Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2017-10-16 · Civilinė byla Nr. e2YT-8308-902/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-16
Bylos Nr.
e2YT-8308-902/2017
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-07215-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ingrida Kirsnytė
Pareiškėjas
J. K.
Suinteresuotas asmuo
D. G., V. G., VĮ „Turto bankas“
Civilinė byla Nr. e2YT-8308-902/2017Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07215-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 16 d.Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Kirsnytė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal pareiškėjos J. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims D. G., V. G., VĮ „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad tėvas A. G. (miręs (duomenys neskelbtini)) po savo žmonos J. G. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas neprieštaravo pareiškėjos prašymui, kiti suinteresuoti asmenys su pareiškimu sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad tėvas A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), po savo žmonos J. G., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Kitokia tvarka ji negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjai juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas, šiuo būdu pareiškėja įgyvendins savo teises į palikimu esantį turtą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnis reglamentuoja palikimo priėmimo sąlygas, kai mirus palikėjui įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, norėdamas įgyti palikimą įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas ir ši valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais bei terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis). Nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą juo rūpintis kaip savo turtu. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir sudaryti palikimo apyrašą arba kai įpėdinis kreipiasi į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad J. G. ir A. G. susituokė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja, suinteresuoti asmenys D. G., V. G. yra jų vaikai. Po J. G., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) liko palikimas – butas, adresu (duomenys neskelbtini), kurį J. G. ir A. G. įsigijo (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartimi. Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro 2017-10-16 išrašo duomenimis, palikėjos sudarytų testamentų įregistruota nėra, taip pat nėra įregistruota palikimo priėmimo, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui, palikimo atsisakymo, pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.

Iš pareiškėjos prašyme pateiktų paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų (mokėjimo kvitų, patvirtinančių mokamus komunalinius mokesčius už paslaugas, pažymų apie deklaruotą gyvenamąją vietą) nustatyta, kad pareiškėjos tėvas po sutuoktinės mirties rūpinosi butu adresu (duomenys neskelbtini), jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius už paslaugas, teikiamas šiam butui. Atsižvelgiant į turto, sudarančio palikimą, pobūdį, teisiškai reikšmingos aplinkybės, kad pareiškėjos tėvas savo aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo paveldimą turtą valdyti kaip savo, nustatytos ir įrodytos. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl prašymo neišreiškė, VĮ „Turto bankas“ prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Byloje esančių įrodymų pagrindu yra pakankamas pagrindas nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), po savo žmonos J. G., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, todėl pareiškėjos prašymas tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu- 6,20 Eur valstybei priteistinos iš pareiškėjos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

prašymą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), po savo žmonos J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimo paveldėjimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,20 Eur (šešių eurų 20 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėja Ingrida Kirsnytė