būtent toks kuro pylimo kiekis užfiksuotas 2006-01-24 specialisto išvadoje Nr. 5-3/8 „Dėl ūkininkės K. V. B. ūkio ūkinės finansinės veiklos“ pagal 20 vnt. PVM sąskaitų-faktūrų, kuriose buvo įrašyti ir anuliuoti čekiai, 1 t., b. l. 44).

Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. K. B. žinojo, pagal jau minėtus 34 EKA čekius realus degalų įsigijimas neįvyko. Nuteistoji teisiamajame posėdyje parodė, kad pinigus sumokėdavo priėjusi prie kasos prieš užpylimą ir pasiimdavo čekį (3 t., b. l. 155), t. y. degalinės EKA dirbant tuo režimu, kuomet yra galimybė pirkėjui išduotą čekį anuliuoti. Kaip aptarta aukščiau, V. K. B. išduoti 34 EKA čekiai buvo pilnai anuliuoti visiškai nepylus kuro, t. y. EKA atspausdino grąžinimo čekį, pagal kurį, pasak liudytojos I. T. , pinigai visuomet būdavo grąžinami pirkėjui. Iš to seka, jog aptartais atvejais V. K. B. , prieš gaudama EKA čekį, turėdavo paduoti operatorei pinigus, pastaroji juos įdėdavo į kasą ir atspausdindavo sumokėtą sumą atitinkantį EKA čekį, kurį paduodavo V. K. B. , kartu kuro kolonėlė iš valdymo sistemos gaudavo komandą pilti degalus, iškart po šių veiksmų kuro pylimo operacija būdavo stabdoma (pasak specialisto V. Žėko, tai galėdavo padaryti tiek pirkėjas, tiek operatorius), automatiškai atspausdinamas EKA grąžinimo čekis, pagal kurį V. K. B. pasiimdavo sumokėtus pinigus, tačiau pradinio pirkimo čekio operatorei neatiduodavo ir pasilikdavo sau. Tokiu būdu V. K. B. (beje, pagal jos pačios parodymus turinti buhalterės specialybę ir vesdama savo ūkininko ūkio buhalterinę apskaitą), iš pradžių sumokėdama, o po to pasiimdama sumokėtus pinigus suvokė, jog pagal prieš kuro pylimo operaciją gautą čekį realiai degalų neįsigijo, t. y. ūkinė operacija, kuri pagal teisės aktus turėtų būti atvaizduota tiek pirminiuose, tiek suvestiniuose buhalteriniuose dokumentuose, neįvyko. Pažymėtina ir tai, jog daugumoje iš aptartų 34 atvejų čekio anuliavimas įvykdavo tuo pat laiku (t. y. atitinkamos dienos ir valandos tą pačią minutę), kaip ir pirminio čekio išdavimas. Akivaizdu, jog per mažesnį negu 1 minutė laiko tarpą nuo pirminio čekio išdavimo iki jo anuliavimo nuteistoji fiziškai nebūtų spėjusi nueiti nuo degalinės kasos iki kuro kolonėlės ir įsipilti pakankamai didelį kuro kiekį, kas taipogi visiškai paneigia nuteistosios aiškinimą, jog pagal nurodytus čekius kuras buvo realiai piltas.

Byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 str. 1 d.). Apeliantė teisi teigdama, jog bylos duomenimis nustatyta eilė pažeidimų, kuriuos, tvarkant degalų pardavimo apskaitą, padarė atsakingi E. B. individualios įmonės darbuotojai. Pagal Vyriausybės 2002-08-13 nutarimo Nr. 1283 „Dėl kasos aparato diegimo ir naudojimo tvarkos patvirtinimo“ 20 p. reikalavimus, E. B. individualioje įmonėje nuo 2002-11-01 klaidų taisymas (kai klaida pastebėta baigus spausdinti kvitą ar pirkėjas atsisako sumokėti teisingai išspausdintą sumą) ir prekių grąžinimas turėjo būti įforminami surašant klaidos taisymo ar grąžinamos prekės priėmimo aktą, prie kurio pridedamas klaidingai išspausdintas ar grąžinamos prekės pardavimo kvitas (visais atvejais originalas) ir pinigų išėmimo iš kasos aparato kasos kvitas. Kaip matyti iš liudytojos I. T. parodymų, E. B. individualios įmonėje minėtos tvarkos laikomasi nebuvo: nors pagal įmonėje nustatytą tvarką degalinių operatoriai turėjo vesti bent jau anuliuotų čekių apskaitą, tačiau dėl įmonės vadovybės kontrolės stokos operatoriai anuliuotus čekius paprasčiausiai išmesdavo, o pirminių čekių, kurie būdavo anuliuojami, originalų iš pirkėjų nepareikalaudavo. Pirkėjų pageidavimu išrašinėjant sąskaitas – faktūras, degalinės darbuotojai remdavosi tik pirkėjo pateiktais čekiais, nepatikrindami jų pagal E. B. individualios įmonės buhalterinę apskaitą, taip sudarydami sąlygas nesąžiningiems degalų pirkėjams prašyti įtraukti į PVM sąskaitas-faktūras čekius, pagal kuriuos degalai realiai nebuvo pilami (nevedant anuliuotų čekių apskaitos, patikrinimas, ar pirkėjo pateikti PVM sąskaitų-faktūrų išrašymui čekiai nėra anuliuoti, būtų buvęs pakankamai problematiškas). Aplinkybę, jog buhalterinės apskaitos tvarkos nesilaikymas E. B. individualios įmonės degalinėse sudarė sąlygas pirkėjui gauti kuro pirkimo čekį prieš kuro pylimo operaciją ir po to, šią operaciją nutraukus, t. y. faktiškai neįsipylus degalų, disponuoti anuliuotu čekiu savo nuožiūra, prašant anuliuotame pardavimo čekyje esančius duomenis įtraukti į PVM sąskaitas-faktūras, taip įforminant suklastotus dokumentus, nesant anuliuotų čekių apskaitos ir realių galimybių tokius čekius patikrinti, patvirtina ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-06-27 baudžiamajame įsakyme nustatytos aplinkybės, jog UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojai panaudojo E. B. individualios įmonės degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), operatorių suklastotas PVM sąskaitas-faktūras, į kurias buvo įtraukti duomenys pagal anuliuotus čekius. Minimu nuosprendžiu už dokumentų klastojimą, nurodant žinomai neteisingus duomenis apie tariamai parduotą dyzelinį kurą, nuteista ir eilė E. B. individualios įmonės (duomenys neskelbtini) degalinės darbuotojų. Nežiūrint to, šioje byloje nebuvo surinkta duomenų, jog E. B. individualios įmonės darbuotojai, klastodami dokumentus ar kitu būdu, būtų bendrininkavę su K. V. B. pastarajai apgaule užvaldant svetimą turtą, nuteistoji taip pat nėra kaltinama dokumentų klastojimu ar svetimo turto užvaldymu, bendrininkaujant su degalinės darbuotojais. Tuo būdu, nenustačius degalinės darbuotojų bendrininkavimo padarant K. V. B. inkriminuotą nusikaltimą, apeliaciniame skunde minimi degalinės darbuotojų padaryti teisės aktų pažeidimai nepašalina K. V. B. baudžiamosios atsakomybės už jai inkriminuotą nusikaltimą bei neturi esminės įtakos nuteistosios veiksmų (svetimo turto užvaldymo panaudojant suklastotus dokumentus) teisiniam vertinimui.

Iš specialisto V. Žėko paaiškinimų apie E. B. individualios įmonės degalinėse veikiančią kasos valdymo sistemą matyti, jog pagrindinis įvykusios ūkinės (kuro įsigijimo) operacijos įrodymas buvo EKA čekis, kuriame matėsi iš esmės visas ūkinės operacijos turinys: degalų rūšis, kiekis, kaina, bendra suma bei PVM suma. Tuo tarpu iš liudytojos I. T. parodymų matyti, jog PVM sąskaitas-faktūras pirkėjams ji išrašydavo ne savo iniciatyva, o pirkėjams paprašius ir tik pagal jų pateiktų EKA čekių duomenis, todėl akivaizdu, jog be pirkėjo siekio pagal turimą EKA čekį atvaizduoti įvykusią degalų įsigijimo operaciją PVM sąskaitoje-faktūroje, šis dokumentas E. B. individualioje įmonėje negalėjo būti surašomas. Kadangi V. K. B. EKA čekio nepakakdavo teisės aktų nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto susigrąžinti akcizą už įsigytus gazolius, ji, nepaisydama to, jog realiai kuro neįsigijo, ėmėsi tolimesnių veiksmų šiai tariamai atliktai ūkinei operacijai legalizuoti: čekius, pagal kuriuos neįsipylė degalų, pateikė operatorei, o šiai pagal tuo metu degalinėje nusistovėjusią ydingą tvarką duomenis pagal minėtus čekius atvaizdavus PVM sąskaitose-faktūrose ir patvirtinus savo parašu bei įmonės antspaudu, įgijo 20 E. B. individualios įmonės PVM sąskaitų-faktūrų, kuriose buvo įrašyti jai žinomai neteisingi duomenys apie tai, jog ji minėtos įmonės degalinėje įsigijo dyzelinį kurą, ir šias tariamas ūkines operacijas atvaizdavo ir savo ūkininko ūkio piniginių pajamų ir išlaidų žurnale, žinodama, jog šio žurnalo įrašai bus tikrinami Skuodo rajono savivaldybės žemės ūkio skyriuje. Nuteistosios nurodomą aplinkybę, jog pagal K. V. B. turimus čekius ir PVM sąskaitas-faktūras įsigytas kuras atitikdavo K. V. B. ūkininko ūkio buhalterinės apskaitos žurnalo duomenis, patvirtino žemės ūkio skyriaus darbuotoja liudytoja L. S., kuri tikrindavo K. V. B. atneštus dokumentus, jų atitikimą apskaitos žurnale esančią informaciją bei darydavo jų kopijas (3 t., b. l. 157). Aplinkybės, jog nuteistoji, turėdama buhalterės išsilavinimą bei tvarkydama savo ūkininko ūkio apskaitą, prasidėjus jos veiklos tyrimui sunaikino buhalterinius dokumentus ir apskaitos žurnalus, kuriuos privalėjo saugoti 10 metų, taipogi netiesiogiai patvirtina nuteistosios siekimą sunaikinti padaryto nusikaltimo (svetimo turto užvaldymo apgaule) įkalčius.

Neįtikinama nuteistosios versija, jog degalinės operatorės į PVM sąskaitas-faktūras galėjo įrašyti ne tuos EKA čekius, kuriuos ji joms pateikdavo. Kaip matyti iš daugumos PVM sąskaitų-faktūrų, kuriose tarp kitų čekių yra atvaizduoti ir anuliuoti čekiai, anuliuotuose čekiuose nurodyti degalų kiekiai savo dydžiu pakankami išsiskiria iš kituose čekiuose nurodytų degalų kiekių, pavyzdžiui, 2002-08-17 PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyti 9 čekiai, pagal kuriuos nupirkta 448,54 litro dyzelinio kuro, tuo tarpu pagal šioje sąskaitoje nurodytą anuliuotą čekį nupirkta 235 litro dyzelinio kuro, 2002-08-31 PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyti 4 čekiai, pagal kuriuos nupirkta 450 litro dyzelinio kuro, tuo tarpu pagal šioje sąskaitoje nurodytą anuliuotą čekį nupirkta 350 litro dyzelinio kuro, panašūs duomenys ir kitose PVM sąskaitose-faktūrose, todėl tokie čekiai negalėjo likti K. V. B. nepastebėti, juolab, kad pagal čekius buvo pildomas išlaidų žurnalas ir vedama kuro apskaita.

K. V. B. , aukščiau aptartu būdu įsigijusi E. B. individualios įmonės EKA čekius ir PVM sąskaitas-faktūras, kuriuose įrašyti jai žinomai neteisingi duomenys apie tai, jog ji minėtoje degalinėje pirko dyzelinį kurą, šiuos neteisingus duomenis atvaizdavusi ir savo ūkininko ūkio vedamoje pajamų ir išlaidų žurnale, pateikė minėtus dokumentus valstybės institucijoms turėdama tikslą iš valstybės biudžeto susigrąžinti akcizą už įsigytus gazolius, nors tokios teisės ji neturėjo, kadangi degalų nebuvo įsigijusi. Tokiu būdu K.V. B. iš valstybės biudžeto apgaule įgijo 2882,34 lito. Taigi nuteistosios K.V. B. kaltė dėl sukčiavimo visiškai įrodyta ir abejonių nekelia. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino, ir padarė pagrįstą bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančią išvadą, jog teismo ištirtų ir nuosprendyje aptartų vienas kitą patvirtinančių įrodymų visetas neginčijamai patvirtina nuteistosios kaltę sukčiavus. Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo nuteistosios kaltės klausimu daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas, nuosprendis apeliacinio skundo ribose laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 332 str., teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistosios K. V. B. apeliacinį skundą atmesti.