Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.14.; 1.2.3.1.2.3.; 1.2.3.1.2.5.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.4.; 2.1.7.4.6.; 2.1.7.5.; 2.1.8.; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.3.; 2.1.16.2.12.; 2.10.11.; 2.10.14.

2020 m. balandžio 9 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Žindulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, pensininkui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta ten pat), anksčiau neteistam, už pavojingos visuomenei veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3, 5 punktuose, padarymą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. nužudė tris žmones, iš kurių du yra jo šeimos nariai, o būtent: jis 2019 m. liepos 19 d., apie 5.00 val., (duomenys neskelbtini) esančiame savo gyvenamojo namo tualete, peiliu dūrė savo žmonai A. A. ne mažiau kaip tris kartus į krūtinės sritį ir du kartus į kairiąją ranką ir jos plaštaką, tuo padarydamas jai kiauryminę durtinę-pjautinę dešinės krūtinės ląstos pusės žaizdą su aortos lanko kylančiosios dalies sužalojimu, kiauryminę durtinę-pjautinę kairės krūtinės ląstos pusės žaizdą su V šonkaulio ir širdies kairio skilvelio sužalojimais, durtines-pjautines žaizdas kairėje krūtinės ląstos pusėje ir kairiame dilbyje, pjautinę žaizdą kairės plaštakos IV piršte, poodines kraujosruvas kairiame žaste, dešiname dilbyje, dešinėje šlaunyje, dėl to A. A. nuo kiauryminės durtinės-pjautinės dešinės krūtinės ląstos pusės žaizdos su aortos lanko kylančiosios dalies sužalojimu, kiauryminės durtinės-pjautinės kairės krūtinės ląstos pusės žaizdos su V šonkaulio ir širdies kairio skilvelio sužalojimais, kurie komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvių ertmes, įvykio vietoje mirė, taip tyčia nužudė savo šeimos narį – žmoną A. A., po to, tęsdamas įstatymo uždraustą veiką, gyvenamajame kambaryje peiliu dūrė kartu gyvenusiam nužudytosios A. A. sūnui E. J. ne mažiau kaip vieną kartą į krūtinės sritį bei ne mažiau kaip vieną kartą į pilvo sritį, tuo padarydamas jam durtinę-pjautinę kiauryminę krūtinės kairės pusės žaizdą, durtinį-pjautinį pilvo sužalojimą su tuščiosios ir dvylikapirštės žarnos pasaito ir apatinės tuščiosios venos pažeidimu, dėl to E. J. nuo durtinės-pjautinės kiauryminės krūtinės kairės pusės žaizdos, durtinio-pjautinio pilvo sužalojimo su tuščiosios ir dvylikapirštės žarnos pasaito ir apatinės tuščiosios venos pažeidimu, kurie komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu, hopovoleminiu šoku ir bendriniu kraujo užkrėtimu, 2019 m. rugpjūčio 28 d. 10.40 val. LSMUL Kauno klinikose mirė, taip tyčia nužudė E. J., po to, toliau tęsdamas įstatymo uždraustą veiką, gyvenamojo namo koridoriuje, peiliu dūrė savo sūnui L. A. ne mažiau kaip tris kartus į krūtinės sritį, po vieną kartą į pilvo, kairio žasto, alkūnės ir dilbio sritį, tuo padarydamas durtinę-pjautinę kiauryminę žaizdą krūtinės kairėje pusėje su kairio plaučio ir kairės pusės III, IV šonkaulių pažeidimu, durtinę-pjautinę žaizdą pilvo dešiniame šone su dešinio inksto ir pilvinės aortos sienelės kiauryminiu pažeidimu, durtinę žaizdą krūtinkaulio rankenos projekcijoje, durtinę-pjautinę žaizdą krūtinės kairėje pusėje, kairiame žaste ir kairės alkūnės išoriniame paviršiuje, pjautinę žaizdą kairio dilbio sulenkiamajame paviršiuje, kraujosruvas kairio klubakaulio sparno projekcijoje ir kairės blauzdos priekiniame paviršiuje, nubrozdinimus veide, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, dešiniame rieše, abiejų kelių srityje ir dešinėje blauzdoje, dėl to L. A. nuo durtinės-pjautinės kiauryminės žaizdos krūtinės kairėje pusėje su kairio plaučio ir kairės pusės III, IV šonkaulių pažeidimu bei durtinės-pjautinės žaizdos pilvo dešiniame šone su dešinio inksto ir pilvinės aortos sienelės kiauryminiu pažeidimu, sukėlusių ūmų vidinį ir išorinį nukraujavimą iš žaizdų, įvykio vietoje mirė, taip tyčia nužudė savo šeimos narį – sūnų L. A..

A. A. apklaustas kaip įtariamasis kaltės nepripažino, tvirtino nežinantis, kas atsitiko jo šeimos nariams, kas juos nužudė nematė, nes pats esą buvo išvykęs iš namų pas savo seserį (t. 3, b. l. 129–131).

2019-07-19 kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu apklaustas E. J. (mirė (duomenys neskelbtini)) parodė, kad (duomenys neskelbtini), gyveno kartu su savo mama A. A., patėviu A. A., broliu L. A., jo žmona ir vaikais. Jis dėl nervų ligų yra neįgalus. 2019-07-18 vakare, tikslaus laiko neprisimena, būdamas savo kambaryje, pirmame aukšte, girdėjo, kaip mama ir patėvis pykosi, tačiau nežino, dėl ko pykosi. Kas vyko po to, nežino, nes užmigo. Vėliau naktį pabudo, nes išgirdo triukšmą, sklindantį iš vonios-tualeto patalpos. Tuomet jis atsikėlė iš savo lovos ir atidarė savo kambario duris į tėvų kambarį ir perėjęs per jų kambarį, atidarė duris į virtuvę. Tuo metu nieko nesakęs patėvis A. A. rankoje turėtu peiliu jam du kartus dūrė, t. y. vieną kartą į pilvą, kairę pusę, o kitą kartą į kairė šoną tarp šonkaulių. Nuo dūrių jam pradėjo skaudėti kairįjį šoną ir jis nuėjo į savo kambarį, atsigulė į lovą, o patėvis tuo metu kažkur išėjo. Jam durdamas peiliu patėvis nieko nesakė. Jis gulėjo lovoje ir laukė, kol atvažiuos greitoji. Daugiau po namus nevaikščiojo ir nieko negirdėjo. Kodėl patėvis jam dūrė peiliu, nežino, su juo jis nesipykdavo. Po to, kai jam patėvis dūrė peiliu, jis mamos ir brolio nematė. Vėliau jį medikai išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę ir ten jį operavo. Maždaug prieš vieną mėnesį iki šio įvykio patėvis A. A. gydėsi (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje, o dėl kokios ligos – nežino. Po gydymo jis namuose vartojo vaistus (t. 1, b. l. 150–151).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. A. teisme parodė, kad asmuo, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, A. A., yra jos nužudyto vyro tėvas. Jos ir uošvio šeima gyveno kartu viename name apie 12 metų. Perskaičius nukentėjusiosios J. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji šiuos savo parodymus patvirtino ir parodė, kad A. A., gim. (duomenys neskelbtini), sakė, kad jis vartoja vaistus, bet paskutiniu metu ji pastebėjo, kad uošvis vaistų nevartoja. Liepos 18 d. kalbėjo, kad reikia uošvį vežti į ligoninę, jis mokėjo slėpti ligą. Negrasindavo jiems. Ieškinį palaiko, prašo priteisti 100 000 Eur neturtinės žalos, dukroms po 20 000 Eur ir 1 939 Eur turtinės žalos. Uošvę ir jos vyrą laidojo kartu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta nukentėjusioji J. A. parodė, kad ji gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), tuose pačiuose namuose gyveno kartu su vyru L. A. ir vaikais, antrame namo aukšte. To pačio namo pirmame aukšte gyveno jos uošvis A. A. su žmona A. A. ir E. J.. Su uošviais kartu gyveno gal jau apie 12 metų. Su uošviu ji sutarė gerai, jie tarpusavyje nekonfliktuodavo. Su L. uošvis taip pat sutarė puikiai, jis buvo jo mylimiausias sūnus. Tik pastaruoju metu, prieš šią nelaimę, tiksliai laiko įvardyti negali, jis pradėjo L. priekaištauti, kad jis tyčia jį nuodija, nes kieme užsikuria traktorių, kombainą ir jam eina dūmai. Taip pat priekaištavo L., kad jis viską žino ir užstoja bei gina mamą. O žino būtent tai, kad, A. A. manymu, jo žmona jam buvo neištikima, tai jam jau pastaruoju metu taip rodėsi. Uošvio elgesys pradėjo keistis gal prieš kokius pusantrų metų, tiksliai laiko nežino. Nuo to laiko jis pradėjo kalbėti, vis dažniau sakyti kažkokius išgalvotus dalykus, kurie akivaizdžiai neatitiko tikrovės. Prieš tuos pusantrų metų jis pirmą kartą pareiškė, kad jis serga vėžiu, nors jis nei į medikus kreipėsi, nei iš tikro sirgo. Po to vaikščiojo apsibintavęs rankas, nes neva jos jam yra sulaužytos. Jos uošvienei pastaruoju metu nuolat priekaištaudavo, kad ji jam neištikima. Yra ne kartą girdėjusi, kaip jis jai sakė, jog E. yra jai ne sūnus, o jos vyras, kad ji su juo lytiškai santykiaudavo. Šiaip uošvis nei jai, nei L., nei kitiems kartu gyvenantiems asmenims nėra grasinęs jų nužudyti, sužaloti ar dar kažkaip jiems pakenkti. Buvo toks atvejis, kai uošvis susikrovė daiktus ant dviračio ir norėjo išvažiuoti į miškus, o minėtą dieną labai lijo, tada jį sulaikė L., jis jį parvedė į namus, kažkaip prasitarė, kad reikia kviesti greitąją pagalbą, tada uošvis labai supyko, griebėsi peilio nuo stalo ir norėjo sau įsidurti, tada jis pakėlė ranką prieš save, kitų kartu buvusių asmenų jis su tuo peiliu tikrai nepuolė. Tada L. peilį iš jo atėmė jėga ir netyčia buvo persipjovęs sau delną, gal atimdamas jį paėmė už ašmenų ir sau įsipjovė. Tą kartą jie vis tiek iškvietė greitąją, greitoji buvo atvykusi, apžiūrėjo jį, bet tada jo į ligoninę neišvežė. Po šito jie visi tarpusavyje nusprendė, kad uošvį vis tiek reikia vežti pas gydytojus, nes toks jo elgesys ir tos visos jo kalbos nebuvo normalu. Tada jį paguldė (duomenys neskelbtini) į ligoninę. Toje ligoninėje jis neišbuvo nė savaitės, kai uošvienė jį parsivežė namo. Grįžus jam iš ligoninės jis iš pradžių buvo geras, labai paslaugus, o po to pasikeitė kardinaliai, jis vis dažniau kalbėjo nesąmones, išgalvotus dalykus. Jie patys, matydami tokį tą jo elgesį ir girdėdami tas jo neadekvačias kalbas, neįžvelgė didelės rizikos, negalvojo, kad viskas gali taip pasibaigti. Po to, kai jis pats prieš save pakėlė peilį, ji jautė kažkokią baimę, todėl eidama miegoti rakindavo duris, vedančias į antrąjį aukštą. 2019-07-18, apie 19:00 val., girdėjo, kaip A. A. su savo žmona A. A. konfliktavo, nugirdo, kaip A. A., gim. (duomenys neskelbtini), sakė žmonai: „Kam tu man tuos vaistus kiši, gerk ir gerk“. 2019-07-18, apie 0:00 val., kartu su vyru L. ir vaikais nuėjo miegoti ir jokio triukšmo pirmame namo aukšte negirdėjo. 2019-07-19, apie 5:00 val., išgirdo E. balsą, kuris pirmame namo aukšte garsiai šaukėsi pagalbos. Tada jos vyras L. atsikėlęs nubėgo pažiūrėti, kas nutiko, ji atsikėlusi taip pat jam bėgo iš paskos į pirmąjį namo aukštą. Nulipusi į namo pirmąjį aukštą pastebėjo grumtynes, jos vyras L. stūmėsi su savo tėvu A.. Ji A. šaukė, kad paleistų L. ir po kelių akimirkų jos vyras išėjo iš namų į lauką ir sukniubo veidu ant žemės. Tuo metu A. lauke būdamas jai pasakė: „Viskas“ ir įsėdęs į automobilį „Opel Zafira“ išvažiavo. Kai išvažiavo jos uošvis A., ji nedelsdama skambino greitajai pagalbai. jai greitosios pagalbos darbuotoja sakė, atversti vyrą ant nugaros. Atvertusi savo vyrą L., pastebėjo po juo padėtą peilį. Paėmusi peilį jį numetė kiek tolėliau. Kol medikai gaivino jos vyrą L., ji nuėjo pažiūrėti, kur yra E. ir jos vyro mama A.. Apžiūrėjusi namo kambarius nieko nerado, tačiau nuėjusi prie tualeto, kurio durys buvo uždarytos, pastebėjo kraujo lašus. Pradariusi tualeto duris, pastebėjo vyro mamą A., kuri buvo visa kruvina ir be gyvybės ženklų. Automobilis „Opel Zafira“, kuriuo išvažiavo jos uošvis buvo registruotas uošvio vardu, bet šiuo automobiliu naudojosi visi šeimos nariai (t. 2, b. l. 38–41, 42–45).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. A. teisme parodė, kad asmuo, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, yra jo tėvas, su juo karu gyveno iki 2008 metų, vėliau atvykdavo retai, kelis kartus per mėnesį ir per šventes. Nuo vaikystės prisimena, kad tėvas buvo uždaro būdo, matė pavydą tiek iš tėvo, tiek iš mamos pusės, agresyvaus tėvo elgesio nebuvo. Prieš vežant A. A., gim. (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) psichiatrinę ligoninę jam buvo negerai su sveikata, artimieji skambino ir sakė, kad tėvui negerai, kad jis buvo pasiėmęs peilį ir sužeidęs brolį, kad norėjo bėgti į mišką, slėptis. Kai pamatė, kad tėvas kliedi, nutarė vežti pas gydytoją. Savaitę prieš įvykį pastebėjo ligos požymius, matėsi, kad tėvas buvo išsigandęs, sutrikęs, jis minėjo, kad mafija jį seka. Tėvas nenorėjo važiuoti į ligoninę, priešinosi, sakė, kad yra sveikas. Kai aplankė tėvą (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje, jis apie savo būklę pasakodavo tik šeimos nariams, nuo gydytojų tai slėpė. Sakė gydytojai, kad tėvui nėra gerai, bet gydytoja sakė, kad gali viskas pasikeisti, gali išnykti ligos simptomai. Kitą dieną tėvą perkėlė į skyrių, kur nėra priežiūros, kontrolės, jis pats sakė, kad jis vaistus išspjauna. Tėvas jo ir motinos prašė jį pasiimti iš ligoninės, medikų prašė jį išleisti. Po savaitės, kai atvažiavo pasiimti tėvo iš ligoninės, pastarojo nuotaika buvo pakili, net nebuvo galima įtarti, kad jis serga. Jie buvo nuėję pas gydytoją ir mama sutiko tėvą pasiimti. Dėl tėvo veiksmų žuvo jo mama, du broliai, neteko ir tėvo, nes šis susirgo, subyrėjo visa šeima. Palaiko 100 000 Eur civilinį ieškinį, nes buvo padaryta neturtinė žala. Liepos 19 d. įvykio vietoje nebuvo, gydėsi ligoninėje ir jam žmona pranešė apie įvykį. Brolis L. buvo mylimiausias tėvo sūnus, jie labai gerai sutarė. Tėvas su posūniu nesipyko. Su mama tėvas bardavosi, bet smurto nenaudojo. Pagrindo pavydui tėvui ar motinai nebuvo, bet jie abu vienas kitam priekaištavo. Tėvas buvo agresyvus, kartą buvo peilį pasiėmęs, todėl ir vežė į ligoninę. Praeitą savaitę buvo jį aplankyti, jis atpažino juos visus, klausė tėvo apie tuos įvykius, jis viską suvokia, ką padarė, pasakė, kad E. bakstelėjo kelis kartus peiliu, nes E. į jį buvo nukreipęs pistoletą, L. taip pat su peiliu dūrė, nes L. jam peiliu pamojavo, dėl mamos nesigynė, kad taip padarė, bet sakė, kad vonioje atsisėdusi tepėsi ir ruošėsi kažkokiam aktui. Anksčiau sakė, kad jį siutas paėmė ir supykęs taip padarė.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. A., gim. (duomenys neskelbtini), teisme parodė, kad asmuo, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, yra jo tėvas, su juo gyveno iki 2009 metų, po to kartą per mėnesį ar dažniau atvažiuodavo. 2018 metų rudenį kartu su tėvu buvo Turkijoje, nebuvo jokių įtarimų, kad tėvas serga. Pirmus ligos požymius pastebėjo, kai iškvietė greitąją, nes tėvas kalbėjo apie mafiją, kad meilužiai važiuoja pas mamą, kad peiliu sužalojo broliui pirštą, todėl jis J., brolio žmonai, sakė kviesti greitąją pagalbą, bet tėvo tada neišvežė į ligoninę, kadangi tėvas nesutiko važiuoti, nesutiko, kad jam leistų vaistus. Taip pat matėsi ir gydytojų abejingumas. Po kelių dienų nuvežė tėvą į (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninę, ten tėvą paguldė, viską surašė, ką tėvas daro. Tada visi atsikvėpė, kai tėvą paguldė į ligoninę. Dabar buvo nuvykę tėvo aplankyti, jo psichinė būklė tokia, kad jis suvokia, ką padarė, sakė, kad durstelėjo peiliu, akcentavo, kad broliai mamą norėjo ginti, todėl savigynai panaudojo peilį ir fizinę jėgą.

Civilinį ieškinį palaiko, buvo laidotuvės, laidojo bendrai su brolio L. žmona J., pasiruošimai laidotuvėms (giedotojai, karstai, prekės visos), kelionės, viskas kainavo, viską surašė ieškinyje. Prašo priteisti laidotuvių išlaidas ir moralinę žalą. Laidojimo pašalpas gavo, bet į ieškinį surašė tik apie trisdešimt procentų išlaidų, ką laidojimo įmonei sumokėjo, ne viską įrašė, nes įmonė neturi visų dokumentų. 1 100 Eur turtinės žalos prašo priteisti ir neturtinės 100 000 Eur, nes neteko mamos, dviejų brolių. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas – 500 Eur.

Liudytoja J. A. teisme parodė, kad ji nukentėjusiojo A. A. žmona, su uošviu paskutinį kartą bendravo 2019 m. gegužės mėnesio pabaigoje, tada uošvis atrodė nestabilios psichikos, jo akyse matė baimę, jis nerimavo, negerai jautėsi, ėjo atsigulti, nelabai bendravo, nutarė, kad jį reikia guldyti į ligoninę, nes jautė baimę. Po savaitės jos vyras važiavo pas tėvą, nes jo sveikata suprastėjo, uošviui buvo kviečiama greitoji pagalba, bet uošvis nenorėjo važiuoti ir greitosios medicinos pagalbos gydytojai jo neišvežė. Žino, kad uošviui nepagerėjo ir namiškiai jį patys vežė į ligoninę. Važiavo aplankyti uošvio į ligoninę, ten jis atrodė ne kaip, turėjo visokių baimių, išsigalvojimų, iš jo kalbų matė baimes, sakė, kad jį apvaginėja, kad krausto jo spinteles, kad neleidžia miegoti, maldavo jį pasiimti iš ligoninės, taip pat sakė, kad kiti ligoniai baisūs, kad negėrė vaistų, juos pasidėdavo po pagalve, išvemdavo, iš to ji suprato, kad uošvis serga. Anyta važiavo uošvio lankyti į ligoninę, bet tą dieną ji grįžo kartu su vyru A. A.. Taip pat parodė, kad uošvių name iš tualeto buvo durys į „gonką“, o po įvykių rado tas duris užbarikaduotas kėdėmis iš kitos pusės. Taip pat rado atsisveikinimo laiškus, surašytus ant lapų, atviručių. Jos vyras artimai bendravo su mama, kasdien susiskambindavo, važiuodavo į keliones, planavo ir kitas atostogas, jų santykiai buvo artimi, šiltai bendravo, turėjo bendrų pomėgių. Jos vyras su broliais nesipykdavo, viskas buvo gerai, taip pat kontaktavo dažnai. Uošvis buvo šaltesnis, didelio noro bendrauti niekada neturėjo. Uošviui anksčiau nebuvo stebimos baimės. 2018 metais su uošviais savaitę buvo Turkijoje, nieko įtartino nepastebėjo, tik 2019 metų gegužės mėnesį pamatė pirmus ženklus, kad uošvis nesuvokia realybės.

Liudytoja V. A. teisme parodė, kad ji yra A. A., gim. (duomenys neskelbtini), marti, su uošviais kartu negyveno. 2019 m. gegužės mėnesį pastebėjo, kad uošviui yra negerai, jis pasakojo apie mafiją, sakė, kad L. liepė dokumentus pasirašyti, jog juos sekė visą kelią. Anksčiau nėra pastebėjusi, kad uošvis nusikalbėtų. Gegužės mėnesio pabaigoje, naktį, uošvis pradėjo švaistytis peiliu, sakė sau dursiąs. Kitą dieną uošvį nuvežė į (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninę, ten raštu nurodė, kad uošvis švaistėsi peiliu, grasino padegti namus, gydytojai uošvis pasakojo, kad jam mafija suleido vaistus ir kt. Tada uošvį paguldė į ligoninę, paskyrė gydymą, bet kitą dieną sužinojo, kad uošvį perkėlė į kitą skyrių, kur gydoma dėl narkotikų, alkoholio. Ligoninėje uošvį lankė kasdien, gydytoja sakė, kad nėra jokios grėsmės, jokios ligos nerado, kad senas, geras diedukas. Ligoninėje uošvis išbuvo gal 7 dienas. Jos vyras pasakė, kad su mama kartu nuėjo ir tada paleido uošvį namo. Uošvis buvo pasikeitęs į gerą pusę. Ji kartu su anyta parvežė uošvį namo iš ligoninės, kai su uošviu liko automobilyje vieni, uošvis jai sakė, kad ligoninėje vaistų negėrė – išspjaudavo arba išvemdavo, kad daugiau nieko niekam nepasakos, laikys savyje dėl to, kad jo nevežtų ir neuždarytų. Vėliau namiškiai sakė, kad gal viskas ir geriau, bet po to pradėjo rasti išmėtytus vaistus batuose, buvo pabėgęs į mišką, bet po to grįžo, atsiprašė, nuėjo miegoti. Po to vėl sakė, kad uošvis buvo pasiėmęs peilį, grasino sau dursiąs, kaltino uošvienę neištikimybe, todėl planavo uošvį vėl vežti gydyti, bet anyta sakė nevežti, kad viskas gerai, kad uošvis vartos vaistus. Nebespėjo nuvežti, įvyko nelaimė. Po to buvo aplankę uošvį, jis pasirodė fiziškai labai sublogęs, psichiškai irgi buvo nusikliedėjimų, bet jis viską suprato, kad tie žmonės yra mirę, pasakojo kaip viskas vyko – durstelėjo vienam, kitam, sakė, kad neišlaikė nervai, kad mama buvo jam neištikima su jo posūniu, kad posūnis turėjo mažą pistoletuką, norėjo jį nušauti, todėl ir jam durstelėjo, o Laurynas nenorėjo jo išleisti, puolė su peiliu, todėl ir jam durstelėjo ir tada išvažiavo. Šeimoje būdavo pasikivirčijimų, tai pykdavosi, tai bučiuodavosi, bet nėra girdėjusi, kad būtų muštynės, kad uošvis keltų ranką prieš anytą, jis visada užstodavo mamą, su ja jis gerai elgdavosi.

Liudytoja R. J.-D. teisme parodė, kad ji yra Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės psichiatrijos skyriaus vedėja, tuo metu buvo 2-ojo psichiatrijos skyriaus vedėja ir budinti gydytoja psichiatrė. 2019 m. gegužės mėnesį, kai buvo į ligoninę atvežtas A. A., gim. (duomenys neskelbtini), ji budėjo priėmimo skyriuje. Pacientas buvo atvežtas didelio būrio namiškių. Buvo gautas namiškių prašymas stacionarizuoti A. A. dėl jo neadekvataus elgesio, buvo išdėstyta, kad jo būsena pablogėjusi apie tris dienas, kad slapčia pradėjo naudoti potenciją gerinančius vaistus, pradėjo reikalauti iš savo žmonos lytinių santykių, teigti, kad yra persekiojamas mafijos, kad jam leidžiami vaistai, sakė, kad jis bėgioja po miestą pasiėmęs peilius, grasina. Pats pacientas tai neigė, tik sakė, kad jam yra leidžiami nuodai ir kad ligoninėje jis bus nužudytas. Esant realiam pavojui kitų sveikatai bei gyvybei bei dėl to, kad jis vartojo potenciją gerinančius vaistus, kurie gali būti pavojingi jo sveikatai ir gyvybei, be to, kadangi jis buvo visiškai nekritiškas, prievarta stacionarizavo A. A. į ūmių ligų skyrių. Vėliau A. A. pasirašė sutikimą gydytis ir už paros buvo perkeltas į kitą psichiatrijos skyrių. A. A. buvo gydomas apie savaitę laiko, nes jo būsena ir elgesys koregavosi labai greitai, medikamentų didelių dozių neskyrė. Pats A. A. ir jo žmona pageidavo išrašyti jį iš ligoninės, sakė, gydymą tęs namuose. Tuo metu sąlygų priverstiniam gydymui neturėjo, dėl elgesio patologijos A. A. buvo išrašytas iš ligoninės su rekomendacijomis, išrašius mėnesiui laiko medikamentus po stacionarinio gydymo. Toliau nukreipė kreiptis dėl gydymo į gydytojus pagal gyvenamąją vietą. A. A. nebuvo agresyvus, nusiskundimų neišsakė. Dėl priverstinio gydymo kreiptis į teismą poreikio tuo metu nebuvo. Kliedesių tuo metu nebebuvo. Artimieji ir paciento žmona prašė A. A. išleisti namo, žmona pas jį atvažiuodavo kiekvieną dieną. Jai, kaip gydytojai, toks A. A. elgesys ligoninėje nebuvo panašus į apsimestinį gudravimą. A. A. buvo nustatytas organinis kliedesinis sutrikimas. Organinį kliedesinį sutrikimą retai kada pavyksta išgydyti, galima tik apraminti. Iš ligoninės A. A. išleido su žmona, kuri pageidavo, kad jį išleistų, jo sūnūs prašė „nepadaryti iš jo daržovės“, kad neužslopintų jo vaistais.

Ekspertė Nadežda Mačiūnienė apklausta teisme patvirtino teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas ir nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019-10-01 iki 2019-10-29 A. A., gim. (duomenys neskelbtini), buvo atlikta teismo psichiatrinė psichologinė ekspertizė ir jam buvo nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas – organinis kliedesinis, panašus į šizofreniją, sutrikimas, dėl kurio jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu, t. y. 2019-07-19. Šiuo metu jam nustatomas lėtinis psichikos sutrikimas – organinis kliedesinis, panašus į šizofreniją, sutrikimas, dėl kurio jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Dėl psichikos sveikatos būklės A. A., gim. (duomenys neskelbtini), negali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ir teismo procese nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme. Dėl psichikos sveikatos būklės A. A., gim. (duomenys neskelbtini), yra pavojingas visuomenei, nes jo veiksmai yra sąlygoti liguistų išgyvenimų, jam reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, jam rekomenduojamas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje griežto stebėjimo sąlygomis, t. y. Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Pagal esančius duomenis, liguistos mintys A. A., gim. (duomenys neskelbtini), buvo stebėtos seniai, jis apie žmonos neištikimybę kalbėjo nuo jaunystės. Tiksliai nustatyti termino, kada jam prasidėjo liga, neturi galimybės, jis buvo uždaras, savo gyvenimo nepasakodavo, gal žmonai priekaištavo, bet niekas to nežino. Jo būklė buvo apibūdinta, kai jis buvo paguldytas į (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninę, tada buvo aprašyta psichozė, kurios metu jis išsakė persekiojimo kliedesius, visus savo išgyvenimus, ir dėl žmonos neištikimybės, ir kad jį persekioja mafija, kad liepia pasirašyti kažkokius dokumentus. Visa tai aprašyta ligos istorijoje. Po to jis prašė išleisti jį namo, niekas neprieštaravo, išleido. Namuose vaistų jis negėrė, jo psichinė būklė buvo bloga, ūmi, ir įvyko gyvenimo tragedija. Liga tęsėsi ne vienus metus, tai matyti pagal jo klinikinį vaizdą, gyvenimo pobūdį, pagal tai, kaip jis elgėsi visuomenėje, ir tai, ką jis pats išsakė pirmos apklausos metu po visų nelaimių. Prieš pusantro mėnesio iki tų įvykių jis buvo gydomas ligoninėje, po kelių parų išleistas namo. Kodėl jis buvo išleistas namo, negali pasakyti, jo nematė ir negali vertinti jo pavojingumo laipsnio, dėl kolegų veiksmų nieko negali atsakyti, medicininiuose dokumentuose rašoma, kad fizinės agresijos išraiškų nebuvo.

Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK RS vyresniojo tyrėjo U. Vasiliausko tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. liepos 19 d. 6:11 val. iš Telšių OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad GMP brigada praneša, jog (duomenys neskelbtini), yra trys peiliu sužaloti žmonės. Aplink vis dar netoliese yra užpuolikas. Atvykus adresu: (duomenys neskelbtini), namo kieme, netoli įėjimo į namą ant žemės pastebėtas nugara gulintis vyriškos lyties lavonas su durtinėmis žaizdomis, prie lavono matosi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują, kaip vėliau išsiaiškinta, tai L. A., gim. (duomenys neskelbtini), jis buvo be gyvybės ženklų. Įėjus į namą pastebėta ant medinių grindų raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Namo tualete pastebėtas moteriškos lyties lavonas su durtinėmis žaizdomis, šalia lavono raudonos dėmės, panašios į kraują, kaip vėliau paaiškėjo, tai A. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuri taip pat buvo be gyvybės ženklų. Šalia namo prie įėjimo į jį, netoliese ant žemės, žalioje vejoje rastas virtuvinis peilis, ant kurio matosi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 4–8 ).

2019-07-19 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Nuo namo šiaurės kryptimi apie 5,28 m nuo namo ir 2,76 m vakarų kryptimi nuo įėjimo laiptų vakarinio krašto, žolėje, rastas gulintį peilis su raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują. Priešais namą matomas baltos spalvos polietileninis lavonmaišis. Vyriškos lyties lavonas guli ant nugaros pridengtas baltu polietileniniu lavonmaišiu ir audeklu su raudonos spalvos dėme, panašia į kraują. Nudengus matoma, kad lavono kojos tiesios, rankos tiesios palei šonus, ant kūno daug sričių, suteptų raudonos spalvos apdžiūvusiu, į kraują panašiu skysčiu. Jis apsirengęs žaliais marškinėliais ir juodais apatiniais. Jie sutepti raudonos spalvos skysčiu, panašiu į kraują. Marškinėlių priekiniame paviršiuje kairėje ir išorėje kairėje stebimi vertikalios krypties audinio pažeidimai, taip pat ir užpakaliniame paviršiuje dešinėje vertikalūs pažeidimai. Namo vonios kambaryje kairėje pusėje, už durų, matoma kėdė, toliau – spintelė su kriaukle ir atitvertas tualetas. Jame šalia unitazo matomas tupintis-sėdintis moteriškos lyties lavonas, apdengtas baltos spalvos paklode. Lavonas veidu į duris, dešiniojoje pusėje atsirėmusi į unitazą, nugara nukreipta į sieną. Po lavonu ir priekyje jo, gausu raudonos spalvos į kraują panašaus skysčio (t. 1, b. l. 16–58).

2019-09-02 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 778/2019 (02) nurodyta, kad E. J. mirė nuo durtinio-pjautinio kiauryminio pilvo sužalojimo su tuščiosios žarnos, tuščiosios žarnos pasaito, dvylikapirštės žarnos ir apatinės tuščiosios venos pažeidimu. Tai komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu, hipovoleminiu šoku ir bendriniu kraujo užkrėtimu. E. J. mirė (duomenys neskelbtini) 10:40 val. Tai patvirtina įrašai LSMUL Kauno klinikų gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini). E. J. lavone konstatuoti šie sužalojimai: durtinė-pjautinė kiauryminė krūtinės kairės pusės žaizda, durtinis-pjautinis pilvo sužalojimas su tuščiosios ir dvylikapirštės žarnos, tuščiosios žarnos pasaito ir apatinės tuščiosios venos pažeidimu. Išvardinti sužalojimai padaryti aštriu duriančiu-pjaunančiu įrankiu, kuo galėjo būti peilio geležtė. E. J. lavone sužalojimų, būdingų suduodant smūgius ar ginantis nuo jų, nekonstatuota (t. 1, b. l. 173–178).

2019-07-24 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 5413/2019 (01) nurodyta, kad E. J. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 1, b. l. 164).

2019-07-22 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 373/2019 (04) nurodyta, kad A. A. mirtis įvyko nuo kiauryminės durtinės-pjautinės dešinės krūtinės ląstos pusės žaizdos su aortos lanko kylančios dalies sužalojimu bei kiauryminės durtinės-pjautinės kairės krūtinės ląstos pusės žaizdos su širdies kairio skilvelio sužalojimu, kurios komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvių ertmes. Į tai nurodo mirusiosios kūno tyrimo metu rasta kiauryminė durtinė-pjautinė dešinės krūtinės ląstos pusės žaizda su aortos lanko kylančios dalies sužalojimu bei rasta kiauryminė durtinė-pjautinė kairės krūtinės ląstos pusės žaizda su širdies kairio skilvelio sužalojimu, dešinėje krūtinplėvės ertmėje rastas 1400 ml, kairėje – 400 ml skysto kraujo. A. A. mirtis įvyko prieš 3–4 paras iki jos kūno tyrimo pradžios 2019 m. liepos 22 d. 10 val. Tam neprieštarauja mirusios kūno tyrimo metu užfiksuoti ankstyvieji lavoniniai reiškiniai, medicininių dokumentų duomenys. Mirusiosios A. A. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Mirusiosios A. A. kūne rasti sužalojimai: kiauryminė durtinė-pjautinė dešinės krūtinės ląstos pusės žaizda su aortos lanko kylančiosios dalies sužalojimu, kiauryminė durtinė-pjautinė kairės krūtinės ląstos pusės žaizda su V šonkaulio ir širdies kairio skilvelio sužalojimais, durtinės-pjautinės žaizdos kairėje krūtinės ląstos pusėje ir kairiame dilbyje, pjautinė žaizda kairės plaštakos IV piršte, poodinės kraujosruvos kairiame žaste, dešiname dilbyje, dešinėje šlaunyje. Atsižvelgiant į sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, tikėtina, kad kiauryminė durtinė-pjautinė dešinės krūtinės ląstos pusės žaizda su aortos lanko kylančiosios dalies sužalojimu, kiauryminė durtinė-pjautinė kairės krūtinės ląstos pusės žaizda su V šonkaulio ir širdies kairio skilvelio sužalojimais, durtinės-pjautinės žaizdos kairėje krūtinės ląstos pusėje ir kairiame dilbyje, bei pjautinė žaizda kairės plaštakos IV piršte padarytos ne mažiau nei penkiais tiesioginiais trauminiais poveikiais duriančių-pjaunančių savybių turinčiu įrankiu, trumpu laiku prieš mirtį. Poodinės kraujosruvos galėjo būti padarytos tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais, tiek griuviminių traumų metu, kontaktuojant su kietais bukais paviršiais, dviejų parų laikotarpiu iki mirties, ne mažiau nei keturiais trauminiais poveikiais. Kiauryminė durtinė-pjautinė dešinės krūtinės ląstos pusės žaizda su aortos lanko kylančiosios dalies sužalojimu bei kiauryminė durtinė-pjautinė kairės krūtinės ląstos pusės žaizda su V šonkaulio ir širdies kairio skilvelio sužalojimais kvalifikuojamos kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Kiti sužalojimai, tiek imant kiekvieną atskirai, tiek jų visumą kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir įtakos mirčiai neturėjo. Sužalojimai A. A. padaryti prieš jos mirtį. Sužalojimai, rasti A. A. kūne, yra nukentėjusiosios rankomis pasiekiamose vietose. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, neatmetama, kad durtinė-pjautinė žaizda kairiame dilbyje ir pjautinė žaizda kairės plaštakos IV piršte galėjo atsirasti kovos ar savigynos metu. Po kiauryminės durtinės-pjautinės dešinės krūtinės ląstos pusės žaizdos su aortos lanko kylančiosios dalies sužalojimu bei kiauryminės durtinės-pjautinės kairės krūtinės ląstos pusės žaizdos su širdies kairio skilvelio sužalojimais padarymo A. A. galimybė atlikti savarankiškus veiksmus buvo apsunkinta. Po šių sužalojimų padarymo iki mirties praėjo trumpas laiko tarpas, skaičiuojamas minutėmis (t. 1, b. l. 192–194).

2019-07-22 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 372/2019 (04) nurodyta, kad L. A. mirtis įvyko nuo durtinės-pjautinės kiauryminės žaizdos krūtinės kairėje pusėje su kairio plaučio ir kairės pusės III, IV šonkaulių pažeidimu bei durtinės-pjautinės žaizdos pilvo dešiniame šone su dešinio inksto ir pilvinės aortos sienelės kiauryminiu pažeidimu, sukėlusių ūmų vidinį ir išorinį nukraujavimą iš žaizdų. Į tai nurodo lavono tyrimo metu rasta durtinė-pjautinė kiauryminė žaizda krūtinės kairėje pusėje su kairio plaučio ir kairės pusės III, IV šonkaulių pažeidimu, 1300 ml kraujo susikaupimas kairėje krūtinplėvės ertmėje, durtinė-pjautinė žaizda pilvo dešiniame šone su dešinio inksto ir pilvinės aortos sienelės kiauryminiu pažeidimu, sukėlusios ūmų vidinį ir išorinį nukraujavimą, lygūs žaizdų kraštai, žaizdų kanalai be minkštųjų audinių trūkumo. L. A. mirtis galėjo įvykti apytikriai prieš 3–4 paras iki jo kūno tyrimo pradžios 2019 m. liepos 22 d. 8 valandos. Tam neprieštarauja mirusiojo kūno tyrimo metu užfiksuoti lavoniniai reiškiniai. Mirusiojo L. A. kraujyje etilo alkoholio nerasta. L. A. durtinė-pjautinė kiauryminė žaizda krūtinės kairėje pusėje su kairio plaučio ir kairės pusės III, IV šonkaulių pažeidimu, durtinė-pjautinė žaizda pilvo dešiniame šone su dešinio inksto ir pilvinės aortos sienelės kiauryminiu pažeidimu, durtinė žaizda krūtinkaulio rankenos projekcijoje, durtinės-pjautinės žaizdos krūtinės kairėje pusėje, kairiame žaste ir kairės alkūnės išoriniame paviršiuje, pjautinė žaizda kairio dilbio sulenkiamajame paviršiuje padarytos duriančiai pjaunančiu daiktu ar įrankiu, o kraujosruvos kairio klubakaulio sparno projekcijoje ir kairės blauzdos priekiniame paviršiuje, nubrozdinimai veide, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, dešiniame rieše, abiejų kelių srityje ir dešinėje blauzdoje padaryti kontaktuojant su bukais kietais daiktais. Rasti kūno sužalojimai padaryti netrukus prieš mirtį. Gyvam asmeniui tokie sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą dėl durtinės-pjautinės kiauryminės žaizdos krūtinės kairėje pusėje su kairio plaučio ir kairės pusės III, IV šonkaulių pažeidimu, durtinės-pjautinės žaizdos pilvo dešiniame šone su dešinio inksto ir pilvinės aortos sienelės kiauryminiu pažeidimu, nes šios žaizdos sukėlė nukentėjusiojo gyvybei pavojingą būklę ir mirtį. Visi L. A. kūne rasti sužalojimai padaryti prieš mirtį. Tikėtina, kad nubrozdinimai kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, dešiniame rieše galėjo būti padaryti kovos ir savigynos metu. Tikėtina, kad L. A. po kūno sužalojimų jam padarymo trumpą laiką galėjo atlikti kokius savarankiškus veiksmus (pvz., judėti, gintis, šaukti), kol dėl ūmaus nukraujavimo iš žaizdų nukentėjusysis neteko sąmonės. L. A. po patirtų kūno sužalojimų, sukėlusių mirtį, galėjo būti gyvas trumpą laiką, skaičiuojamą minutėmis (t. 2, b. l. 8–11).

2019-07-19 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G978/2019 (04) nurodyta, kad A. A. nustatyti odos nubrozdinimai ir poodinė kraujosruva kaktos-momens dešinėje; odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, dešiniame petyje, kairiame kelyje; poodinės kraujosruvos dešiniame antakyje, kairėje alkūnėje, krūtinės kairėje, klubinės srities kairėje; muštinė žaizda kaktos dešinėje. Taškinė-durtinė žaizdelė (injekcijos žymė) kairėje alkūnėje padaryta paveikus aštriu, duriančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu, galbūt medicininių manipuliacijų metu ir kaip sužalojimas nevertinama. A. A. nustatyti kūno sužalojimai padaryti paros laiku iki apžiūros, kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar paviršiais. A. A. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 3, b. l. 164).

2019-07-23 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 1948/2019 (01) nurodyta, kad A. A. šlapime rasta pėdsakų mirtazapino, pėdsakų tiaprido. Šlapime amfetaminų, benzodiazepinų, etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties nerasta. Kraujyje amfetaminų, benzodiazepinų, kokaino, kokaino metabolitų, mirtazapino, opiatų, tetrahidrokanabinolio, tetrahidrokanabinolio metabolitų, tiaprido, etilo alkoholio nerasta (t. 3, b. l. 118).

2019-12-16 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(4120)-IS1-6430 nurodyta, kad ant tirti pateikto peilio, paimto 2019-07-19 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 3–9), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su L. A. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo, kurio genotipas identiškas ištirtų L. A. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 4×10-19. Ant tirti pateikto popieriaus gniužulo, paimto 2019-07-19 apžiūrint automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km, rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 15), iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų vieno asmens, vyro, tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su L. A. genotipu. Negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant popieriaus gniužulo mėginyje Nr. 15 rastas žmogaus kraujas. Ant popieriaus gniužulo rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 16), netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 17), iš jų ir žmogaus kraujo, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant popieriaus gniužulo mėginyje Nr. 17 rastas žmogaus kraujas. Ant tirti pateikto laikrodžio, paimto 2019-07-19 apžiūrint automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km, rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 18, Nr. 22, Nr. 23), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su L. A. genotipu; rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 19–21), iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų vieno asmens, vyro, tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su L. A. genotipu. Negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant laikrodžio mėginiuose Nr. 19–21 rastas žmogaus kraujas. Ant tirti pateiktų A. A. kelnių, paimtų 2019-07-19 iš A. A. pagal savanorišką daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 34, Nr. 35, Nr. 37), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su L. A. genotipu; rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 36), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. A. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo, kurio genotipas identiškas ištirtų A. A. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 5×10-20. Ant tirti pateiktos A. A. guminių batų poros, paimtos 2019-07-19 iš A. A. pagal savanorišką daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 38–41), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su L. A. genotipu. Ant tirti pateikto A. A. diržo, paimto 2019-07-19 iš A. A. pagal savanorišką daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 28, Nr. 29), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su L. A. genotipu; rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 27), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. A. genotipu. Ant tirti pateiktų A. A. marškinėlių, paimtų 2019-07-19 iš A. A. pagal savanorišką daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 30, Nr. 33), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su L. A. genotipu. Ant A. A. marškinėlių rasta susimaišiusių trijų asmenų biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 31), iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų trijų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR. Nuo A. A. marškinėlių mėginyje Nr. 31 gauto mišraus DNR profilio alelių rinkinys sutampa su sudėtiniu A. A., L. A. ir E. J. genotipus sudarančiu alelių rinkiniu. Tikimybė, kad egzistuoja kiti du asmenys, kurių genotipai su A. A. genotipu sudarytų alelių rinkinį, sutampantį su ant A. A. marškinėlių mėg. Nr. 31 nustatytu alelių rinkiniu, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 2×10-22. Negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant A. A. marškinėlių mėginyje Nr. 31 rastas žmogaus kraujas. Ant A. A. marškinėlių rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 32), iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų vieno asmens, vyro, tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su L. A. genotipu. Negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant A. A. marškinėlių mėginyje Nr. 32 rastas žmogaus kraujas. Ant tirti pateikto A. A. apyrankės-raištelio, paimto 2019-07-19 iš A. A. pagal savanorišką daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 24, Nr. 26), iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų vieno asmens, vyro, tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su L. A. genotipu; rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 25), iš jų ir žmogaus kraujo, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant A. A. apyrankės-raištelio mėg. Nr. 24–26 rastas žmogaus kraujas. Ant tirti pateikto tampono su nuoplova nuo A. A. kaktos, padaryta 2019-07-19 atliekant A. A. asmens apžiūrą, rasta žmogaus kraujo, nustatytas vyro genotipas, tinkamas asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. A. genotipu. Ant tirti pateiktų dviejų tamponų su nuoplovomis nuo A. A. rankų panagių, padarytomis 2019-07-19 atliekant asmens apžiūrą, rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. A. genotipu. Ant tirti pateiktų L. A. rankų nagų nuokarpų rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su L. A. genotipu. Ant tirti pateiktų A. A. dešinės rankos nagų nuokarpų rasta susimaišiusių dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų vieno asmens, moters, tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurios genotipas sutampa su A. A. genotipu. Negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant A. A. dešinės rankos nagų nuokarpų rastas žmogaus kraujas. Tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo, kurio genotipas identiškas ištirtų A. A. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 2×10-19. Ant tirti pateiktų A. A. kairės rankos nagų nuokarpų rasta susimaišiusių dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR. Vieno asmens biologinių pėdsakų genotipas sutampa su A. A. genotipu, kito asmens biologinių pėdsakų genotipas sutampa su A. A. genotipu. Negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant A. A. kairės rankos nagų nuokarpų rastas žmogaus kraujas (t. 1, b. l. 113-121).

2019-12-19 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(4120)-IS1-6496 nurodyta, kad rankų pėdsakai ant tirti pateikto peilio, paimto 2019-07-19 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), netinkami asmeniui identifikuoti (t. 1, b. l. 123–124).

2019-09-23 daiktų apžiūros protokole pateikta stenografuota BPS pranešimo apie sužalotus žmones (duomenys neskelbtini) garso įrašas. Nustatyta, kad pranešimas BPC gautas 2019 m. liepos 19 d. 5.11 val., praneša moteris (J. A.) ir nurodo operatoriui, kad tėvas peiliu sužalojo L. A. ir E. J., kur yra mama, ji nežino (t. 3, b. l. 22–29).

2019 m. spalio 1 d.–spalio 29 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-I-37/2019 nurodyta, kad A. A. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu, t. y. 2019-07-19, nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas – organinis kliedesinis (panašus į šizofreniją) sutrikimas, dėl kurio jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. A. A. šiuo metu nustatomas lėtinis psichikos sutrikimas – organinis kliedesinis (panašus į šizofreniją) sutrikimas, dėl kurio jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. A. A. dėl psichikos sveikatos būklės negali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ir teismo procese nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme. A. A. dėl psichikos sveikatos būklės negali suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui ar bylos nagrinėjimui teisme, duoti teisingų parodymų apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. A. A. dėl nustatyto lėtinio psichikos sutrikimo – organinio kliedesinio (panašaus į šizofreniją) sutrikimo yra pavojingas visuomenei, nes jo veiksmai yrą sąlygoti liguistų išgyvenimų. A. A. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, jam rekomenduojamas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje griežto stebėjimo sąlygomis, t. y. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (t. 4, b. l. 10–17).

Teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad A. A., gim. (duomenys neskelbtini), padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką – nužudė tris asmenis, tarp jų savo šeimos narius – savo sutuoktinę A. A. ir sūnų L. A.. Tokia A. A., gim. (duomenys neskelbtini), veika yra visuomenei pavojinga ir atitinka BK 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 5 punktuose numatytą veiką.

Kadangi teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės metu nustatyta, jog A. A., gim. (duomenys neskelbtini), baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu, t. y. 2019-07-19, nustatytas ir dabar nustatomas lėtinis psichikos sutrikimas – organinis kliedesinis (panašus į šizofrenija) sutrikimas, dėl kurio A. A., gim. (duomenys neskelbtini), negalėjo ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, daroma išvada, kad A. A., gim. (duomenys neskelbtini), nužudė sutuoktinę A. A., posūnį E. J. ir sūnų L. A. būdamas nepakaltinamas dėl psichinės ligos. Kadangi ekspertė psichiatrė nurodė, kad A. A., gim. (duomenys neskelbtini), yra pavojingas visuomenei, iš teismo psichiatrijos ekspertizės išvadų matyti, kad jam reikalingas priverstinis gydymas – stacionarus stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, A. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuris baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas, taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (BK 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 4 dalis).

Dėl civilinių ieškinių ir proceso išlaidų

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. A. pareiškė civilinį ieškinį A. A. 1 939 eurų turtinei ir 100 000 eurų neturtinei žalai atlyginti bei po 20 000 eurų savo mažamečių vaikų A. A., gim. (duomenys neskelbtini), L. A., gim. (duomenys neskelbtini), L. A., gim. (duomenys neskelbtini), vardu jų patirtai neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 88–102).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. A., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškė civilinį ieškinį A. A., gim. (duomenys neskelbtini), 1 100 eurų turtinei ir 100 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 116–123).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. A. pareiškė civilinį ieškinį A. A., gim. (duomenys neskelbtini), 100 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 139–151).

Nėra jokių abejonių, kad dėl E. J., A. A. ir L. A. nužudymo nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai J. A., jos dukros, A. A., gim. (duomenys neskelbtini), V. A. patyrė dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimus, ir akivaizdu, kad jiems buvo padaryta neturtinė žala, taip pat ir turtinė žala – laidojimo išlaidos. Tačiau nagrinėjant baudžiamąją bylą išspręsti pareikštus civilinius ieškinius nėra galimybės, nes žalos, padarytos nepakaltinamo asmens veika, atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas baudžiamojoje byloje. Pagal baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį nagrinėjant baudžiamąją išsprendžiamas tik žalos, kurią padarė kaltinamasis nusikalstamais veiksmais, atlyginimo klausimas. Baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, padaryta nepakaltinamo asmens, nėra nusikaltimas, kadangi nėra visų jo sudėties požymių (nepakaltinamas asmuo nėra nusikaltimo subjektas). A. A., gim. (duomenys neskelbtini), nėra kaltinamasis, ir jo atžvilgiu nėra priimamas apkaltinamasis nuosprendis. Pagal BPK 115 straipsnio nuostatas, teismas gali ir privalo išspręsti civilinius ieškinius tik priimdamas nuosprendį. Dėl nurodytų priežasčių nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. A., A. A., gim. (duomenys neskelbtini), V. A. civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti. Pažymėtina, jog tai nereiškia, kad nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai šioje byloje neturi teisės pareikšti ieškinių A. A., gim. (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju civiliniai ieškiniai A. A., gim. (duomenys neskelbtini), gali būti nagrinėjami civilinio proceso tvarka. Kreiptis dėl žalos atlyginimo į teismą civilinio proceso kodekso tvarka yra nukentėjusiųjų teisė.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau –VSDFV) Šiaulių skyrius pareiškė 281,04 Eur dydžio civilinį ieškinį A. A. dėl žalos, kilusios žuvusiojo L. A. vaikams mokant socialines išmokas, atlyginimo (t. 3, b. l. 30–38; 41). Šiaulių apygardos teisme 2020-01-22 gautas VSDFV Šiaulių skyriaus prašymas civilinį ieškinį padidinti iki 1073,04 Eur, nes laikotarpiu nuo 2019-09-01 iki 2019-12-31 žuvusiojo tėvo L. A. vaikams L. A., L. A. ir A. A. papildomai išmokėjo 792 Eur šalpos našlaičių pensijos (4 t., b. l. 111).

Dėl minėtų priežasčių, kad A. A., gim. (duomenys neskelbtini), nėra nusikaltimo subjektas, VSDFV Šiaulių skyriaus civilinis ieškinys ir jo papildymas dėl žalos, kilusios žuvusiojo L. A. vaikams mokant socialines išmokas, atlyginimo taip pat paliekamas nenagrinėtas.

Nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams J. A., A. A., gim. (duomenys neskelbtini), V. A. suteiktos teisinės pagalbos išlaidos iš A. A., gim. (duomenys neskelbtini), neišieškotinos, nes pagal BPK 106 straipsnį tokias išlaidas teismas gali išieškoti tik iš kaltinamojo, kurio atžvilgiu priimamas apkaltinamasis nuosprendis.

Ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2019-10-28 nutarimu 6 mėnesių laikotarpiui laikinai apribotos A. A., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės į jo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): pastatus – gyvenamąjį namą, 37 SG fermą, daržines, malkinę, tvartą, kiaulidę, viralinę, rūsį, kitus inžinerinius statinius, pinigines lėšas, esančias banko sąskaitoje. Šis terminas baigiasi 2020-04-28. Nors iš A. A., gim. (duomenys neskelbtini), nepriteisiami byloje pareikšti civiliniai ieškiniai, atsižvelgiant į tai, kad civiliniai ieškovai turi teisę kreiptis į teismą CPK tvarka dėl žalos, padarytos A. A., gim. (duomenys neskelbtini), veiksmais, uždraustais baudžiamojo įstatymo, atlyginimo, prokuroro nutarimu paskirtas laikinas A. A., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių apribojimas pratęsiamas, kol įsiteisės sprendimas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. A., gim. (duomenys neskelbtini).

Dėl daiktų

Rūbai ir kiti beverčiai daiktai sunaikinami, kiti A. A., gim. (duomenys neskelbtini), daiktai grąžinami jam.

Nukentėjusysis A. A., gim. (duomenys neskelbtini), prašė jam perduoti saugoti jo tėvo vardu registruotą automobilį, nes jis šiuo metu rūpinasi tėvo ūkiu. Nukentėjusysis V. A. prašė jam perduoti prie bylos saugomus jo motinos rankraščius. Kitus daiktus (rūbus) nukentėjusieji prašė sunaikinti. Nukentėjusiųjų prašymai tenkinami. Kadangi automobilis, kuris perduotas saugoti į policijos aikštelę, nėra nusikalstamos veikos priemonė ar rezultatas ir jis nekonfiskuojamas, už jo saugojimą aikštelėje kaupiasi saugojimo kaštai, nukentėjusiojo A. A., gim. (duomenys neskelbtini), prašymas perduoti saugoti jam tėvo automobilį, tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pripažinti, kad A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) įvykdė baudžiamojo įstatymo uždraustą, Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 5 punktuose numatytą visuomenei pavojingą veiką, ir A. A. skirti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje griežto stebėjimo sąlygomis.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. A. civilinį ieškinį dėl 1 939 Eur turtinės ir 100 000 Eur neturtinės žalos bei po 20 000 Eur A. A., gim. (duomenys neskelbtini), L. A., gim. (duomenys neskelbtini), L. A., gim. (duomenys neskelbtini), patirtos neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. A., gim. (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį dėl 1 100 Eur turtinės ir 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. A. civilinį ieškinį dėl 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

VSDFV Šiaulių skyriaus civilinį ieškinį 1073,04 Eur civilinį ieškinį dėl žalos, kilusios žuvusiojo L. A. vaikams mokant socialines išmokas, atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Iki šios nutarties įsiteisėjimo pratęsti 2019-10-28 prokuroro nutarimu paskirtą laikiną A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės apribojimą į šį jo vardu registruotą turtą:

i) kitus inžinerinius statinius, kurių unikalūs numeriai yra: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (Įregistravimo pagrindas: 1986-09-30 Pirkimo pardavimo sutartis Nr. 22 ir 2010-01-24 Pripažinimo tinkamu naudoti aktas),

j) pastatą - rūsį, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (Įregistravimo pagrindas: 1986-09-30 Pirkimo pardavimo sutartis Nr. 22);

2) pinigines lėšas, esančias AB „(duomenys neskelbtini)“ banke ((duomenys neskelbtini)), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3-5 punktais, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir bylos nagrinėjimui:

1) nuoplovas (3 vnt.), paklodę, vairuotojo sėdynės medžiagos pavyzdį, daktiloskopines plokšteles su audinio pėdsakais (2 vnt.), kvapo pėdsakus (2 vnt.), buteliuką, DNR mėginius (nuo piniginės ir iš automobilio, viso 5 vnt.), daktiloskopinę plokštelę, gelsvų kojinių porą, A. A. plaukus (5 vnt.), rusvą kojinę, tualetinio popieriaus gniužulą, nuoplovą nuo kaktos, rankų panagių nuoplovas, A. A. nagus ir A. A. selių pavyzdžius (3 vnt.), L. A. kelnaites, A. A. chalatą, E. J. kelnes, pakuotę nuo lyginamaisiais pavyzdžiais, peilį, daktiloskopinę kortelę, 2019-09-30 ir 2019-12-20 perduotus saugoti į Telšių AVPK daiktų saugojimo patalpas, sunaikinti kaip beverčius;

2) A. A. laikrodį, kelnes, juodų guminių batų porą, odinį diržą su sagtimi, A. A. marškinėlius, juodą raištelį su stikliniu rutuliuku, A. A. marškinėlius, piniginę su 2 kortelėmis, 2019-12-20 perduotus saugoti į Telšių AVPK daiktų saugojimo patalpas, ir 26 eurus 77 euro centus, 2019-09-30 perduotus saugoti į Telšių AVPK pinigų saugojimo patalpas, grąžinti A. A., gim. (duomenys neskelbtini);

3) automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo užvedimo raktelį, 2019-07-19 perduotus saugoti į Telšių AVPK daiktų saugojimo patalpas, ir automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio apsaugą ir buferio vidinę apsaugą, 2019-08-13 perduotus saugoti į Telšių AVPK daiktų saugojimo patalpas, grąžinti A. A., gim. (duomenys neskelbtini), perduodant juos saugoti jo sūnui A. A., gim. (duomenys neskelbtini);

4) netaisyklingos formos popieriaus lapelius (6 vnt., pateiktus J. A.), bloknotą (pateiktą J. A.), fotografijas (8 vnt. pateiktas J. A.), sąsiuvinius (2 vnt., pateiktus V. A.), netaisyklingos formos popieriaus lapelius (2 vnt., pateiktus V. A.), 2019-12-17 perduotus saugoti į Telšių AVPK daiktų saugojimo patalpas, perduoti nukentėjusiajam V. A..

5) DVD laikmeną su įtariamojo A. A., gim. 1942 m., apklausos vaizdo ir garso įrašu (2 vnt.), CD laikmeną su BPC garso įrašu, CD laikmeną su 2019-07-19 garso ir vaizdo įrašu, palikti prie bylos.

Nutartis gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos. A. A., gim. (duomenys neskelbtini), šią nutartį gali apskųsti per 20 dienų nuo nutarties nuorašo gavimo dienos.