Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-12-15 · Byla Nr. Iv-3734-629/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-12-15
Bylos Nr.
Iv-3734-629/2011
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Milda Vainienė
Pareiškėjas
P. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3734-629/2011(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01898-2011-3)Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2., 74. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, sekretoriaujant Vilmai Sinicaitei, dalyvaujant pareiškėjui P. V., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovams Dainiui Jasui ir Miglei Einorytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, kurį vėliau patikslino (b. l. 1 abi lapo pusės, 9) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Pataisos namai) – 5 000 Lt, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) – 10 000 Lt.

Nurodė, kad daug kartų kreipėsi į Kalėjimų departamentą ir Pataisos namų administraciją prašydamas būti perkeltas iš 8 būrio į 2 ar 3 būrius, tačiau jo prašymai netenkinami, nors kiti nuteistieji yra perkeliami, todėl pareiškėjas jaučiasi diskriminuojamas ir patiria psichologinį bei moralinį spaudimą. Pasak pareiškėjo, 8 būryje nėra jo moralinius įsitikinimus atitinkančių sąlygų, tuo tarpu 2–3 būriai atitinka jo kaip nuteistojo moralinius įsitikinimus bei statusą. Teigia, kad jam nėra sudarytos tinkamos sąlygos atlikti laisvės atėmimo bausmę, t. y. jis negali maitintis valgykloje kartu su kitais 8 būrio nuteistaisiais, nes tai prieštarauja vidiniams jo įsitikinimams, teigia, kad Pataisos namuose vyrauja kastos. Pažymėjo, kad turi maitintis iš artimųjų atsiųstų pinigų ir taip patiria didelę finansinę žalą.

Atsiliepimas

Vilniaus pataisos namai, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 15-16) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 65 str. nustato, kad pataisos namuose skirstant nuteistuosius į būrius, skyrius ir kameras, atsižvelgiama į jų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas, taip pat laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų. Nurodė, kad į nuteistųjų pageidavimus būti paskirtam į konkretų būrį ar gyvenamąją patalpą yra atsižvelgiama, kai yra tam galimybė ir kai toks pageidavimas neprieštarauja minėtame Taisyklių straipsnyje nustatytiems nuteistųjų paskirstymo reikalavimams. Nurodė, kad visi pareiškėjo perkėlimai iš vienos gyvenamosios patalpos į kitą buvo atlikti vadovaujantis Taisyklių nustatyta tvarka bei tinkamai įforminti. Skiriant nuteistąjį į būrį buvo įvertintos visos reikšmingos aplinkybės ir sprendimas priimtas atsižvelgiant į esamą situaciją.

Pataisos namai pažymėjo, kad pripažįstant reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė, tačiau pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų ir paaiškinimų dėl jam tariamai padarytos žalos, nepaaiškina kaip apskaičiavo tariamos žalos dydį, nenurodo priežastinio ryšio tarp tariamos žalos ir pataisos namų administracijos veiksmų. Nurodė, kad Pataisos namų administracija veikė tinkamai, pagal įstatymus ir nuteistajam P. V. nepadarė jokios žalos.

Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 29-31) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad visi nuteistieji yra lygūs, jie suskirstyti į būrius, į valgyklą eina nustatytu laiku, tačiau pareiškėjas valgykloje nevalgo. Kalėjimų departamento nuomone, pareiškėjas nepateikia jokių įtikinamų argumentų, kad yra pažeidžiamos jo laikymo sąlygos įstaigoje. Pažymėjo, kad nuteistųjų subkultūros apraiškų Pataisos namų administracija ir Kalėjimų departamentas netoleruoja. Paaiškino, kad suskirstymas į būrius įstaigoje vykdomas vadovaujantis Taisyklių 65 p., todėl Pataisos namų administracija atsižvelgdama į P. V. neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas ir laikydamasi BVK nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų ir paskirdama pareiškėją gyventi 8 būryje teisės aktų ir pareiškėjo teisių nepažeidė.

Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nepateikia jokių objektyvių, tai patvirtinančių įrodymų. Kalėjimų departamento įsitikimu, nei Kalėjimų departamentas, nei Pataisos namai pareiškėjo teisių nepažeidė, todėl neturtinė žala pareiškėjui nebuvo padaryta.

Teismo posėdyje pareiškėjas P. V. prašė skundą dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinti, remdamasis skunde pateiktais argumentais (b. l. 46-48). Papildomai paaiškino, kad negali vaikščioti į valgyklą, nes būtų pažemintas.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovas Dainius Jasas prašė skundą atmesti, remdamasis atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais argumentais (b. l. 46-48).

Teismo posėdyje Vilniaus pataisos namų atstovė Miglė Einorytė prašė skundą atmesti, remdamasi atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais argumentais (b. l. 46-48).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl neteisėto ir nepagrįsto Pataisos namų administracijos veiksmo – jo priskyrimo konkrečiam nuteistųjų būriui Pataisos namuose.

Byloje nustatyta, kad 2010 m. balandžio 21 d. P. V. buvo priskirtas paprastajai grupei (b. l. 17) ir 2010 m. balandžio 28 d. iš karantino kameros įkeltas į gyvenamąją patalpą Nr. 8-308-02 (b. l. 18). 2010 m. rugpjūčio 18 d. pareiškėjas perkeltas į gyvenamąją patalpą Nr. 9-304-04 siekiant išvengti galimų konfliktų su nuteistaisiais gyvenančiais patalpoje Nr. 8-308-02 (b. l. 19-20). 2010 m. gruodžio 31 d. P. V. skirta nuobauda – perkėlimas į drausmės grupę, taigi jis perkeltas į patalpą Nr. 8D-Dr-2 (b. l. 21). 2011 m. balandžio 5 d. pareiškėjas jo paties prašymu perkeltas į kamerą Nr. 15 (b. l. 22). 2011 m. birželio 29 d. pasibaigus buvimo drausmės grupėje laikui P. V. perkeltas į gyvenamąją patalpą Nr. 8-308-4 (b. l. 24). 2011 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėjas perkeltas į gyvenamąją patalpą Nr. 8-306-06 (b. l. 25-26).

2011 m. birželio 27 d. pareiškėjo charakteristikoje nurodyta, kad pareiškėjas charakterizuojamas neigiamai: įžūlus, linkęs konfliktuoti su administracija bei kitais nuteistaisiais, į auklėjamojo poveikio priemones reaguoja liguistai, vyrauja asocialios vertybės, toleruoja nuteistųjų subkultūrą, turi 10 galiojančių nuobaudų (psichinis smurtas, draudžiamų daiktų laikymas, nurodymų nevykdymas, fizinis smurtas), 11 kartų pažeidė nustatyto režimo reikalavimus (b. l. 23).

Pažymėtina, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytų valdžios institucijų (nagrinėjamu atveju – Pataisos namų bei Kalėjimų departamento darbuotojų) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 str., nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. CK 6.250 str. neturtinė žala įvardijama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str.).

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso principus, taikant bausmių vykdymo įstatymus, vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji lygūs nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose aplinkybių. Atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose šio Kodekso skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį.

Nuteistieji pataisos namuose laikomi vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, kurias tvirtina Teisingumo ministras. Taisyklės reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau vadinama – nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką.

Teismas pažymi, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, o žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str.). Konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokio dydžio skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutarimas). Taikant bausmių vykdymo įstatymus, vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji lygūs nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose aplinkybių (BVK 6 str.). Taip pat pabrėžtina, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 14 str. naudojimasis Konvencijoje pripažintomis teisėmis ir laisvėmis yra užtikrinamas nepriklausomai nuo asmens lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitais pagrindais. Konvencijos 14 str. nustatyto nediskriminavimo principo pažeidimu laikoma situacija, kai asmenys traktuojami skirtingai analogiškose situacijose, nepateikiant objektyvaus tokio traktavimo pagrindimo, taip pat pažeidimu laikoma situacija, kai be objektyvaus pagrindimo skirtingose situacijose esantys asmenys nėra traktuojami skirtingai (Europos žmogaus teisių teismo (toliau – ir EŽTT) 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas Thlimmenos prieš Graikiją, peticijos Nr. 34369/97). Konstatavus, kad asmens situacija gali būti traktuojama kaip vieno iš galimų nediskriminavimo principo elementų pažeidimas, konstatuotinas atitinkamo viešojo administravimo subjekto (ar kito asmens) veiksmų (neveikimo) neteisėtumas, kaip būtina civilinės atsakomybės sąlyga.

Vertindamas paminėtus kriterijus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo situacija negali būti vertinama kaip nediskriminavimo principo pažeidimas. Pareiškėjas nepateikia aiškių duomenų, kurie pagrįstų, kad Pataisos namų administracija, perkeldama jį į kitą būrį, žinojo ar galėjo žinoti apie vieno ar kito būrio sudėtį, jo narių statusą neformalioje nuteistųjų hierarchijoje ar kitus duomenis, ar tai, kad tokią informaciją turėdama Pataisos namų administracija sąmoningai diskriminavo pareiškėją kitų nuteistųjų atžvilgiu, siekė kitaip jį pažeminti. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įtikinamų argumentų, kad yra pažeidžiamos jo laikymo sąlygos Pataisos namuose, sprendimų, kuriais perkeltas į 8 būrį, neskundžia. Tokiu būdu teismas pareiškėjo argumentus vertina kaip jo nuomonę, pažymėdamas, kad pataisos įstaigose nuteistieji neskirstomi į socialines ar neformalias grupes, šis reiškinys dažniausiai vyrauja ir toleruojamas pačių nuteistųjų tarpe, tuo tarpu, Taisyklių 65 str. nustato, kad pataisos namuose skirstant nuteistuosius į būrius, skyrius ir kameras, atsižvelgiama į jų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas, taip pat, kad turi būti laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų. Teismo vertinimu, nuteistųjų pageidavimų būti paskirtam į konkretų būrį ar gyvenamąją patalpą gali būti nepaisoma, jeigu jų patenkinimui nėra objektyvių galimybių arba kai tokie pageidavimai prieštarauja minėtame Taisyklių straipsnyje nustatytiems nuteistųjų paskirstymo reikalavimams.

Pareiškėjo poziciją dėl nesimaitinimo kartu su būriu valgykloje teismas vertina kaip pareiškėjo subjektyvų pasirinkimą. Tuo atveju, jei pareiškėjui dėl kokių nors subjektyvių priežasčių nepatinka maitintis su kitais nuteistaisiais, jis gali pirkti maistą – byloje nėra duomenų, kad ši teisė pareiškėjui būtų apribota. Pareiškėjas nenurodė jokių duomenų, kad Pataisos namų valgykloje būtų nesilaikoma higienos reikalavimų ar kitų, su maisto ruošimu, pateikimu susijusių nuostatų.

Pažymėtina, jog 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858–2862/2011 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjo P. V. apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti pirmos instancijos teismo sprendimą, kuriuo analogiškas pareiškėjo skundas taip pat buvo netenkintas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos. Taip pat pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie galimai patirtą nurodytą moralinę žalą, emocinį sukrėtimą bei jo padarinius, visi jo argumentai paremti asmenine nuomone bei subjektyviu aplinkybių vertinimu. Nenustačius neteisėtos veikos ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento, todėl prašymas atlyginti žalą yra visiškai nepagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjo P. V. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Milda Vainienė