Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2A-84-252-2018 Irena Stulgienė Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00567-2017-3

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 20 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Dzelzienės ir Birutės Valiulienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1024-233-2017 pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui A. Š. dėl laukinei gyvūnijai padarytos žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau - Utenos RAAD) teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. Š. valstybės naudai 3328,80 Eur žalos aplinkai atlyginimo, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad A. Š. 2016 m. spalio 29 d. (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo medžioklės plotų vienete, būdamas šio klubo nariu, medžiodamas tykojant pagal jam išduotą galiojantį medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai sumedžiojo, tauriojo elnio jauniklį, už ką jam 2016-11-28 Utenos rajono apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3-1069-958/2016, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 straipsnio 1 dalį buvo skirta 28 Eur administracinė bauda, pagal ATPK 85 straipsnio 6 dalį - 868 Eur administracinė bauda su teisės medžioti atėmimu vieneriems metams su transporto priemonės ir graižtvinio šautuvo konfiskavimu.Pažymėjo, kad nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra įsiteisėjęs. Atsakovo padaryta žala aplinkai, vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 4 dalimi, apskaičiuota remiantis Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodika, patvirtinta Aplinkos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. Dl-695, pritaikius indeksavimo koeficientą ir sudaro 3328,80 Eur. Atsakovas geranoriškai iki jam nustatyto termino – 2017 m. vasario 21 d. žalos neatlygino.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rokiškio rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo A. Š. ieškovo naudai 3328,80 Eur padarytos žalos aplinkai atlyginimo, 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2017 m. balandžio 11 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 38,11 Eur ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Taip pat iš atsakovo priteisė 79,17 Eur valstybei bylinėjimosi išlaidų.Apylinkės teismas konstatavo, kad atsakovo A. Š. kaltė dėl neteisėto tauriojo elnio jauniklio sumedžiojimo 2016 m. spalio 29 d. yra įrodyta įsiteisėjusiu Utenos rajono apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.A2.3-1069-958/2016, kuriuo atsakovui taikyta administracinė atsakomybė už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau - Taisyklių) 22, 23, 24.13, 58.2.2, 58.2.3 punktų reikalavimų pažeidimus ir atsakovo teismo posėdyje išsakytu prisipažinimu, kad medžiodamas jis neturėjo licencijos tauriojo elnio jaunikliui sumedžioti. Teismas sprendė, kad atsakovo argumentai, kad jis vykdė teisėtą individualią medžioklę, turėjo medžioklės lapą, nepaneigia jo kaltės dėl neteisėto tauriojo elnio jauniklio sumedžiojimo fakto. Atsakovo veiksmų seka – kai nušautą neturint licencijos tauriojo elnio jauniklį, nepažymėjus specialios paskirties plomba išdorojo vietoje, vėliau neįtraukė sumedžioto žvėries į medžioklės lapą, skerdieną parsivežė namo, rodo, kad buvo siekiama nuslėpti neteisėtos medžioklės faktą, o ne įvyko klaida medžioklės metu. Teismas pasisakė, kad tarp atsakovo veiksmų - neteisėto tauriojo elnio jauniklio sumedžiojimo, vėliau - jo gabenimo ir dorojimo, bei atsiradusių pasekmių, t.y. žalos aplinkai atsiradimo neteisėtai sumedžiojus nurodytą gyvūną, yra priežastinis ryšys, kaip ir visos kitos aukščiau nurodytos sąlygos būtinos civilinei atsakomybei. Teismas įvertinęs tai, kad ieškovas pagal įstatymą atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl patenkinant ieškovo ieškinį iš atsakovo priteisė 75 Eur žyminio mokesčio bei 4,17 Eur teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas A. Š. prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - Utenos RAAD ieškinį atmesti.Neneigia, kad sumedžiodamas tauriojo elnio jauniklį padarė administracinį teisės pažeidimą, tačiau, kad jo veiksmais buvo padaryta žala laikinei gyvūnijai nepripažįsta. Teigia, kad nagrinėjamoje situacijoje nustatyta, jog atsakovas medžioklę vykdė teisėtai, t.y. turėjo teisę medžioti, turėjo galiojantį medžioklės lapą, medžioklės metu tauriuosius elnius medžioti buvo leidžiama. Byloje nėra paneigta, jog medžioklės būrelis (duomenys neskelbtini) medžiojimo metu turėjo galiojančias medžioklės licencijas elniams medžioti, todėl akivaizdu, jog atsakovas, jeigu būtų medžioklės metu supratęs, kad sumedžiojo elnio jauniklį, būtų tokią medžioklės licenciją panaudojęs teisės aktų nustatyta tvarka. Pabrėžia, kad medžiotojų būrelis 2017 m. gavo netgi daugiau licencijų nei 2016 m., kas rodo, kad elnių populiacija būrelio teritorijoje didėja ir atsakovo veiksmais žala padaryta nebuvo. Be to, nepaneigta aplinkybė, kad atsakovui pasirodė, jog šauna į šerną, tačiau po šūvio jis žvėries nerado. Žvėrį rado tik kitą dieną, kuomet neturėjo nei medžioklės lapo nei licencijos, todėl pasimetęs žvėrį išdorojo vietoje. Teigia, kad atsakovo veiksmų neteisėtumas pasireiškė ne paties žvėries nušovimu, nes tokią teisę atsakovas turėjo, o jo išdorojimu neleistinoje vietoje ir sumedžioto žvėries „neįforminimu“. Atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog vien medžioklės taisyklių pažeidimo, medžioklės fakto konstatavimo, nepakanka išvadai, kad dėl sumedžioto gyvūno gamtai padaryta žala dėl ko kiltų civilinė atsakomybė. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Utenos RAAR prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą.Nurodo, kad apylinkės teismas teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, todėl teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsiliepime ieškovas cituoja Medžioklės taisyklių nuostatas, kurias pažeidė atsakovas bei teisinį reglamentavimą, kuriuo remiantis apskaičiuota žala gamtai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Ieškiniu buvo prašoma taikyti atsakovui deliktinę civilinę atsakomybę už žalą gamtai, priteisiant atlyginti nuostolius, padarytus neteisėtai sumedžiojus tauriojo elnio jauniklį. Ginčas kilo dėl gamtai padarytos žalos atlyginimo.Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punkte žala aplinkai apibūdinama kaip tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei) pablogėjimas. Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymas numato, kad fiziniai ir juridiniai asmenys privalo atlyginti žalą laukinei gyvūnijai įstatymų nustatyta tvarka. Pareikšti ieškinius dėl žalos atlyginimo turi teisę ir Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija, kitos Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos ir savivaldybių institucijos, kai žala padaryta laisvėje gyvenančiai laukinei gyvūnijai ar jos buveinėms. Šios institucijos, apskaičiuodamos laisvėje gyvenančiai laukinei gyvūnijai <...> padarytą žalą, vadovaujasi Aplinkos ministerijos patvirtinta Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodika (22 straipsnio 1-3 punktai).Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Utenos rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3-1069-958/2016 apeliantui A. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 straipsnio 1 dalį ir 6 dalį paskyrė galutinę administracinę nuobaudą – 868 Eur baudą su teisės medžioti atėmimu vieneriems metams bei transporto priemonės ir graižtvinio šautuvo konfiskavimu už tai, kad jis 2016 m. spalio 29 d., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete, būdamas šio klubo nariu, medžiodamas tykojant pagal jam išduotą galiojantį medžioklės lapą Nr. 0017, neteisėtai sumedžiojo, t. y. iš jam priklausančio graižtvinio šautuvo nušovė tauriojo elnio jauniklį (patiną), kurį sumedžiojimo vietoje išdorojo ir skerdieną neteisėtai išgabeno automobiliu. A. Š. sumedžioto tauriojo elnio jauniklio nepažymėjo specialios paskirties plomba – licencija (plombos dirželio nepervėrė per sumedžioto gyvūno ausį nustatyta tvarka). Apie sumedžiotą tauriojo elnio jauniklį nepažymėjo medžioklės lape Nr. (duomenys neskelbtini), dorojimo ir skerdienos atliekas užkasė vietoje, o ne sumetė į pirminio žvėrienos apdorojimo aikštelės atliekų duobę. Nutarimu konstatuota, kad A. Š. tokiu būdu pažeidė 2000 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Taisyklių) 22, 23, 24.13, 58.2.2, 58.2.3 punktų reikalavimus. Nutarimas apeliacine tvarka nebuvo apskųstas ir yra įsiteisėjęs.Apeliantas teigia, kad medžioklę vykdė teisėtai, o jo veiksmų neteisėtumas pasireiškė ne žvėries nušovimu, o išdorojimu neleistinoje vietoje ir neįforminus dokumentų, dėl ko žala laukinei gamtai nebuvo padaryta. Kolegija šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir pritaria apylinkės teismo vertinimui, kad nepaisant to, kad apeliantas turėjo teisę aptariamu laiku ir vietoje medžioti, tačiau tai jis atliko pažeisdamas galiojantį teisinį reglamentavimą. Apeliantas pats pripažino, kad pradėdamas medžioti neturėjo licencijos tauriojo elnio medžioklei, todėl teisės tokį gyvūną sumedžioti jis neturėjo (Taisyklių 58.2.2), neteisėtai jį sumedžiojęs neturėjo teisės jo gabenti ir doroti (Taisyklių 58.2.3. punktas). Atsakovo dėstoma versija, kad tauriojo elnio jauniklį jis nušovė per klaidą, manydamas, kad tai šernas, o atvykęs ryte jį išdorojo ir gabeno nesilaikydamas Taisyklių reikalavimų dėl pasimetimo, atmestina kaip neįrodyta ir prieštaraujanti apelianto veiksmų sekai. Įsiteisėjusiu teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje konstatuotos aplinkybės, ieškovo pozicija ir iš dalies paties atsakovo paaiškinimai rodo, kad atsakovo veiksmai medžioklės metu, sumedžioto gyvūno išdorojimo ir gabenimo eigoje rodo, kad atsakovas siekė sumedžioti licencijuojamą gyvūną ir nuslėpti medžioklės faktą. Apeliacinės instancijos teismas pritardamas apylinkės teismo vertinimui atsakovo kaltės klausimu papildomai pažymi, kad apeliantui administracinio teisės pažeidimo byloje buvo inkriminuotas ir Taisyklių 22 punkto pažeidimas, kuris numato, kad <...> jei duomenys apie sumedžiotus gyvūnus nustatyta tvarka neįrašyti medžioklės lape arba sumedžioti gyvūnai nepažymėti specialios paskirties plombomis, ant kurių informacinių plokštelių priklijuotos licencijos, tokie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai <...>. Bylos duomenimis apelianto turima medžiotojo selekcininko patirtis nesuderinama su apelianto nurodomu medžiojamų gyvūnų neatskyrimu, o tuo labiau reikalavimais kaip turi būti dokumentuose užfiksuotas tokio gyvūno sumedžiojimo faktas.Taigi, apylinkės teismas detaliai aptarė atsakovo neteisėtus veiksmus, jų seką, pobūdį ir pagrįstai vertino, kad pakanka duomenų konstatuoti jog tarp atsakovo veiksmų – neteisėto tauriojo elnio jauniklio sumedžiojimo, vėliau jo dorojimo ir gabenimo atsiradusių pasekmių, t.y. žalos aplinkai atsiradimo neteisėtai sumedžiojus nurodytą gyvūną, neabejotinai yra priežastinis ryšys, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytos visos būtinosios sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Remiantis CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu principu, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo, atsakovas turi pareigą atsakyti už gamtai padarytą žalą. Apeliacinės instancijos teismas, atmetęs atsakovo argumentus dėl netinkamo teisės aktų taikymo, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, nustatant nagrinėjamu atveju jo civilinės atsakomybės sąlygas, pažeidimo, remdamasis bylos duomenimis ir pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad yra visos būtinosios sąlygos taikyti atsakovui civilinę deliktinę atsakomybę už gamtai padarytą žalą, sumedžiojus tauriojo elnio jauniklį. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas atsakovo veiksmų neteisėtumą, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo bei įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles. Kolegijos vertinimu, atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti jo atliktų veiksmų teisėtumą ar aplinkybę, kad jo veiksmais nebuvo padaryta žala gamtai, nebuvo sunaikinta gyvūnija (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovas neginčijo apskaičiuotos žalos dydžio, įrodymų, paneigiančių šį žalos apskaičiavimą, teismui nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs, kad žala gamtai paskaičiuota remiantis Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos 6.1 punkte nustatytu dydžiu ir pagrįsta Žalos laukinių gyvūnų rūšims paskaičiavimo aktu, sprendžia, kad ji apskaičiuota teisingai ir plačiau šiuo klausimu nepasisako. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su licencijų skaičiaus medžioti tauriuosius elnius padidinimu, jų populiacijos didėjimu ar jo galimybėmis gauti tokią licenciją nėra reikšmingi ir jokios įtakos ginčijamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi. Pažymėtina, kad taurusis elnias priskiriamas prie medžiojamų gyvūnų, kurių naudojimas reguliuojamas limituojant jų medžioklę. Licencijuojami gyvūnai medžiojami tik griežtai laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų ir neviršijant išduotų licencijų skaičiaus, sumedžiotus gyvūnus pažymint specialios paskirties plombomis, ant kurių informacinių plokštelių priklijuotos licencijos, kas leidžia palaikyti tokių gyvūnų populiacijos stabilumą bei užtikrina laukinės gyvūnijos išteklių apsaugos kontrolės funkcijas atliekančių bei medžioklę vykdančių asmenų interesų pusiausvyrą. Apeliaciniame skunde cituojamo Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-909-252-2016 aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamo ginčo, todėl apylinkės teismas pagrįstai juo nesivadovavo sprendžiant šį ginčą.Kolegijos vertinimu, byloje visiškai neturi reikšmės kiek licenzijų turėjo medžiotojų būrelis, kuriam priklausė apeliantas, tauriojo elnio medžioklei. Akivaizdu, kad tokios licenzijos neturėjo pats apeliantas ir medžioklės lapas jam buvo išduotas ne tauriojo elnio medžioklei. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.