Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-12-29 · Baudžiamoji byla Nr. e1-3455-1035/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-12-29
Bylos Nr.
e1-3455-1035/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26103-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valerij Lauš
Kaltinamasis
A. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-3455-1035/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26103-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Žydrūno Katkevičiaus pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje A. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. 2020 m. liepos 2 d., apie 16.30 val., bute (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą sudavė nenustatytu daiktu savo sutuoktinei V. S. į galvą, abejomis rankomis paėmęs jai už kaklo, smaugė, taip padarydamas nukentėjusiajai V. S. muštinę žaizdą viršugalvyje ir poodinę kraujosruvą kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, sukėlė nukentėjusiajai V. S. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Šiais veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju 2020 m. liepos 3 d. apklaustas A. S. parodė, kad 2020 m. liepos 2 d. tarp jų su žmona V. S. įvyko konfliktas dėl automobilio raktų. Jis labai susinervino ir neatlaikė įtampos. Įtarime nurodytu laiku ir aplinkybėmis priėjo savo žmonai už nugaros ir vieną kartą mineralinio vandens „Tichė“ 1 litro talpos buteliu, pilnu vandens, sudavė jai į pakaušį. Po suduoto smūgio jos galvoje pamatė kraują. Tada žmona suklykė: ,,Jėzau ką tu darai“ ir jis išsigando, atsitraukė. Viskas įvyko labai staigiai. Daugiau prieš savo žmoną nesmurtavo, jos nesmaugė. Labai išsigando ir greitai iškvietė greitąją pagalbą. Atvyko medikai, žmoną išvežė į ligoninę. Parėjo į namus jaunėlis sūnus V. ir iškvietė policiją. Dėl savo veiksmų labai gailisi, pasikarščiavo, nes tarp jų tvyrojo didelė įtampa (b. l. 132).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju 2020 m. gruodžio 9 d. apklaustas A. S. papildomai parodė, kad po to, kai sudavė savo žmonai V. S. pilnu mineralinio vandens „Tichė“ buteliu į pakaušį, ant kurio buvo užmetęs gelsvą rankšluostuką, paėmė jai abiem delnais už žandų ir norėjo nusukti jos galvą į šoną. Taip padarė, nes ji po smūgio, atsisukusi į jį, žiūrėjo labai išplėstomis akimis ir tai jį labai gąsdino, norėjo nusukti galvą į šoną, kad taip nežiūrėtų. Taip darydamas, sukdamas jai galvą, galėjo ir, matyt, sukėlė V. fizinį skausmą. Galbūt todėl V. pasirodė, kad suėmė jai už kaklo ir ją smaugė. Labai gailisi. Žalą, padarytą Vilniaus teritorinei ligonių kasai, atlygino (b. l. 145).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. S. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Apklausta liudytoja V. S. parodė, kad 2020 m. liepos 2 d., apie 16.30 val., jai būnant namuose (duomenys neskelbtini), sėdint virtuvėje prie lango ir prieš veidrodėlį besivalant veidą, pajuto iš nugaros vieną labai stiprų smūgį, po kurio jai pradėjo labai stipriai kraujuoti iš galvos, juto stiprų fizinį skausmą. Po smūgio šiek tiek sukniubo, atsisuko ir pamatė, kad už jos stovi jos sutuoktinis A. S., kuris rankoje laikė kažkokį daiktą, apsuktą baltos spalvos medžiaga. Jos sutuoktinis nieko nesakė ir suėmęs ją abejomis rankomis už kaklo, pradėjo smaugti, ji pradėjo dusti, labai išsigando, pradėjo garsiai šaukti, kad jis ją paleistų. Tuo metu jai vis stipriau kraujavo iš galvos. Jos sutuoktinis, galimai išsigandęs, ją paleido, pasiūlė iškviesti greitąją medicinos pagalbą ir ją iškvietė, kol kalbėjo telefonu girdėjo, kaip telefonu medikams sakė, kad ji nukrito nuo kopėčių ir taip susižeidė. Kol jos sutuoktinis kalbėjo telefonu, ji nubėgo į miegamąjį ir iš karto paskambino pranešti savo sūnui A. S., kad jis važiuotų pas ją, nes bijojo, kad jos vyras ją užmuš. Kol atvyko medikai, jos sutuoktinis iš koridoriaus prie virtuvės durų pritraukė keturių pakopų kopėčias, kad atrodytų, jog ji iš tikrųjų nuo jų nukrito. Atvykusiems medikams pasakė, kad prieš ją smurtavo jos sutuoktinis, medikai išvežė ją į Lazdynų ligoninę. Kai jos sutuoktinis prieš ją smurtavo, namuose buvo tik dviese (b. l. 31).

Apklausta liudytoja V. S. papildomai parodė, kad po įvykio 2020 m. liepos 2 d., kai jos vyras A. S. sudavė jai kažkokiu sunkiu daiktu į galvą, ji labai blogai jaučiasi. Jai nuolat skauda galvą, labai svaigsta galva. Dėl šių negalavimų spalio mėnesį kreipėsi į (duomenys neskelbtini) poliklinikos šeimos gydytoją, kuri ją nukreipė pas neurologą, o šis nukreipė atlikti radiologinį tyrimą. Neurologas turi pasakyti tolesnį gydymą. Savo sveikatos pablogėjimą sieja tik su šiuo įvykiu. Jai padaryta didelė fizinė ir moralinė žala. Kol kas ieškinio šioje byloje nepateikia. Su savo vyru A. S. susitaikyti nenori ir nesutinka. Ji jo labai bijo. A. S. dėl priklausomybės (duomenys neskelbtini) gulėjo (duomenys neskelbtini), tai buvo 2001 m. Prie apklausos prideda radiologinio tyrimo vertinimą (b. l. 37).

Apklaustas liudytoju V. S. parodė, kad A. S. yra jo tėvas, duoti apie jį parodymus sutinka. Gyvena trijų kambarių bute (duomenys neskelbtini), kartu su tėvais A. S. ir V. S.. 2020 m. liepos 2 d., apie 15.45 val., jam būnant darbe, paskambino telefonu mama ir pasakė: „Greičiau grįžk, užmušinėja!“. Mama buvo išsigandusi, ji šaukė. Gal po pusvalandžio jis parvažiavo namo. Rado atrakintas duris ir bute tik tėvą. Tėvas atrodė kažkoks paklaikęs. Jis buvo blaivus ar neblaivus, negali pasakyti. Tėvas atidarinėjo virtuvės spinteles ir kažko ieškojo. Ieškodamas kalbėjo, kad kažkas paslėpė garažo raktus ir jis dabar negali išvažiuoti, taip pat sakė: „Pati nukrito nuo kopėčių ir ant jo rėkė“. Tėvas kalbėjo pats sau, apie įvykį jis jo nieko neklausinėjo. Jis suprato, kad tėvas sumušė mamą. Paskambino broliui A. S. ir pastarasis pasakė, kad su mama yra Lazdynų ligoninėje. Tada jis iškvietė policiją. Tėvas dar bandė kažkur išeiti, bet jis jo neišleido, jis nesipriešino ir grįžo atgal į butą. Tėvo versija, kad mama nukrito nuo kopėčių, jis nepatikėjo. Išskleidžiamos metalinės kopėčios paprastai būna balkone, o dabar buvo koridoriuje. Tai jau ne pirmas kartas, kai tėvas smurtauja prieš mamą. Vėliau prie jo tėvas nedrįso prieš mamą smurtauti, naudodavo psichologinį smurtą, įžeidinėdavo ją žodžiais, niekindavo. Grįžusi iš ligoninės mama papasakojo, kad ji buvo virtuvėje. Mama tepėsi kremu veidą ir pro veidrodėlį pamatė, kad tėvas žvilgterėjo ką ji daro. Netrukus mama pajuto stiprų smūgį į galvą. Sakė, kad ji net negirdėjo kaip jis priėjo. Kai pasuko galvą, pamatė tėvą, kuris kažkokį daiktą, kuriuo jai sudavė, susuktą į skudurus, padėjo ant virtuvės stalo ir abiem rankom iš nugaros suėmęs jai už kaklo, ją smaugė. Mama pradėjo spiegti ir tėvas ją paleido. Tėvas pats iškvietė greitąją, matyt, išsigando, kad mama stipriai kraujuoja. Prieš tai jis pasakė mamai: „Nukritai nuo kopėčių, kviečiu greitąją“. Tėvas yra (duomenys neskelbtini), tai tęsiasi visą gyvenimą nuo jo gimimo. 2001 metais jis gydėsi nuo (duomenys neskelbtini). Po įvykio matė mamos miegamajame ant sienos kraują, taip pat buvo kruvina virtuvės užuolaidų apačia. Svetainėje, grįžęs namo, kur gyvena tėvas, ant sofos matė kruvinus skudurus, jokio daikto juose nebuvo (b. l. 85).

Apklaustas liudytoju A. S. parodė, kad A. S. yra jo tėvas, duoti apie jį parodymus sutinka. Tėvas, mama V. S. ir jo brolis V. S. gyvena bute (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 2 d., apie pietus, jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino mama. Ji buvo labai išsigandusi, liepė greičiau atvažiuoti, nes ją užmušinėja tėvas. Jis viską metė ir išvažiavo namo. Važiuojant jam paskambino tėvas ir pradėjo aiškinti, kad mama nukrito nuo kopėčių. Jam dar kartą paskambino mama, pasakė, kad atvykusi greitoji, kad jos nebus namuose ir jis važiuotų į Lazdynų ligoninę, kur ją veža. Atvykęs į ligoninę, pamatė mamą su ant galvos uždėtu tvarsčiu. Mama jam papasakojo, kad ji sėdėjo virtuvėje, žiūrėjo į veidrodėlį, kažką darė su veidu ir pajuto stiprų smūgį į galvą. Ji nugriuvo ant grindų, pasipylė kraujas ir ji pradėjo garsiai rėkti. Tėvas tada abiem rankom pradėjo jai grabinėti už kaklo. Jis kažkaip atsitokėjo, pasakė jai: „Tu nukritai nuo kopėčių“, nuėjo į balkoną, iš ten į koridorių atnešė metalines išskleidžiamas kopėčias, po to jis iškvietė mamai greitąją. Mama sakė, kad tėvas jai į galvą sudavė kaip suprato vieną kartą kažkokiu kietu daiktu. Kai bendravo su mama, ant jos kaklo matė kažkokias dėmes, ar ten buvo mėlynės ar kraujas, negali pasakyti. Tėvo versija, kad mama nukrito nuo kopėčių, nepatikėjo. Turi pagrindo pasitikėti mamos žodžiais, o ne tėvo, nes jis visą gyvenimą buvo mėgėjas pameluoti, labai gėrė. Iš mamos yra girdėjęs, kad ir anksčiau buvo tėvo smurto atvejų prieš ją, bet pats jis to nematė. Kiek žino, tėvas buvo kažkada registruotas narkologinėje įskaitoje ir bandė mesti gerti (b. l. 89).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2020 m. liepos 2 d. 16.36 val. užregistruotas įvykis, kad pranešėjo motiną sumušė jos vyras, moteris šiuo metu yra ligoninėje, neblaivus mušeika yra bute, pranešėjas prašo policijos, rašys pareiškimą (b. l. 9).

Iš Vilniaus apskrities VPK PR vyriausiojo patrulio A. B. (A. B.) tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. liepos 2 d., dirbdamas kartu su vyriaus. patruliu A. G. (A. G.) ir vyriaus. patruliu P. S., apie 16.30 val., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjo motiną sumušė jos vyras. Moteris šiuo metu yra ligoninėje, mušeika neblaivus yra bute. Atvykus minėtu adresu, pasitiko pranešėjas V. S., kuris paaiškino, kad jam pasakė jo motina V. S., kad jos vyras A. S. kažkokiu daiktu, suvyniotu į skudurą, trenkė jai per galvą (pasak pranešėjo, kirstinė žaizda) ir vėliau bandė ją smaugti. V. iškvietė GMP, kurie nuvežė ją į ligoninę. Apžiūrėjus butą, jokių kraujo pėdsakų neaptikta, smurto požymių taip pat, butas tvarkingas. A. S. paaiškino, kad ji pati susižalojo ir išėjo. V. įvykio nematė, bute nebuvo. Visą informaciją jam pasakė jo motina V.. Susisiekus su VPK OVS patikslinti informacijos dėl V. S., paaiškino, kad pas V. yra galvos žaizda, nuvežta į Lazdynų ligoninę (b. l. 10).

Iš įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrima daugiabučio buto virtuvės patalpa yra (duomenys neskelbtini). Butas yra (duomenys neskelbtini) aukštų blokinio tipo pastate, (duomenys neskelbtini) aukšte. Į butą patenkama pro metalines šarvuotas duris su medžio apdailos plokštėmis. Patekus į butą ir pasukus į dešinę, patenkama į virtuvės patalpą. Apžiūrimoje virtuvės patalpoje, dešinėje pusėje stovi virtuvės baldų komplektas. Ant virtuvės baldų yra padėti įvairūs daiktai, indai. Virtuvės patalpos gale stovi medinis suolelis. Ant suolelio dalies yra matoma rusvos spalvos skysčio dėmė. Apžiūros metu, taip pat ant suolelio, buvo aptiktas medžiaginis, baltos spalvos rankšluostis, ant kurio yra matomos rusvos spalvos skysčio dėmės. Rankšluostis buvo paimtas ir supakuotas į voką Nr. 1. Virtuvės patalpos kairėje, šalia sienos stovi trys medinės kėdės. Ties virtuvės viduriu stovi medinis stalas. Kairiajame virtuvės patalpos kampe stovi šaldytuvas, ant jo yra sudėti daiktai. Išėjus iš virtuvės patalpos ir pasukus dešinę pusę, yra matomas patekimas į svetainės tipo kambarį. Apžiūros metu kambaryje, dešinėje pusėje prie sienos stovi du foteliai, už jų, kambario gale stovi medinė komoda, ant kurios yra padėtas televizorius. Kairėje pusėje prie sienos stovi sofa-lova. Apžiūros metu ant sofos-lovos buvo aptiktas baltos spalvos medžiagos rankšluostis, kuris buvo paimtas ir supakuotas į voką Nr. 2. Kambario kairėje, prie sienos stovi medinė sekcija, kurioje yra padėti įvairūs daiktai, knygos, indai. Daugiau objektų, reikšmingų nusikalstamos veikos tyrimui, neaptikta ir nepaimta. Butas vaizdo stebėjimo kameromis nestebimas (b. l. 19, 22–27).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2489/2020 (01) matyti, kad V. S. nustatyti šie sužalojimai: muštinė žaizda viršugalvyje, poodinė kraujosruva kairės plaštakos nugariniame paviršiuje. Sužalojimai padaryti kietais-bukais daiktais, galimai nurodyto įvykio metu ir būdu. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktą. Nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius, tiek ir pačiai nukentėjusiajai griūvant ir/ar atsitrenkiant į kietus-bukus daiktus. Sužalojimuose nėra požymių nurodančių, kokiu būtent būdu jie buvo padaryti. Nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti pilnu 1 l talpos mineralinio vandens „Tichė“ buteliu (b. l. 49–50).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. pG 3472/2020 (01) matyti, kad pateiktuose V. S. medicinos dokumentuose naujų sužalojimų, galvos smegenų traumos požymių nenustatyta. Galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimo metu rastas galimai poišeminis židinys dešinėje pakaušinėje skiltyje yra netrauminės kilmės, o galimai kraujotakos sutrikimo dėl aterosklerozinių kraujagyslių pakitimų padarinys (pvz., būklė po galvos smegenų infarkto). Specialisto išvadoje Nr. G 2489/2020 (01) nurodytas sveikatos sutrikdymo mastas (nežymus) nesikeičia (b. l. 62–64).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas pranešimo BPC garso įrašas, stenografuota. Skaitmeninė garso įrašo kopija patalpinta faile „2020_07_02_16-32-26_25.09“. Įrašo trukmė – 2 min. 11 sek. Garso įrašo rinkmenų pavadinimas sudaryti pagal įrašo datą ir įrašo pradžios laiką. Garso įrašo stenograma: Bendrojo pagalbos centro darbuotoja – BPC, pranešėjas vyras – V. BPC – Vienas, vienas, du, klausau? V – Laba diena. BPC – Laba diena. V – Skambinu iš (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini) buto. Čia įvyko toks įvykis. (Neaišku koks žodis) skambutį ir atvažiavau, nes, kaip ir, ne kaip, bet smurtas šeimoje. BPC – Aš labai prastai jus girdžiu. Jūs per garsiakalbį kalbat? V – Situacija tokia, kad aš buvau darbe ir aš gavau skambutį nuo savo mamos, kad ją daužo į galvą jos vyras ir dabar aš grįžau, ji visa paplūdus kraujais, tai dabar yra Lazdynų traumatologinėj ligoninėj. Aš dabar grįžau ir radau jį. Jis yra neblaivus, tai... BPC – Jisai dabar namuose, taip? V – Taip. BPC – (duomenys neskelbtini) kiek pakartokit? V – Kaip? BPC – (duomenys neskelbtini) kiek? V – (duomenys neskelbtini). Tai gal nustatyt girtumą ar tą, aš nemačiau... BPC – Pareiškimą rašysit? V – Jo, bet aš to įvykio nemačiau, bet dabar ligoninėj guli... BPC – Mama guli ligoninėj? V – Jo, tai va tokia situacija. Jis ruošiasi važiuot kažkur, ieško raktų, raktai paslėpti, žodžiu... BPC – Tai norit dabar policiją iškviest, aš taip supratau? V – Jo, taip. BPC – Durų kodas yra, sakykit, apačioj? V – Durų kodas yra. BPC – Koks durų kodas, kad pareigūnai galėtų užeit? V – (duomenys neskelbtini), raktas, (duomenys neskelbtini)... BPC – Tai gal tiesiog galima domofonas, galima paskambinti būtų? V – Jo. BPC – Yra domofonas? V – Jo, durų kodas yra. BPC – Ne, tai domofonas? Jeigu (duomenys neskelbtini) surinkt, įleisit? V – Jo, yra. BPC – (duomenys neskelbtini) tiesiog paskambint, taip? V – Jo. BPC – Gerai, pareigūnai privažiuos. Kaip jūsų vardas, pavardė? V – S. V.. BPC – Gerai, tamsta, laukit, privažiuos pareigūnai (b. l. 94).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta Vilniaus apskrities VPK PR pareigūnų, vykusių į įvykio vietą, filmuota medžiaga. Filmuota medžiaga patalpinta dviejuose failuose.

1. Atidarius failą apatiniame kairiajame kampe matome užrašą „VLN_NVRS_619782 2020/07/02 18:00:40“. Įrašo trukmė – 5 min. 4 sek. Pareigūnė (toliau – P) atvyksta į ligoninę (pagal byloje esančią informaciją – į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę). Ligoninės koridoriuje ant suoliuko sėdi moteris su kauke, pagal bylos aplinkybes – nukentėjusioji V. S. (toliau – V. S.). P – Jūs gal V. būsit? V. S.? Kaip? Ar V. vardas jūsų? V. S. – V.. P – Ai, V.. Tai gal galit papasakot, kas čia nutiko? V. S. – Oi, žinokit, ligoninėj... . Tai jis gi pats prisipažino. P – Kaip? V. S. – Jis pats prisipažino. P – Tai mes galim paeit kur nors toliau, jeigu jūs norit? V. S. – Man reikia dar pas šitą, pas neurologą. P – Tai susiras jus daktaras. V. S. – Ne, jau aš čia seniai laukiu. Aš turiu sėdėt ir žiūrėt, kada jis ateis. P – Tai trumpai papasakokit, kas nutiko? V. S. – Nežinau, jisai visą gyvenimą mane... jis visą gyvenimą labai gėrė... jis toks žiaurus. Nu ką, aš gyvenime nesu alkoholio į burną paėmus... ir aš nesitikėjau... nesitikėjau absoliučiai šito. Šiandien net nebuvau kalbėjusi. Daugumoj būna. Jis miega didžiausiam kambarį, salone, visą laik... ai, nu, aš neturiu ką pasakyti... aš nesitikėjau. Aš (neaiškus žodis) buvau, taip va sėdėjau prieš langą, čia mane beria, aš bandžiau su šituo, nes mane beria ir smūgis į galvą... Viešpatie... čia (V. S. pakelia ranką prie galvos, bet vaizdo įraše nesimato prie kurios vietos) aš pradėjau šaukti... jis gal išsigando, kraujas išsitaškė, ten visur mačiau ir užuolaida virtuvėj aptaškyta, ir suolas aptaškytas... nežinau kas jam pasidarė. P – O tai jisai pats paskui greitąją iškvietė? V. S. – Pats, jis gal išsigando, nežinau. Jisai bandė mane smaugti, bet aš kaip pradėjau spiegti, va čia buvo suleidęs rankas (V. S. pakelia rankas, rodo kur suleidęs rankas, bet vaizdo įraše nesimato), aš kaip pradėjau spiegti, jis išsigando ir paskui „iškviesiu greitąją“ ir jau aš jo bijau iš tolo, kad neužmuštų visiškai. Aš nežinau su kuo jis ten kirto... P – Ta prasme, nematėt ką jis rankoj laikė? V. S. – Kažkas tai balto, balto, bet susukta į... galbūt susukta į skudurą kažkokį baltą. Ir šita, aš visa kraujuose, aš su juo net nekalbėjau, nei mes barėmės, nei vakar, nei užvakar. Vakar jis apsvaigęs (V. S. toliau pasakoja, bet dėl fone esančio triukšmo nesigirdi ką). P – O, anksčiau buvo smurtavęs jisai? V. S. – Ne, tiktai... (dėl triukšmo toliau nesigirdi ką sako). P – Ta prasme, gąsdindavo, kad... V. S. – (kažką pasakoja, bet dėl fone esančio triukšmo nesigirdi ką)... jau man buvo baisu paskutiniu metu, aš netgi sūnaus norėjau paprašyt, kad padarytų (pakėlusi pasukioja plaštaką), man jau buvo kažkaip tai... bet šiandien... P – O kiek laiko jisai geria be perstojo tarkim? V. S. – Jisai dabar tai, nu aš jį tiesiog, jei ne aš, tai jau jo ir nebūtų buvę. Parsivesdavau visokį iš visur, nu gatavą gatavutėlį, gėrė tai jis labai daug gėrė, kiekvieną dieną jis gėrė. P – O pareiškimą jūs norit rašyt ar ne? V. S. – Aš nežinau ką man daryt... P – Nes žinokit ikiteisminį tyrimą bet kokiu atveju mes pradėsim, nes čia yra smurtas artimoj aplinkoj, jis negrįš tikrai šiandien namo, mažiausiai iki dviejų parų bus sulaikytas V. S. – Grįžęs užmuš, tai... aš nežinau ką man daryt, gal su vaikais pasišnekėti? P – Matot, tyrimas ir taip, ir taip bus. Yra tik jūsų dabar apsisprendimas ar jūs pati rašysit ant jo pareiškimą ar ne, bet kokiu atveju jūs būsit nukentėjusioji šitoj byloj vistiek. V. S. – Šiandien aš dar negaliu mastyt. Aš galvoju, kad aš jau neatlaikysiu, viskas maišosi, skubėjau vaikam paskambyt ir vyresniam važiuok sakau greičiau, mane užmušinėja, aš visa kraujuose. Ten prie (duomenys neskelbtini), jie ten kažkur gyvena. Paskui sūnui į darbą kitam jau paskambinau... Įrašo pabaiga.

2. Atidarius failą apatiniame kairiajame kampe matome užrašą „VLN_NVRS_619782 2020/07/02 18:05:50“. Įrašo trukmė – 4 min. 4 sek. Aprašyto įrašo tęsinys: V. S. – ...Greitai važiuok namo, nes galiu greitai atsijungti išvis. O jis labai mėgsta meluoti, jis labai teisybės nesako, jį reikėtų pasodinti į tą kėdę, kur... nu tą, žodžiu... P – Žodžiu, išeitų mums jus apsiklausti keliais sakinukais dabar? V. S. – Žinokit, aš šiandien nieko... nu, kaip pasakyt... galima sakyt, kad aš kitam pasaulį pabuvojau, mn sunku šiandien kažką nuspręsti, nežinau... P – Mes už jus nuspręsim, mes tyrimą vistiek pradėsim. Jis bus sulaikytas žinokit, nes čia yra smurtas artimoj aplinkoj, pagrindas, mes negalim paleist... V. S. – Jis mane ruošias užmušti, sako, „tu man neduodi gyvent“. Kaip aš jam neduodu gyvent? Iš visur traukiu... P – Bet keisčiausia, kad jis blaivus. V. S. – Šiandien galbūt, bet va, matot, naktį buvo neblaivus. P – Dėl to vat keista, kad jis visiškai blaivus. O jis kažkokių sutrikimų neturi, vaistų nevartoja šalia to... V. S. – Jisai silpno charakterio, nu kažkas tai tokio yra, vaikai tai sakydavo „ai jis nesveiko proto“. Jeigu ką nors vat... su manim daugiausia viską darė, kai maži jie buvo... <...> įrašo 3 min. 34 sek. – 3 min. 47 sek. V. S. – Uojezus Marija, man labai, labai sunku. Kai atvažiavo greitoji, jis pritempęs buvo kopėčias tenai tokias, nu „lipo jinai ten ir nugriuvo“. Daktarė sako „kur nugriuvo, jeigu ten ant suolo privarvėjo, užuolaida, viskas, kaip galėjo nugriūt?“ įrašo 3 min. 47 sek. Kiti įraše užfiksuoti vaizdai ir pokalbio turinys nėra reikšmingi ikiteisminiam tyrimui (b. l. 98–99).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai, nustatyta, kad apžiūrimas objektas – rankšluostis. Daiktas (rankšluostis) supakuotas į rudos spalvos popierinį Voką Nr. 1. Pakuotė nepažeista. Rankšluostis baltos spalvos, vietomis pageltęs, pasiūtas iš retai austo dvigubo (panašaus į marlinį) audinio, stačiakampio formos, ilgis – 66 cm, plotis – 30 cm. Vienas rankšluosčio ilgasis kraštas apsiūtas mėlynos spalvos siūlu. Rankšluostyje yra dvi skylės, ant rankšluosčio matosi rudos spalvos (panašios į kraujo) dėmės (nuotrauka Nr. 1). Apžiūrimas objektas – rankšluostis. Daiktas (rankšluostis) supakuotas į rudos spalvos popierinį Voką Nr. 2. Pakuotė nepažeista. Rankšluostis galimai naudojamas buityje, pasiūtas iš kartūninio audinio, gelsvos spalvos, neryškiomis gelsvomis dėmėmis (naudojimo žymės), viename krašte audinys margintas rausvomis juostelėmis. Rankšluosčio kraštai apsiūti mėlynos spalvos siūlu. Rankšluosčio ilgis – 45 cm, plotis – 31,5 cm. (nuotrauka Nr. 2). Daiktai grąžinti V. S. (b. l. 103, 106).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir BK 248 straipsnio 1 dalį, kurioje pateiktas sąvokų „artimieji giminaičiai“ ir „šeimos nariai“ išaiškinimas, darytina išvada, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, konflikto su sutuoktine V. S. metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę, t. y. tyčia vieną kartą sudavė nenustatytu daiktu į galvą, po to abejomis rankomis paėmęs už kaklo, smaugė ir taip sukėlė nukentėjusiajai V. S. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Įtariamajam. A. S. paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. S. nurodė suprantantis galimybę procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, bausmės, kurią jam siūlo skirti prokuroras, rūšį ir dydį, proceso užbaigimui baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo (b. l. 147–148, 149). V. S. 2020 m. gruodžio 9 d. pranešimu yra informuota apie sprendimą užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (b. l. 150).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta, kaltinamojo asmenybę –nedirbantis (b. l. 115), neteistas (b. l. 117), nebaustas administracine tvarka (b. l. 116), kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį ir dydį – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, skiriant jam BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytą įpareigojimą. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl ją didinti ar mažinti nėra pagrindo.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. liepos 2 d. 16.50 val. (b. l. 139) iki 2020 m. liepos 3 d. 11.37 val. (b. l. 142), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (viena diena) įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 135), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 67,31 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 76). Iš mokėjimo nurodymo patvirtinimo matyti, kad A. S. 2020 m. gruodžio 8 d. atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai 67,31 Eur turtinę žalą (b. l. 81). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu patenkino Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį ir pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus, šis ieškinys atmestinas (BPK 115 str. 1 d.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra CD su vaizdo ir garso įrašais, prisegtas prie bylos viršelio, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. liepos 2 d. 16.50 val. iki 2020 m. liepos 3 d. 11.37 val. (vieną dieną), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 67,31 Eur žalos atlyginimo atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra CD su vaizdo ir garso įrašais, prisegtą prie bylos viršelio, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti byloje.

Išaiškinti A. S., kad:

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Valerij Lauš