- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Data
- 2011-10-27
- Bylos Nr.
- 2A-625-280/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pirm.), Laimutė Sankauskaitė (pran.), Birutė Jonaitienė
- Ieškovas
- S. M.
- Atsakovas
- J. V., M. P.
- Trečiasis asmuo
- N. V.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr.2A-625-280/2011
SPren di m a s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. spalio 27 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,
dalyvaujant ieškovei S. M., jos atstovei adv. I. Radinienei, atsakovei J. V., trečiajam asmeniui N. V.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. V. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovams M. P., J. V., trečiajam asmeniui N. V. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė S. M. prašė 2006-01-05 ir 2009-03-10 pirkimo – pardavimo sandorius pripažinti negaliojančiais ir taikyti restituciją. Nurodė, kad 2006-01-05 sudarė pirkimo - pardavimo sandorį, pagal kurį M. P. buvo parduoti žemės sklypai: 15.60 ha, 14.07 ha, 1.30 ha, 1.21 ha, 0.04 ha, esantys Norgėlų kaime, Pasvalio rajone. 2006-01-05 sandoris yra tariamas, sudarytas tik “dėl akių”, jame nėra išreikšta tikroji šalių valia, neatitinka tikrųjų šalių ketinimų, sandoriu neketinta sukurti teisinių pasekmių. Sandorio šalis yra jos anūkas M. P.. Sandoris buvo sudarytas tam, kad formaliai įgijęs žemę, jis taptų ūkininku ir tokiu būdu išvengtų jam privalomos karo prievolės. Šis sandoris nebuvo vykdomas. Teigė, kad atsakovui žemės neperdavė, o jis šios žemės nepriėmė. 2009-03-10 M. P., neturėdamas teisės, pardavė J. V. 15.60 ha ir 14.07 ha faktiškai ieškovei priklausančius žemės sklypus, esančius Norgėlų kaime, Pasvalio rajone.
Pasvalio rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 30 d. ieškinį tenkino. Pripažino negaliojančia 2006-01-05 pirkimo - pardavimo sutartį sudarytą tarp S. M. ir M. P. pagal kurią M. P. parduoti 15.60 ha, 14.07 ha, 1.30 ha, 1.21 ha, 0.04 ha žemės sklypai, esantys Norgėlų kaime, Pasvalio rajone. Taikė restituciją ir S. M. pripažino asmeninės nuosavybės teises į 1.30 ha, 1.21 ha, 0.04 ha žemės sklypus esančius Norgėlų kaime, Pasvalio rajone, nepriteisiant M. P. piniginės kompensacijos. Pripažino negaliojančia 2009-03-10 pirkimo - pardavimo sutartį sudarytą tarp M. P. ir J. V. pagal kurią J. V. parduoti 15.60 ha, 14.07 ha žemės sklypai esantys Norgėlų kaime, Pasvalio rajone. Taikė restituciją ir S. M. pripažino asmeninės nuosavybės teises į 15.60 ha, 14.07 ha žemės sklypus, esančius Norgėlų kaime, Pasvalio rajone, nepriteisiant J. V. piniginės kompensacijos bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Konstatavo, kad po 2006-01-05 sandorio sudarymo faktinis žemės sklypų savininkas nepasikeitė. Juo liko S. M.. Tikroji ginčo sandorio šalių valia buvo nukreipta į tai, kad formaliai perregistravus žemę, ieškovės anūkas M. P. įgytų jaunojo ūkininko statusą ir jam pradinė karo tarnyba būtų atidėta. Atsakovas M. P. tik fiktyviai tariamo (niekinio) 2006-01-05 sudaryto pirkimo - pardavimo sandorio pagrindu įgijo S. M. priklausančius žemės sklypus. 2009-03-10 tarp M. P. ir J. V. sudarytas žemės sklypų 15.60 ha, 14.07 ha, pirkimo - pardavimo sandoris yra negaliojantis, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms. Atsakovė J. V. ir jos sutuoktinis, turintis savo verslą ir patirtį versle, bei turėdami ketinimus įsigyti patogioje geografinėje padėtyje esančius ieškovės žemės sklypus, žinojo, kad faktiškai žemės sklypai priklauso ieškovei, tačiau pasinaudodami nesąžiningai veikiančiu M. P. ir žinodami šią aplinkybę, sudarė žemės sklypų pirkimo – pardavimo sandorį. Nei atsakovė J. V., nei jos sutuoktinis nepateikė įrodymų apie faktiškai M. P. sumokėtą sandorio kainą. Konstatavo, kad atsakovė J. V. pripažintina nesąžininga sandorio šalimi.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. V. prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad 2006-01-05 sandoris nebuvo sudarytas dėl akių, nes įvykdytas. Ieškovės tikslas ir valia buvo parduoti jai tuo metu priklausančius žemės sklypus, o atsakovo M. P. valia - žemės sklypus įsigyti už šalių sutartą kainą. Iki sandorio sudarymo pinigai ieškovei S. M. buvo sumokėti, tai patvirtina ir 2006-01-05 sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties 8 punktas bei notarės U. B. teismo posėdžio metu duoti parodymai. Ieškovė patvirtino, kad sudariusi su atsakovu M. P. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorį iš Europos Sąjungas gavo išmokas už pasitraukimą iš žemės ūkio ir tai patvirtina, kad sandorio šalys ginčijamo sandorio nelaikė tariamuoju. Jeigu dėl siekimo išvengti privalomos karinės tarnybos buvo sudaryta žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, tai toks sudarytas sandoris laikytinas prieštaraujančiu viešajai tvarkai ar gerai moralei ir yra niekinis (CK 1.81 str.), kadangi sandorio šalys siekė neteisėtų tikslų - išvengti privalomos karinės tarnybos. Vadovaujantis CK 1.81 str. 2 d. restitucija tokiam sandoriui negali būti taikoma, kadangi abi šalys žinojo ar turėjo žinoti, kad sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei. Teigia, kad ieškovė privalėjo įrodyti savo teiginius apie atsakovės J. V. tariamą nesąžiningumą. Tvirtina, jog yra sąžininga turto įgyjėja, todėl 2009-03-10 sandoriu įgyti žemės sklypai negali būti iš jos išreikalauti. Ieškovė privalo įrodyti ne tik įstatymo nustatytas sąlygas, kuriomis prarado daiktą, bet ir paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumą. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus taip pat vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, įgijęs turtą nuosavybės teise, yra teisėtas savininkas, o ieškovui tenka pareiga paneigti šią prezumpciją. Ginčo sandorio sudarymo metu viešame registre ginčo žemės sklypų savininku buvo įregistruotas M. P.. Jokių apribojimų įsigyti žemės sklypus nebuvo. Ginčijamos sutarties 11 punkte įtvirtinta, kad į parduodamą turtą niekas negali reikšti jokių pretenzijų. Teismas nepagrįstai sandorio šalių nesąžiningumą siejo su galimai neperduota sutartyje numatyta įsigijimo kaina. Pinigų skaičiavimo faktą ir jų perdavimą notaro kabinete, teismo posėdžio metu patvirtino notarė L. J.. Taip pat šį faktą patvirtina 2009-03-10 pirkimo-pardavimo sutarties 8 punktas. Duomenų apie padarytą nusikaltimą byloje nėra, todėl ginčo turtas negali būti išreikalautas iš atsakovės J. V. kaip sąžiningo įgijėjo. Atsakovė J. V. nepažinojo ieškovės, o sudarant pirkimo-pardavimo sandorį atsakovas M. P. pateikė nuosavybės dokumentus, 2006-01-05 pirkimo-pardavimo sutartis patvirtintas notaro, be to, ieškovė žemės sklypus pardavė 2006-01-05, pirkimo-pardavimo sutartis tarp atsakovų J. V. ir M. P. sudaryta 2009-03-10, todėl atsakovei negalėjo kilti jokių abejonių, kad žemės sklypus atsakovas valdo nepagrįstai. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš atsakovo M. P. priteistina 350 litų, tačiau rezoliucinėje dalyje jų nepriteisė, taip pat nemotyvavo, kodėl tik iš vienos atsakovės J. V. priteisė 3600 Lt žyminio mokesčio.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą S. M. prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011-06-30 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino notarės I. B. parodymus, kuriais ji patvirtino ieškovės nurodytą aplinkybę, kad dar 2005 metais ieškovė ir jos vyras teiravosi kaip anūkas M. P. galėtų išvengti karo prievolės, o notarė paaiškinusi, kad tik jam tapus ūkininku karo prievolė gali būti atidėta. Teismas nustatė sandorio šalių valią, jų elgesio motyvus sandorio sudarymo metu, elgesį po sandorio sudarymo, sandorio nevykdymo faktą, todėl priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą dėl 2006-01-05 sandorio pripažinimo negaliojančiu. Nurodo, kad tretysis asmuo N. V. vadovauja bendrovei, kurios veiklos teritorijoje gyvena ieškovė ir yra jai priklausanti žemė. Byloje nepaneigti duomenys, kad tretysis asmuo yra ne kartą kreipęsis į ieškovę ir jos vyrą prašydamas parduoti ar išnuomoti žemę, tačiau tiek ieškovė, tiek jos sutuoktinis, nepasitikėdami juo davė neigiamus atsakymus. Nurodė, jog byloje nėra duomenų ir apie 2009-03-10 sandorio pagrindu sumokėtą kainą. Apklausta notarė L. J. nurodė, kad šalys kabinete skaičiavo pinigus, tačiau ar realiai buvo perduota 120 tūkstančių litų sandorio suma M. P., nepatvirtino. Atsakovas M. P. nepateikė jokių įrodymų, kad jais realiai disponavo sandorio pagrindu gautais pinigais. M. P. pripažino, kad turi kreditinius įsipareigojimus bankui, kad pirko prekę kreditan ir šiuo metu moka kreditus. Atsakovo M. P. paaiškinimas, jog visus 120 000 Lt, gautus pagal sandorį, išleido, kelionei į Čekiją, bei automobilio įsigijimui. Pastarojo nurodytos išlaidos tesudaro 5 proc. sandorio sumos. M. P. neturi nekilnojamojo turto, būsto šeimai gyventi, tačiau nekilnojamojo turto už menamai gautas lėšas neįgijo. Tokiu būdu teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė J. V. yra nesąžininga sandorio šalis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas, Pasvalio rajono apylinkės teismo sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Iš šalių ir liudytojų paaiškinimų bei byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad M. P. yra ieškovės S. M. anūkas bei buvo globotinis nuo 11 metų amžiaus, nes jo tėvams buvo atimtos tėvystės ir motinystės teisės. Manto tėvas-ieškovės sūnus.
2006-01-05 S. M. ir M. P. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią M. P. parduoti penki žemės sklypai, viso 32,21 ha, esantys Norgėlų k., Pasvalio raj. (1 t. b.l. 9-11). Ši sutartis sudaryta laisva šalių valia, siekiant nuosavybės teises perleisti atsakovui M. P. tuo tikslu, kad šis išvengtų karinės tarnybos. Po šios sutarties sudarymo M. P. 2006-01-10 įregistravo ūkininko ūkį ( b.l. 57), buvo atleistas nuo karinės tarnybos, o ieškovė S. M. , ką pati pripažino apeliacinės instancijos teismo posėdyje, gavo ir pasinaudojo dideles sumas išmokų dėl to, kad pasitraukė iš žemės ūkio veiklos. Iki ginčijamos sutarties sudarymo ir po to, ginčo žemė buvo nuomojama, sutarties šalys patys tiesiogiai jos nedirbo. M. P., neturėdamas pakankamai lėšų, nors ir buvo įregistravęs ūkį, neūkininkavo. Tai atitiko šalių valią , ieškovė neginčijo sudarytos sutarties iki tol, kol M. P. nenusprendė žemės parduoti atsakovei J. V..
2009-03-10 tarp M. P. ir J. V. sudaryta žemės sklypų pirkimo- pardavimo sutartis, pagal kurią J. V. M. P. pardavė du žemės sklypus, viso 29,67 ha, esančius Norgėlų k., Pasvalio raj. (1 t. b.l. 64-68). Žemė buvo parduota tik po trijų metų, siekiant išvengti didesnių mokesčių. Po to žemės nuomos sutartis nebebuvo tęsiama. Kaip minėta, faktiškai nei ieškovė S. M., nei M. P. žemės nedirbo, nesiruošė ūkininkauti, ji buvo nuomojama, praėjus trims metams, parduota atsakovei J. V.. Tai nustatyta iš šalių paaiškinimų. M. P. ir ieškovė S. M. susipyko. S. M. teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad ginčija žemės sklypų pardavimą atsakovei J. V. dėl to, kad ši žemę nupirko už pakankamai mažą kainą, žemė turėjo būti parduota brangiau, be to, jai kyla abejonės, ar M. P. buvo sumokėta sutartyje nurodyta suma už parduotą žemę. M. P. tvirtina, kad pinigus iš J. V. už parduotą žemę gavo ir juos išleido. Tik dėl to ieškovė S. M. žemės sklypų įgijėją laiko nesąžiningu pirkėju.
Teisiniai argumentai
Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris. Pagal CK 6.154 straipsnio 1 dalį sutartimi vienas ar keli asmenys susitaria sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Civilinėje teisėje pripažįstama, kad civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas ( CK 6.156 straipsnio 1 dalis).
Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Sandoris pripažįstamas neturinčiu valios trūkumų, kai jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, atitinka tikruosius jų ketinimus. Kilusiame nagrinėjamojoje byloje ginče viena esminių nustatinėtinų aplinkybių yra civilinio teisinio santykio dalyvių valia, buvusi sandorio sudarymo metu ( CK 1.64 str.). Vėliau, po sandorio sudarymo, atsiradusios ginčijamo teisinio santykio dalyviui nepalankios aplinkybės negali būti pagrindas sudaryto sandorio neteisėtumo faktui konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. G. Ž.; bylos Nr. 3K-3-359/2006).
Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Motyvai, dėl kurių civilinių teisinių santykių subjektai atlieka vienokius ar kitokius teisinę reikšmę turinčius veiksmus, savaime neturi teisinės reikšmės. Aiškinant sutartį taip pat būtina vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sandorio sąlygos turi būti aiškinamos taip, jog aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu.
Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias tariamojo sandorio ( CK 1.86 str.) negaliojimą, nurodė, kad tariamasis sandoris negalioja dėl to, kad jame nėra esminio sandorio elemento – šalių valios pasiekti tam tikrų teisinių padarinių. Toks sandoris yra niekinis (fiktyvus) dėl šalių valios ydingumo, nes sandoryje išreikšta valia nėra tikra ir ji neatitinka tikrųjų šio sandorio šalių ketinimų ( CK 1.86 straipsnis).
Pagal aukščiau nurodytas nustatytas faktines aplinkybes akivaizdu, kad 2006-01-05 sudaryta ieškovės S. M. ir M. P. sudaryta žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis visiškai atitiko abiejų šalių valią, sutartimi buvo siekiama tų pačių teisinių pasekmių: kad žemės sklypai , nuosavybės teisėmis priklausę ieškovei, taptų atsakovo M. P. nuosavybe. Po sutarties sudarymo pasikeitė žemės savininkai, buvo pasiekti ir kiti tikslai: ieškovė įgijo teises į išmokas, jas priėmė, o atsakovas M. P. įregistravo ūkininko ūkį, išvengė karo tarnybos. Kad faktiškai M. P. ūkininkaus ar kitaip elgsis po šios sutarties sudarymo, šalys nesitarė, byloje apie tai nėra jokių duomenų. Šalis tenkino pasiektas rezultatas. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-01-18 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-47/2006 yra nurodęs, kad įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju-turinčiu paslėptą(neviešą) šalių suderintą sąlygą-išlygą, kad neturi jokių padarinių.
S. M., būdama garbaus amžiaus ir riboto darbingumo, savarankiškai ūkininkauti nesiruošė. Tik po to, kai M. P., būdamas žemės savininku, nuosavybės teisėmis valdomus du žemės sklypus pardavė atsakovei J. V., ieškovė persigalvojo ir nusprendė, kad jos sudaryta žemės sklypų perleidimo sutartis jos nebetenkina. Būdama pakankamai įžvalgi, sugebėdama pasinaudoti jai palankiomis turimomis teisėmis, turėjo įvertinti, kad atsakovas M. P. po sutarties su ja sudarymo įgijo teisę savo laisva valia disponuoti iš jos įgytais žemės sklypais. Ji to nesitikėjo, bet numatyti galėjo, tam kliūčių nebuvo, pati pripažįsta, kad su atsakovu M. P. po sutarties pasirašymo po dviejų mėnesių susipyko, šis atsisakė ūkininkauti, išvyko gyventi kitur. Negalima daryti nagrinėjamu atveju išvados, kad S. M. ir M. P. sudaryta sutartis yra apsimestinė ( CK 1.87 str.), slepianti kitą susitarimą.
Nenustatyta, kad atsakovė J. V. bei trečiasis asmuo N. V. elgėsi S. M. ar M. P. atžvilgiu nesąžiningai, žinojo ar turėjo žinoti, kad M. P. negali jam nuosavybės teisėmis priklausančių žemės sklypų perleisti kitiems asmenims be ieškovės S. M. sutikimo ar jos nustatytomis sąlygomis. S. M. juk iš esmės sutinka su sudarytu žemės perleidimo sandoriu, tik jos netenkina šalių laisva valia nustatyta sandorio kaina. Jos tvirtinimai apie tai, kad iš anksčiau buvo N. V. siekis įgyti jai priklausančius žemės sklypus, nepagrįstas jokiais įrodymais. N. V. žemę pirkti pasiūlė pats M. P., jis sutiko žemę parduoti už sutartą kainą, tvirtina pinigus gavęs. Šiomis aplinkybėmis negalima konstatuoti atsakovės J. V. nesąžiningumo M. P. atžvilgiu ir dėl to 2009-03-10 sutartį naikinti.
Dėl pasakyto Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 dienos sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas, ieškovės S. M. ieškinys atmetamas ir iš jos priteisiamos atsakovei J. V. jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, advokato pagalbai turėtas išlaidas mažinant iki 500 Lt, M. P. jo sumokėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidas ir neatlygintos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos į valstybės biudžetą ( CPK 93 str. 1 d.,3 d.,5 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011-06-30 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą : ieškovės S. M. ieškinį atsakovams M. P., J. V., trečiajam asmeniui N. V. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais atmesti.
Priteisti iš ieškovės S. M. ( a.k. (duomenys neskelbtini) 55 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą, jas sumokant į VMI Surenkamąją sąskaitą( įmokos kodas 5660).
Priteisti ir ieškovės S. M. ( a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei J. V. ( a.k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt advokato pagalbos išlaidų ir 3720 Lt žyminio mokesčio.
Priteisti iš ieškovės S. M. ( a.k. (duomenys neskelbtini) 46 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui M. P. ( a.k. (duomenys neskelbtini)