- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-15
- Bylos Nr.
- 2YT-1688-251/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00007-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gema Janušienė
- Pareiškėjas
- J. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas
- Advokatai
- Gvidas Armanavičius
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. Š. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina M. Š., po kurios mirties atsirado palikimas, kurį be kita ko sudaro butas, esantis (duomenys neskelbtini), su jam priklausančiais statiniais ir įvairūs kilnojamieji daiktai. Į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, tačiau pareiškėjas iš karto po motinos mirties pradėjo faktiškai valdyti butą ir kitą turtą, bute nuolat gyveno, juo naudojosi kaip savo, rūpinosi, tvarkė, mokėjo mokesčius. Apie tai, kad jis nėra priėmęs motinos palikimo paaiškėjo 2017-10-25, kai gavo laišką iš VĮ Turto bankas, kuriame buvo nurodyta, kad jo motinos butą paveldėjo valstybė. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui dėl M. Š. palikimo priėmimo gauti. Ne teismo tvarka nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra galimybių. Todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė motinos M. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti kaip savo (1-2 b. l.).
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas pareiškimą palaikė prašė jį tenkinti visiškai pareiškime nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime (19-20 b. l.) nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjo pareiškimui. Paaiškino, kad valstybė 2017-05-25 paveldėjo mirusiajai M. Š. priklausantį turtą. Neprieštarauja, kad būtų patenkintas pareiškėjo prašymas, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atidėti teismo posėdžio neprašė. Atsižvelgiant į tai, civilinė byla išnagrinėta iš esmės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 247 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš pareiškimo ir byloje esančių duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini)mirė pareiškėjo motina M. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (3, 8, 7 b. l.). Po jos mirties atsirado palikimas, kurį taip pat sudaro butas Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kluono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (9-11 b. l.). Iš 2017-10-31 Šiaulių rajono 1-ojo notaro biuro notarės Nijolės Masiliūnienės liudijimo matyti, kad M. Š. paveldėjimo byla nėra užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (6 b. l.). Pateikta pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą įrodo tai, kad pareiškėjas buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (4 b. l.). Iš pateiktų kvitų ir apmokėtų sąskaitų kopijų matyti, kad pareiškėjas mokėjo už paslaugas, teikiamas butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (12-14 b. l.). Iš VĮ turto bankas 2017-10-25 rašto Nr. (15.24-44)SK4-12138 matyti, kad (duomenys neskelbtini) M. Š. turtą paveldėjo valstybė, todėl pareiškėjas raginamas atlaisvinti valstybei priklausančias patalpas (15 b. l.). Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis iš karto po motinos mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, t. y., liko toliau gyventi bute, tvarkėsi, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius patvirtino ir liudytojos V. B. ir R. B.
Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą. Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 2 d.). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 str. 1 d.). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 str.1 d.). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, priėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, daiktines teises, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktines teises priėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų, daiktinių teisių paėmimo, to paėmimo aplinkybes ir pan.
Kaip matyti iš pareiškimo ir prie jo pridėtų rašytinių įrodymų, po palikėjos M. Š. mirties atsirado palikimas. Palikėja M. Š. turi pirmos eilės įpėdinį – pareiškėją J. Š.
Pareiškėjas J. Š., mirus motinai, pradėjo faktiškai valdyti palikėjos turtą, nes liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), naudojosi mirusiosios asmeniniais daiktais, išlaikė butą, mokėjo privalomus mokėti mokesčius už butui teikiamas paslaugas, naudojosi žemės sklypu. Teise valdyti šį turtą pareiškėjas naudojasi iki šiol atvirai, prižiūri butą, moka už teikiamas paslaugas. Taigi pareiškėjas faktiškai rūpinasi velionės motinos turtu iki šiol.
Tai reiškia, kad pareiškėjas palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėnesius nuo palikėjos M. Š. mirties, tačiau pareiškėjas laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiosios turtą ir turtines teises negavo.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.
Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas mirusiosios motinos M. Š. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai jos turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str., 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str. 1 d., 448 str., teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini)mirus M. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) jos vaikas J. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė motinos M. Š. palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti iš karto po motinos mirties.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.