Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimo, kuriuo J. G. nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d. 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. 2014 m. rugsėjo 28 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014-09-28 apie 19.43 val. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Volvo V70, v/n (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 1,74 prom. girtumas. Tokiais veiksmais J. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 18 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d.

Apeliantas pabrėžia, kad policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko jau tada, kai jis buvo sugrįžęs į automobilį uždaryti langą ir lipo iš jo. Pažymi, kad liudytojas E. J. pastebėjo automobilį Volvo ties (duomenys neskelbtini)-tu namu ir paskambino tel. 112. J. G. teigimu, atstumas nuo (duomenys neskelbtini) namo iki (duomenys neskelbtini) namo yra apie 150-200 metrų ir jį nuvažiuoti trunka 1-2 min. Policijos pareigūnams atvažiuoti tokiu operatyvumu, kad užtiktų išlipantį iš automobilio jį vairavusį J. G., praktiškai neįmanoma, tai rodo ir apklaustų šalių paaiškinimai: E. J. teigia, kad automobilį Volvo pastebėjo (duomenys neskelbtini) apie 19.32 val. (b. l. 14), policijos pareigūnų teigimu, jie pranešimą iš budinčio gavo apie 19.43 val., be to, dar ties (duomenys neskelbtini) 15 namu juos buvo sustabdęs E. J., kas neabejotinai užėmė kelias minutes, bent keletą minučių turėjo užtrukti ir iki atvykimo į įvykio vietą. Byloje nėra duomenų, kurioje miesto dalyje buvo policijos pareigūnai, gavę pranešimą iš budinčio pareigūno.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami įrodymai (ATPK 256 str.). Pabrėžtina, kad byla administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu gali būti nutraukiama tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės.

Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (ATPK 256 str. 1 d., 2 d., 3 d.).

Apeliacinis teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas J. G. kaltu padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą, tokio savo procesinio sprendimo nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, todėl skundžiamas teismo nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 3) matyti, jog J. G. inkriminuotas pažeidimas – vairavo automobilį būdamas neblaivus, kurį jis galimai padarė 2014 m. rugsėjo 29 d., vairuodamas automobilį Volvo, v/n (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas namo Kretingos gatve, kur šį automobilį pastebėjo ir apie įtartiną automobilio manevravimą policijai pranešė liudytojas E. J.. Atvykus policijai į (duomenys neskelbtini) kiemą, pareigūnai sulaikė iš automobilio Volvo v/n (duomenys neskelbtini) išlipantį J. G.. Nors teismas konstatavo, kad neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų D. Š. ir S. V. parodymais, kad jie prie J. G. automobilio atvyko tuo momentu, kai vairuotojas išlipo iš automobilio ir rakino durelių spyną, automobilio variklio dangtis dar buvo šiltas, o vienas automobilio langas liko neuždarytas, tačiau pažymėtina, kad šie pareigūnų parodymai byloje (kad J. G. buvo neblaivus, kad jis buvo prie automobilio, kad automobiliu buvo neseniai važiuota – buvo šiltas variklis) ir nėra ginčijami. Tuo tarpu nei policijos pareigūnai (b. l. 36-37, 47), nei važiuojantį automobilį matęs liudytojas E. J. (b. l. 36) nematė, kaip automobilis važiuodamas sustojo (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) namo kieme, taip pat nematė, keli asmenys po sustojimo išlipo iš automobilio, nematė, ar į stovintį automobilį kas nors įlipo. Nesant šių duomenų, būtina papildomai aiškintis ir atkurti įvykių chronologinę seką (kada tiksliai užfiksuotas E. J. telefoninis pranešimas apie galimai girtą vairuotoją, kada tiksliai atvykę pareigūnai susitiko su E. J. ir kada jie atvyko prie J. G. automobilio) nustatant, koks laiko tarpas praėjo nuo automobilio įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) kiemą (kai E. J. pametė automobilį iš akiračio) iki momento, kai policijos pareigūnai privažiavo prie kieme stovinčio automobilio Volvo, v/n (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu patikrinti apelianto versiją, ar J. G. per tą laiką galėjo išlipti iš automobilio, pareiti namo, ir sugrįžti prie automobilio uždaryti lango ar pasiimti cigarečių. Aiškinantis įvykio aplinkybes, byloje tikslinga gauti ir įvykio vietos schemą (žemėlapį), iš kurio būtų galima matyti automobilio Volvo judėjimo maršrutą bei šį automobilį stebėjusio liudytojo E. J. buvimo vietą.

Teisiamojo posėdžio metu pareigūnė S. V. paliudijo (b. l. 36), kad jai su pareigūnu D. Š. atvykus į įvykio vietą, prie automobilio esantis J. G. paskambino žmonai ir pasakė, kad ji nusileistų į kiemą ir paliudytų, jog jis automobilio nevairavo, nes pareigūnai jo vairuojančio vis tiek nematė. Nors teismas, norėdamas išsiaiškinti šio pokalbio turinį, kreipėsi į policiją (b. l. 42), kad gautų šio pokalbio įrašą (buvo gautas atsakymas (b. l. 43), kad tarnybiniame automobilyje nebuvo įrengta garsą fiksuojanti įranga), tačiau nepasinaudojo galimybe išreikalauti informaciją (išklotinę) apie kaltinamojo žmonai atliktą skambutį iš J. G. abonentą aptarnaujančios telekomunikacijų bendrovės, kuri padėtų nustatyti, kada tiksliai pareigūnai atvyko į (duomenys neskelbtini) kiemą. Atkreiptinas dėmesys, jog liudytoja S. V. kategoriškai patvirtino, kad įvykio metu buvo daromas garso įrašas, kuris yra saugomas policijoje. Iš policijos atsakymo, kad tarnybiniame automobilyje nebuvo įrengta garsą fiksuojanti įranga galima spręsti, kad S. V. minimas garso įrašas galėjo būti daromas patruliams išduotu diktofonu ar kitomis nešiojamomis garso įrašymo priemonėmis, tačiau teismas šios aplinkybės nesiaiškino ir visų galimybių gauti garso įrašui (ir atitinkamai patikrinti S. V. parodymų patikimumą šioje dalyje) neišnaudojo. Siekiant pašalinti apelianto keliamas abejones, ar J. G. vairavo transporto priemonę, tikslinga apklausti ir kitus galimai įvykio vietoje buvusius ar tiesiogiai įvykį stebėjusius asmenis - iš automobilio galimai anksčiau išlipusį asmenį, kurį matė ir E. J., bei kaimynę, kurią grįžus į (duomenys neskelbtini) namo kiemą teigia sutikęs L. M. (b. l. 35). Šie apelianto nurodyti asmenys (F. K. ir J. S.) teismo posėdžio metu apklausiami nebuvo, nebuvo aiškintasi, kokios yra jiems žinomos aplinkybės apie galimą administracinio teisės pažeidimo padarymą.

Nagrinėjamos bylos specifika įrodinėjimo aspektu yra ta, kad J. G. kategoriškai neigia girtas vairavęs automobilį, o jo kaltė įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, nes vienintelis įtartinai važiuojantį automobilį matęs liudytojas E. J. negalėjo kategoriškai patvirtinti, kad automobilį vairavo būtent J. G.. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.

Atkreiptinas dėmesys, jog teismas skundžiamu nutarimu padarė išvadą, kad J. G. pažeidė KET 18 punkto reikalavimus (šis pažeidimas J. G. buvo inkriminuotas ir administracinio teisės pažeidimo protokole). Tokia teismo išvada yra visiškai nemotyvuota ir neatitinka inkriminuoto pažeidimo esmės (transporto priemonės vairavimas, esant neblaiviam), kadangi KET 18 p. numato vairuotojo pareigą leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, tačiau G. G. nėra kaltinamas ir nebuvo nubaustas už neblaivumo patikrinimo vengimą. Todėl ši aplinkybė taip pat yra reikalinga tolesnio vertinimo.

Tuo būdu, neišsiaiškinus reikšmingų bylos aplinkybių bei neišnaudojus visų galimybių esančioms abejonėms dėl apelianto kaltės/nekaltumo pašalinti, negalima pripažinti, kad apylinkės teismas byloje esančius įrodymus įvertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimas naikinamas ir, kadangi byloje reikalinga atlikti pakankamai didelės apimties papildomą įrodymų tyrimą, administracinio teisės pažeidimo byla perduodama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Panaikinus apylinkės teismo nutarimą, administracinės nuobaudos skyrimo klausimas šia nutartimi nėra sprendžiamas, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai nebepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais ginčijamas ATPK 32 str. 1 d. 5 p. nuostatų taikymas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimą panaikinti, ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.