Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)), nustatyta laikinoji gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. U. 2019 m. kovo 23 d., apie 21.30 val., buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su teta I. D. metu, tyčia abejomis rankomis suėmęs už I. D. rankų, jas suspaudė ir taip ją laikydamas pastūmė, ko pasekoje nukentėjusioji I. D. alkūnėmis atsitrenkė į sieną, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai I. D. fizinį skausmą.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2019 m. kovo 23 d. apie 21 val. 30 min. adresu (duomenys neskelbtini) su teta I. D. vartojo alkoholį, buvo labai girtas, todėl nelabai pamena aplinkybių, pamena tik, kad suėmė tetą už pečių ir ją pastūmė, dėl to ji atsitrenkė į sieną, jos rankas suspaudė, nelabai pamena dėl ko taip padarė. Blaivus būdamas nebūtų taip pasielgęs, teta buvo nestipriai išgėrusi. Tetos jis atsiprašė, ji jam atleido ir jie susitaikė. Jis tetą apipylė lipalu, atsineštu iš koridoriaus, nelabai pamena, kodėl taip pasielgė. Savo elgesį vertina blogai, pažada daugiau taip nesielgti.

Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino kaltu padaręs pareiškime nurodytus veiksmus, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo (BK 12 straipsnis), veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, proceso dalyviai sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, todėl byla, vadovaujantis BK 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusioji I. D. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kartu su savo sesers Ž. U. vaikais E. ir E. U. gyvena po motinos mirties paveldėtame bute adresu (duomenys neskelbtini) (patikslino, kad E. U. šiame bute nuolat negyvena). 2019 m. kovo 23 d. E. U. paprašė nupirkti alaus. Ji nupirko 5 litrus alaus, kuriuos gėrė namuose kartu su E. U.. Kadangi E. apsvaigo nuo išgerto alaus, ji iš jo atėmė likusį alų, kad jis daugiau negertų, dėl to E. labai supyko ir sugriebė abejomis rankomis jai už dešinės rankos ir stipriai suspaudė (papildomos apklausos metu parodė, kad E. suėmė ją už abiejų rankų ir jas suspaudė), dėl ko ji juto stiprų fizinį skausmą, o ant rankų liko kraujosruvos. Po to E. ją taip laikydamas pastūmė, o ji abejomis alkūnėmis atsitrenkė į sieną ir taip nusibrozdino alkūnes, nes siena dengta struktūriniu tinku. Po jos atžvilgiu panaudoto smurto ji iš karto nekvietė policijos, manydama, kad E. apsiramins, tačiau E. išėjęs iš kambario grįžo vėl ir lipalu ją apipylė, pataikydamas ant jos rūbų bei ant kambaryje esančių baldų. Ji iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę E. U. sulaikė. Civilinio ieškinio nereiškia, konflikto metu E. išsakytus jos atžvilgiu grasinančius žodžius nesureikšmino, mano, kad jis taip pasakė, nes buvo piktas ir neblaivus, jo grasinimai tikrai nėra realūs. Į medikus dėl patirtų sužalojimų nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertą vykti atsisako, konflikto su E. U. metu jai buvo sukeltas tik fizinis skausmas. Sutinka su E. U. susitaikyti, nes jis prieš ją fizinį smurtą panaudojo pirmą kartą (b. l. 39-41, 43-44).

2019 m. kovo 23 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), sienos kambaryje yra dengtos struktūrinio tinko juostomis (b. l. 27-33).

2019 m. kovo 23 d. kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, esantis policijos registruojamų įvykių registre, kuriame užfiksuota, kad 2019 m. kovo 23 d. 22.13 val. atvykusiems policijos pareigūnams I. D. nurodė, kad prieš ją smurtavo sūnėnas E. U., kuris ją pastūmė ir ji alkūnėmis atsitrenkė į sieną, jautė fizinį skausmą, be to, E. U. lipalu apipylė baldus ir sienas (b. l. 18-19).

2019 m. kovo 23 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato vyr. patrulio T. Š. tarnybinis pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), I. D. nurodė, kad prieš ją smurtavo sūnėnas E. U., (duomenys neskelbtini), kuris ją pastūmė ir ji atsitrenkė į sieną ir taip susižalojo alkūnę, jautė fizinį skausmą (b. l.21-24).

2019 m. kovo 25 d. asmens apžiūros protokolu nustatyta, kad asmens apžiūros metu ant nukentėjusiosios I. D. kairės rankos alkūnės matomas nubrozdinimas bei virš kairės alkūnės matomos taškinės kraujosruvos, kurios yra tamsiai mėlynos spalvos apie 10 cm ilgio bei apie 2 cm pločio, pagal forma primenančios suspaustų pirštų formą, o ant dešinės rankos ties alkūne matyti mėlynos spalvos kraujosruva apie 5 cm ilgio ir 2 cm pločio, taip pat nuo šios alkūnės kylant link peties matyti per 5 cm nuo alkūnės nutolusi kraujosruva, bei nuo jos dar per 8 cm nutolusios mėlynos spalvos kraujosruvos su aplink ratu išsidėsčiusiomis mažesnėmis lyg piršto paspaudimo kraujosruvomis (b. l. 45-49).

Asmens blaivumo testo duomenimis nustatyta, kad 2019 m. kovo 23 d. 22.24 val. I. D. nustatytas 1,46 promilių girtumas, o 22.36 val. E. U. - 2,43 promilių girtumas (b. l. 63–64).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis E. U. 2019 m. kovo 23 d., apie 21.30 val., buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su teta I. D. metu, tyčia abejomis rankomis suėmęs už I. D. rankų, jas suspaudė ir taip ją laikydamas pastūmė, dėl to nukentėjusioji I. D. alkūnėmis atsitrenkė į sieną, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai I. D. fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nagrinėjamoje byloje iš kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų bei kitų rašytinių įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis savo tetai, kuri nėra jo artima giminaitė, tyčia sukėlė skausmą. Vertinant nustatytus kaltinamojo smurtinio pobūdžio veiksmus, teismas neabejoja, kad šiuo atveju nukentėjusiajai kaltinamojo tyčiniais veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas, neabejotina, kad kaltinamasis suprato, jog sukels fizinį skausmą ir to norėjo. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą ne savo šeimos nariui ir ne artimai giminaitei, spręstina, jog kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

BK 38 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme jis savo kaltę pripažino visiškai, dėl savo veiksmų gailėjosi, juos vertino kritiškai, nukentėjusiosios atsiprašė, pastaroji jam atleido, jie susitaikė. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo nusikalstamu elgesiu žala nepadaryta, nukentėjusioji civilinio ieškinio dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo nepateikė. Nukentėjusioji teisme patvirtino, kad jie su kaltinamuoju susitaikė, ji kaltinamajam atleido. Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka paskutinį kartą 2019 m. kovo 15 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį (b. l. 57–60), VšĮ Jonavos psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą dėl priklausomybės ir psichikos ligų nesilankė, nesigydė (b. l. 56).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes manytina, kad kaltinamojo padaryta veika yra atsitiktinio pobūdžio, ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos kaltinamajam kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, kuri sustiprins jo pasiryžimą laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajai susitaikius, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalis).

Visgi šiame kontekste pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kaltinamajam taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir 70 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - 60 valandų nemokamų darbų, paskiriant juos atlikti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Teismo įsitikinimu šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei sudarys jam galimybę dar kartą įvertinti savo elgesį bei savo nusikalstamų veiksmų pasekmes.

E. U. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. kovo 23 d. iki 2019 m. kovo 25 d. (b. l. 66-68).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 97-98) - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - elektroninė laikmena paliktina saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. U., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja I. D., ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir 70 straipsniu E. U. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę ir skirti 60 valandų nemokamų darbų, paskiriant juos atlikti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

E. U. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Elektroninę laikmeną palikti saugoti prie bylos.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.