- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-11-22
- Bylos Nr.
- 2A-1091-392/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Alma Urbanavičienė, Petras Jaržemskis
- Ieškovas
- UAB „Irlanda”
- Atsakovas
- UAB „Mistro statyba”
- Kategorijos
- 2.1.7.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų: Almos Urbanavičienės, Petro Jaržemskio,
Sekretoriaujant G.Bitvinskienei, dalyvaujant ieškovo atstovams D.Varnui, V.Mickui, atsakovo atstovams G. P. , G. B. ,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Irlanda” apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. birželio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Irlanda” ieškinį atsakovui UAB „Mistro statyba” dėl žalos atlyginimo bei atsakovo priešieškinį ieškovui, dėl atsiskaitymo už atliktus darbus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Irlanda” pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB ,,Mistro statyba” 97 874,12 Lt nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2005-04-22 d. subrangos sutartį Nr.(duomenys neskelbtini) bei 2005-06-22 priedą - Darbų užsakymas Nr. l, atsakovė įsipareigojo atlikti betoninių grindų užtrynimo (šlifavimo) darbus. Atliktinų darbų kiekiai ir kaina - 1200 m² grindų po (duomenys neskelbtini) už 1 m² plius PVM. Sutarties 4.1 punkte numatyta, kad patvirtinus darbų užsakymus ir pilnai ir deramai paruošus objektą darbų vykdymui, atsakovė įvykdo darbus per 2 darbo dienas. Ieškovė pilnai ir deramai paruošė objektą darbų vykdymui 2005-06-22-dieną t.y. prekybos ir laisvalaikio centro “Mega” C korpuse, Islandijos g. 32, Kaune, sandėlio grindų 1249 m² plote išklojo betono mišinį, kurio paviršių, jo stingimo metu, atsakovė turėjo užtrinti užtrynimo diskais ir padengti specialiomis grindų paviršiaus apsaugos medžiagomis. Atsakovė darbus atliko nekokybiškai - dėl darbo jėgos trūkumo (dirbo tik 4 darbininkai) nespėjo nušlifuoti viso šviežiai išlieto betono grindų ploto, be to, nesugebėjo užtikrinti gero visų darbų rezultato: betoninių grindų paviršiuje iki betono sustingimo liko nepašalinta metalinė fibra. Be to, dėl neatsargumo skyrusi tokiems darbams aiškiai per mažai darbininkų, nespėjo užbarstyti viso minėtų kietiklių miltelių kiekio (5 kg/m2). 2005-06-24 d. ryte paaiškėjus, kad darbai atlikti netinkamai ir neatitinka įprastai tokios rūšies darbams keliamų reikalavimų, atsakovė jų rezultato neperdavinėjo, jokio pranešimo apie atliktus darbus ieškovei nesiuntė, ėmėsi taisyti sustingusį betoną, pakartotinai jį šlifuoti. Atsakovė tik 2005-07-26 d. pranešė ieškanti betono gremžimo mechanizmų, tačiau nenurodė, kada atliks darbus. Ieškovė 2005-07-07, 2005-07-22 ir 2005-07-28 d. raštais reikalavo atsakovės ištaisyti darbų trūkumus ir suderinti jų pašalinimo grafiką. Atsakovė buvo informuota, jog nevykdant pateiktų reikalavimų, sutartis bus nutraukta. Atsakovė šį faksu siųstą pranešimą gavo tą pačią dieną ir sekančią 2005-07-29 d. atsiuntė atsakymą, kuriame nurodė nežinanti darbų defektų atsiradimo priežasčių bei nežinojusi apie fibros naudojimą betone. 2005-08-02 d. ieškovė nutraukė sutartį kadangi daugkartiniai jos reikalavimai įvykdyti nebuvo. Ieškovo nuomone visi iki sutarties nutraukimo vykdyti atsakovės veiksmai liudija, kad atsakovė pripažino savo kaltę dėl darbų trūkumo t.y. bandė neatlygintinai pašalinti trūkumus, tačiau tai darė nepateisinamai ilgai. Atsakovė 2005-08-09 d. pateikė ieškovei „atliktų darbų” aktus bei sąskaitą už šiuos darbus. Po sutarties nutraukimo ieškovės ir atsakovės atstovams apsikeitus keletu raštų, paaiškėjo, jog atsakovė visgi pageidauja surašyti darbų trūkumų aktą (be jų ištaisymo termino nurodymo, kaip buvo numatyta jau nutrauktoje sutartyje), skiriant ekspertizę darbams panaudoto betono kokybei įvertinti. Atsakovė nesinaudojo CK 6.659 str. 1 d. bei 6.661 str. numatytomis teisėmis nepradėti arba sustabdyti darbus, kai gauta iš ieškovės medžiaga, kitas turtas ar dokumentai netinkami ar blogos kokybės; ieškovės nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui; yra kitų nuo atsakovės nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui. Nei objekto generalinis rangovas, nei objekto techninis prižiūrėtojas nenustatė jokių betono trūkumų, pretenzijų dėl jo ieškovė nėra gavusi. Atsižvelgiant į tai, ieškovė turi teisę reikalauti atlyginti patirtus nuostolius dėl netinkamos kokybės darbų (CK 6.665 str. 3 d.). Ieškovės nuostolius sudaro: UAB „Lausta” mokėtina 22 051,50 Lt suma už jos atliktus grindų defektų remonto darbus pagal 2005-07-28 d. sutartį Nr.17-11/05. Nors sutartimi buvo sutarta, jog visus grindų remonto darbus (su medžiagomis) atliks ši įmonė, ieškovė vėliau nusprendė pavesti jai atlikti tik dalį darbų. Darbų kiekis ir kaina yra nurodyti Atliktų darbų akte Nr. l ir Pažymoje apie atliktų darbų vertę Nr.55. Ieškovės medžiagų ir nuomotų mechanizmų kainą sudaro 53 337,68 Lt. Ieškovės darbuotojų darbo užmokestis su PVM – 22 484,94 Lt. Šios sumos bei medžiagų ir nuomotų mechanizmų kainos susidarymas detalizuojamas pateikiamame ieškovės 2005-08-22 d. Atliktų darbų akte Nr.l (Betoninių grindų su sukietintu paviršiumi remonto darbai korpuse „C”).
Atsiliepimas
Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį prašė jo netenkinti ir atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2005m. balandžio 22 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta subrangos sutartis dėl betoninių grindų užtrynimo. Sutarties 1.1. p. nurodyta, kad ieškovė atsakovei privalo pateikti patvirtintą projektą užsakomiems darbams, tačiau jo nepateikė. Sutarties 1.4. p. yra nurodyta, kad objektai, kuriuose atsakovė vykdys darbus „ieškovo sąskaita ir rizika privalo būti gerai ir deramai paruošti tam, kad atsakovas be jokių trukdymų ir papildomų sunkumų galėtų pradėti ir užbaigti atitinkamame darbų užsakyme nustatytus darbus”. Pagal Sutarties 4.2.2. p. - jei rangovas (ieškovė) nustato nukrypimus nuo atitinkamo darbų užsakymo sąlygų, subrangovas (atsakovė ) ir rangovas surašo darbų trūkumo aktą, kuris nustato laikotarpį jiems pašalinti, o juos pašalinus darbų priėmimas - perdavimas vykdomas bendra tvarka. Pagal Sutarties 4.2.3. p. rangovui sutartyje nustatytais terminais nepriėmus darbų, laikoma kad darbai yra atlikti tinkamai ir yra perduoti ir priimti suėjus nustatytam priėmimo-perdavimo terminui. Su subrangovu atsiskaitoma bendra sutartyje nustatyta tvarka. Pagal Sutarties 4.2.4.p. visus sutartyje numatytų darbų vykdymo etapus kontroliuoja ir realizuoja tik sutartį pasirašę asmenys arba raštu tam įgalioti šalių atstovai. Ieškovė netinkamai vykdė sutartimi prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Atsiradus objekte nesutarimams dėl darbų kokybės, neužfiksavo faktinės padėties, nepagrįstai nutraukė sutartį su atsakove. Ieškovė teigia, kad atsakovė vykdė darbus nekokybiškai dėl šių priežasčių: nepakankamas darbo jėgos kiekis bei nepašalinta metalinė fibra nuo betono paviršiaus. Šie teiginiai neatitinka tikrovės. Pagal sutartį visas medžiagas bei mechanizmus pateikė ieškovas, o darbuotojų kiekis buvo parinktas pagal Tipinių pramoninių betoninių grindų technologinę kortelę. Betonuojant grindis objekte buvo naudojamas betono mišinys C25/30-XCl-Cl 0,4-S2- 16 su fibra Dramix 80/60. Fibra Dramix 80/60 yra atspari lenkimui, gniuždymui. Ji tinka betonams, kuriais yra įrengiamos grindys - pagrindai plytelių klijavimui, tačiau kaip galutinis paviršius, skirtas eksploatacijai netinka, nes yra per ilga (60mm), yra per plona (0.8 mm). Fibros iškėlimą į viršų sąlygojo netinkama betono sudėtis. Ieškovės teiginys, kad atsakovė savo veiksmais pripažino kaltę. Atsakovė geranoriškai stengėsi padėti ieškovei atsiradus brokui. Tuo metu, kai paaiškėjo, kad grindų betono liejimo darbai yra atliekami nekokybiškai, objekte buvo abiejų šalių statybos vadovai. Ieškovės atstovų sprendimas nestabdyti darbų buvo priimtas motyvuojant išvengti dar didesnių nuostolių. Betonas objektui buvo vežamas pagal ieškovei žinomą grafiką ir šio proceso sustabdyti be didesnių nuostolių buvo neįmanoma. Pateiktas ieškovės ekspertizės aktas vertintinas kritiškai, kadangi nei vienas iš ekspertų negalėjo susipažinti su esama situacija, nes 2005-09-15 darbai jau buvo atlikti iš naujo, prie ekspertizės akto pridėtose nuotraukose darbų defektų neužfiksuota.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB ,,Mistro statyba” pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš UAB ,,Irlanda” atsakovei UAB ,,Mistro statyba” 8842.92 Lt už atliktus darbus, sumokėtą žyminį mokestį bei išlaidas advokatų teisinei pagalbai apmokėti. Nurodė, kad 2005 m. balandžio 22 d. tarp ieškovės UAB ,,Mistro statyba” ir atsakovės UAB ,,Irlanda” buvo sudaryta subrangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl betoninių grindų užtrynimo, kurio kiekis 1200 m², bendra suma su 18 % PVM - 8496,00 Lt. UAB ,,Mistro statyba” 2005 m. birželio 22-23 dienomis atliko numatytus darbus, įvykdė visus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. 2005-07-07 iš UAB ,,Irlanda” gauta pretenzija (rašto Nr. RS-57/05), kurioje rašoma, kad UAB ,,Irlanda” iš generalinio rangovo AB “YIT Kausta” gavo pretenziją dėl nekokybiškai įrengtų betoninių grindų. UAB ,,Mistro statyba” 2005-08-12 raštu, reikalavo, kad būtų vadovaujamasi Sutarties 4.2.2. p., t.y., atsiradus objekte nesutarimams dėl darbų kokybės, subrangovas ir rangovas turi apžiūrėti esamus trūkumus, įvertinti juos, nustatyti darbų trūkumų atsiradimo priežastis, surašyti darbų trūkumo aktą ir atsižvelgiant į trūkumų pobūdį, susitarti dėl šių trūkumų pašalinimo termino. UAB „Irlanda” nevykdė šios sutartimi prisiimtos prievolės ir aktu neužfiksavo esamų darbų trūkumų, terminas trūkumams pašalinti nebuvo nustatytas. Vadovaujantis sutarties 4.2.3. p., rangovui, sutartyje nustatytais terminais, nepriėmus darbų, laikoma kad darbai yra atlikti tinkamai ir perduoti, o rangovo priimti, todėl su subrangovu turi būti atsiskaitoma bendra sutartyje nustatyta tvarka. 2005 08-05 UAB ,,Mistro statyba” išsiuntė UAB ,,Irlanda” atliktų darbų aktą Nr. 2, Įvykdytų darbų perdavimo priėmimo aktą ir PVM sąskaitą faktūrą MSS Nr. 0480191, - 8842.92 Lt sumai, tačiau atsakovė už darbus nesumokėjo. Kadangi atsakovė savo sutartines prievoles pagal subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pilnai įvykdė, todėl ieškovė privalo įvykdyti savo sutartinę prievolę - atsiskaityti už atliktus darbus.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Irlanda” atsiliepimu į pareikštą priešieškinį prašė jo netenkinti. Atsakovės teiginiai, jog ji atliko visus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl ieškovė privalo atsiskaityti už atliktus darbus ir sumokėti 8842,92 Lt neatitinka tikrovės, kadangi atsakovė netinkamai įvykdė betoninių grindų užtrynimo darbus. Aplinkybės, kad darbai atlikti su trūkumais, atsakovė neginčijo ir pati dalyvavo broko ištaisyme. Ieškovė pakankamai ilgai laukė sutarties 4.2.2 punkto vykdymo - užsakovui nustačius nukrypimus, šalys surašo darbų trūkumo aktą, kuris nustato laikotarpį jiems pašalinti. Atsakovė nevengė pradėti taisyti trūkumus, tačiau vengė pasirašyti sutartyje numatytą trūkumų pašalinimo grafiką. CK 6.205 str. nustato, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkama įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Netinkamas prievolės įvykdymas atima atsakovės teisę reikalauti apmokėti už darbus. CK 6.663 str. 1 d. nustato, jog rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, - įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Atsakovė grindžia savo priešieškinį vieninteliu teisiniu argumentu - jog nebuvo ir iki šiol nėra surašytas darbų trūkumo aktas ir nebuvo nustatytas laikotarpis trūkumams pašalinti, tačiau kaip minėta, bet kokius bendrus dokumentus atsakovė pasirašyti vengė, o ieškovė negali jos priversti tai padaryti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes atsakovė neturi teisės į reikalavimo patenkinimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007-06-13 sprendimu nuspręsta Ieškovės UAB „Irlanda”, į/k (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti. Atsakovės UAB „Mistro statyba”, į/k (duomenys neskelbtini) , priešieškinį tenkinti. Iš ieškovės UAB „Irlanda”, į/k (duomenys neskelbtini) , atsakovei UAB „Mistro statyba”, į/k (duomenys neskelbtini) , priteisti 8 842,92 Lt nesumokėto užmokesčio už atliktą darbą, 277,50 Lt žyminio mokesčio, 7000 Lt už ekspertizės atlikimą ir 10 643 Lt už advokatų teisinę pagalbą. Iš viso 26 763,42Lt. Sprendime nurodomi sekantys motyvai:
Dėl ieškinio. Pasirašydamos Sutartį, šalys sukūrė prievolinius santykius, todėl atsakovas privalo vykdyti prievolę, o ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovas ją įvykdytų tinkamai. Sutartis ir ja nustatyti įsipareigojimai, šalims galioja iki visiško prievolės įvykdymo. Nagrinėdamas šalių ginčus, kilusius dėl žalos atsiradimo ir jos dydžio bei priešpriešinius reikalavimus dėl atsiskaitymo už atliktą darbą, teismas nurodė, jog atsižvelgė į sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius ir proporcingumo principus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, jog Vilniaus Gedimino technikos universiteto prof. habil. dr. L.Ustinovičius, atsakydamas į ekspertizės klausimą „kokios priežastys sąlygojo betoninių grindų defektų atsiradimą?” nurodo, kad pagal bylos medžiagą negalima tiksliai atsakyti, dėl kokių priežasčių galėjo atsirasti defektai. UAB „Cowi baltic” 2005-09-15 ekspertizės akte išvardintos pretenzijos, kurios nelaikytinos defektais, akte taip pat nėra argumentuotas spėjamas defektų kaltininkas. Ekspertizės akto 17 l., tarp eksperto išvardintų galimų fibros iškilimo į betono paviršių priežasčių, nėra nurodytos ieškovės minimos nekokybiškai atlikto darbo priežastys, o būtent: per anksti pradėti užtrynimo darbai, mažas darbuotojų skaičius, paviršiuje likusi metalinė fibra, išbarstytas nepakankamas kiekis kietiklio. Nepatvirtino ekspertas ir ieškovės teiginio dėl atsakovo naudotos technikos ir darbuotojų stygiaus. Atsakydamas į klausimą dėl Mastertop kiekio ekspertas nurodo, kad šis kietiklis nėra skirtas metalo fibros padengimui, ir jo nepakankamas kiekis jokiais atvejais nepažeidžia betoninių grindų užtrynimo technologijos. Kietiklio neprivaloma naudoti atliekant betono užtrynimo darbus. Jo nepakankamas kiekis jokiu atveju nepažeidžia betoninių grindų užtrynimo darbų technologijos (atsakymai į ekspertizės akto 8, 9, 10, 19 klausimus (akto 22 l.-26 l., 44 l.).
Nagrinėjant žalos atsiradimo priežastis, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šalys sutaria, jog betono grindų technologinis procesas dalinamas į betono klojimo, betono vibravimo bei užtrynimo operacijas, iš kurių dvi pirmąsias atliko ieškovė ir tik paskutiniąją operaciją, t.y. betono užtrynimą atliko atsakovė. Tiek duodamas išvadą, tiek ir apklausiamas teismo posėdžio metu ekspertas L.Ustinovičius akcentavo, kad betono vibravimo darbai turi būti atliekami rūpestingai, kad užpildo medžiagos neatsiskirtų, nes smulkios detalės dėl per didelės vibracijos kyla į paviršių. Grindų užtrynimo darbai neatlieka fibros paskirstymo betono mišinyje ir negali įtakoti fibros iškilimo į paviršių (ekspertizės akto 5 l., 9-10l., 12 l.). Kadangi nefiksuotas joks grindų nelygumas, todėl nėra pakankamo pagrindo teigti, kad darbas atliktas netinkamai. Kad darbų kokybės priėmimo aktas rašomas nebuvo ir darbo trūkumai fiksuojami nebuvo bei nebuvo susitarta dėl trūkumų pašalinimo priežasčių, pripažino abi ginčo šalys, tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdžių metu. Prižiūrėti, kad visos grindų betonavimo proceso operacijos būtų atliekamos tinkamai turėjo Rangovo paskirtas statybos darbų vadovas, kuris pastebėjęs fibros kilimą į paviršių turėjo stabdyti darbus ir apie tai informuoti generalinį rangovą. Ekspertas nurodė, kad fibros gamintojas rekomenduoja naudoti S4 betoną, o šiuo atveju buvo naudojamas S2, turintis mažesnį drėgnumą ir paslankumą, o tai taip pat galėjo įtakoti fibros iškilimą į paviršių. Darytina išvada, kad metalo fibra į betono grindų paviršių iškilo ne dėl atsakovės kaltės, t.y. ne dėl netinkamo operacijos organizavimo ir nepakankamo kiekio kietiklio išbarstymo, bet dėl galimai netinkamos betono sudėties ir nepatenkinamo vibravimo. Teismas nurodė, jog 2005-09-15 UAB „Cowi Baltic” ekspertizės aktas vertintinas kritiškai, kadangi jis surašytas po to, kai generalinis rangovas atsakovui pranešė, kad trūkumai ištaisyti ir darbai priimti ir ieškovui iškėlus bylą teisme. Pačiame akte nurodyta, kad ekspertizė atlikta 2005-09-01 įvykusio ekspertų komisijos posėdžio metu gautų užsakovo bei generalinio rangovo atstovų paaiškinimų bei komisijos narių nustatytų faktinių aplinkybių įvertinimu. Atliekant ekspertizę atsakovės atstovas nedalyvavo (t.1., b.l. 72-83). Nenustačius atsakovės kaltės ir priežastinio ryšio dėl atsiradusių nuostolių, negali atsirasti jos civilinė atsakomybė, todėl ieškinys buvo atmestas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, jog civilinis ieškinys atmestinas dar ir dėl to, kad ieškovė motyvuodama žalos dydį nurodė, jog UAB „Lausta”, už jos atliktus grindų defektų remonto darbus sumokėjo 22 051,50 Lt ir reikalavimo patvirtinimui pateikė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pažymą apie atliktų darbų vertę, atliktų darbų aktą ( t.1. b.l. 50-53). Tokius ieškovės teiginius ir atliktų darbų kiekį bei vertę paneigė liudyt. S. L. , teismo posėdžio metu nurodęs, kad jo vadovaujama bendrovė faktiškai jokių betoninių grindų defektų remonto darbų pas ieškovę neatliko. Su UAB „Irlanda” buvo sutartis tik dėl darbo jėgos panaudojimo, susitariant, kad UAB „Lausta” už vieną darbuotoją nori gauti 5000-6000 Lt, kartu su mokesčiais. Dirbo vidutiniškai 5 darbuotojai, nepilnas tris savaites. Vėliau sutarta suma buvo paversta atliktų darbų kiekiu ir sustatytas neva atliktų darbų aktas bei išrašyta PVM sąskaita – faktūra.
Šalių ir liudytojų paaiškinimais byloje nustatyta, kad betono grindų paviršiaus brokas buvo taisomas jį frezuojant. Ginčo šalys nėra tarpusavyje pasirašiusios susitarimo dėl betoninių grindų frezavimo, todėl reikalavimas apmokėti 75 822,62 Lt už frezavimo darbus, mechanizmų nuomą ir papildomai sunaudotas medžiagas bei darbininkų darbo užmokestį, nenustačius atsakovės kaltės dėl netinkamo darbo rezultato atmestinas.
Dėl priešieškinio. 2005 m. balandžio 22 d. tarp atsakovės UAB ,,Mistro statyba” ir ieškovės UAB ,,Irlanda” buvo sudaryta subrangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl betoninių grindų užtrynimo, kurio kiekis 1200 m2, bendra suma su 18 % PVM - 8496,00 Lt. UAB ,,Mistro statyba” 2005 m. birželio 22-23 dienomis atliko numatytus darbus, įvykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Pastebėjusi, kad betoninių grindų užtrynimo operacijos metu į paviršių kyla metalinė fibra, apie tai informavo ieškovės darbų vadovą, kuris nusprendė darbų nestabdyti, idant būtų išvengta didesnių nuostolių susijusių su betono tiekimu. Bendru Subrangovo ir Rangovo aktu jokie darbo trūkumai neužfiksuoti, tuo pažeidžiant ginčo šalių tarpusavio sutarties 4.2.2 p. įpareigojantį atsiradus nesutarimams objekte dėl darbų kokybės šalims kartu apžiūrėti esamus trūkumus, juos įvertinti, nustatyti trūkumų atsiradimo priežastis ir susitarti dėl trūkumų pašalinimo termino. Ieškovės teiginius, kad atsakovė vengė pasirašyti tokį aktą paneigia rašytinė bylos medžiaga t.y. atsakovės raštai - reikalavimai pateikiami ieškovės atstovui (t.1., b.l.132, 133-134).
Atsisakydama apmokėti už atliktą darbą ieškovė vadovaujasi LR CK 6.205 str. kuris nustato, kad sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkama įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą, bei nurodo, kad netinkamas prievolės įvykdymas atima atsakovės teisę reikalauti apmokėti už darbus.
LR CK 6.662 str. reglamentuojančiame atliktų darbų priėmimo tvarką nustatyta, kad užsakovas priimdamas darbą ir pastebėjęs trūkumus gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte, ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti. Kilus ginčui dėl darbo trūkumų kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę.
Bylos rašytiniais dokumentais nustatyta, kad atsakovė UAB „Mistro statyba” 2005-08-25 raštu Nr. 737-003, kreipėsi į objekto generalinį rangovą AB „YIT Kausta”, prašydamas sudaryti sąlygas ekspertizei, kuri nustatytų dėl kieno kaltės objekto betoninių grindų danga yra nekokybiška ir įsipareigojo apmokėti ekspertizės išlaidas, taip pat nurodė, kas galėtų atlikti tokią ekspertizę. Generalinis rangovas atsisakymą skirti ekspertizę motyvavo, kad brokas ištaisytas, todėl atlikti ekspertizę nėra pagrindo ir galimybės ( t.1, b.l. 117-120, 122, 123, 125-126).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas padarė išvadą, kad ieškovė pati vengė nustatyti tikrąsias betoninių grindų įrengimo trūkumų priežastis, todėl nepagrįstai atsisakė apmokėti ieškovei už atliktą darbą pagal sutartį.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Irlanda” pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Skunde nurodomi sekantys argumentai:
Dėl ieškinio. Byloje įrodyta, jog metalinė fibra į betono paviršių ėmė kilti pradėjus užtrynimo darbus, todėl dėl šio defekto atsakingas atsakovas. Jokio žodinio ar kitokio pranešimo apie netinkamą betoną atsakovei atliekant darbus (2005-06-22 - 2005-06-23 dienomis) ieškovas negavo. Atsakovas nepasinaudojo nei CK 6.659 str. ir 6.661 str. nustatytomis teisėmis nedelsiant įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai gauta iš užsakovo medžiaga yra netinkama (CK 6.659 str. l d.), nei teise nepradėti darbų arba sustabdyti pradėtus darbus, jeigu užsakovas neįvykdo rangos sutartyje numatytų savo priešpriešinių pareigų (neperduoda medžiagų, įrengimų, dokumentų ir kt.). Esant šioms aplinkybėms atsakovė turėjo būti laikoma neįrodžiusi aplinkybių, kuriomis ji rėmėsi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Teismas nevertino šių akivaizdžių faktų, dėl jų sprendime niekaip nepasisakė ir priėmė neteisingą ir pagrįstą sprendimą.
Teismo sprendime nenurodytos materialinės ir procesinės teisės normos, kuriomis teismas vadovavosi išspręsdamas bylą. Sprendimo motyvuojamoji dalis pradedama citatomis iš CK apie rangos ir žalos atlyginimo santykius, tačiau šios citatos niekaip nesusiejamos su bylos medžiaga. Visiškai neaišku, kokias byloje nustatytas aplinkybes teismas vertino taikydamas cituojamus įstatymo straipsnius ir kieno naudai bei kokias išvadas padarė jais remdamasis. Teismo išvados grindžiamos vien bylos medžiaga ir eksperto paaiškinimais, o ne teisės normomis. Rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodyti tik CPK 285 ir 286 str., kurie apskritai nukreipia į teismo sprendimo priėmimo už akių procesinio teisinio reglamentavimo sferą, nors toks sprendimas šioje byloje priimamas nebuvo.
Teismo sprendimas pagrįstas tik prielaidomis apie bylos aplinkybes. Nustatydamas priežastis, dėl kieno kaltės atsirado ginčo darbų trūkumai, teismas darė išvadą tik pagal eksperto prielaidą, jog „...buvo naudojamas S2 klasės betonas turintis mažesnį drėgnumą ir paslankumą, o tai taip pat galėjo įtakoti fibros iškilimą į paviršių". Ekspertas netgi pats pripažįsta, jog negali „tiksliai atsakyti, dėl kokių priežasčių atsirado defektai", tačiau jo teiginius teismas vertino atsakovės naudai, nepasitelkdamas kitų, be eksperto išvados, įrodymų.
Teismas neišsprendė ekspertui pareikšto nušalinimo klausimo. Eksperto pateikta išvada neatitinka nei protingumo principų, nei pakankamo techninių žinių lygio: Ekspertas sprendė ne tik savo kompetencijos, bet ir teisės klausimus; Ekspertas posėdžio metu patvirtino, kad pagal grindų įrengimo projektą turėjo būti panaudotas S2-S3 klasės slankumo betonas (panaudotas S2), tačiau išvadoje nurodo, kad turėjo būti panaudotas S4 klasės betonas. Kitaip tariant, ekspertas siūlo nukrypti nuo svarbiausio dokumento statybos darbuose - patvirtinto statybos projekto. Eksperto išvada ir jo paaiškinimais yra kryptingai siekiama sukelti bet kokias abejones dėl atsakovės atliktų darbų kaltės. Liudytojai - atestuoti ir kvalifikuoti statybos darbų specialistai, nesusiję su ieškove, dalyvavę surašant 2005-09-15 d. ekspertizės aktą, patvirtino atsakovės vykdytų darbų trūkumus. Be to, ekspertas jo paskyrimo byloje dieną nebuvo teismo ekspertų sąraše. Apie eksperto įrašymą į teismo ekspertų sąrašą „Informaciniuose pranešimuose" paskelbta likus 3 dienoms iki ekspertizės akto pasirašymo.
Teismas nepagrįstai perkėlė ieškovei pareigą prižiūrėti, kad visos grindų betonavimo operacijos būtų atliekamos tinkamai, bei pastebėjus fibros kilimą į paviršių, stabdyti darbus. Tarp šalių buvo sudaryta ne darbo, bet rangos sutartis, ir joks pavaldumas tarp jų neatsirado.
Dėl priešieškinio. Teismas nepagrįstai priteisė priešieškiniu reikalaujamą sumą, nes darbai nebuvo tinkamai atlikti ir pagal įstatymą ieškovas neprivalėjo už juos sumokėti. CK 6.665 str. 3 d. nustato, kad jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutarti ir reikalauti atlyginti nuostolius, o 6.687 str. l d. nustato, kad Užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Akivaizdu, kad šiuo atveju už vykdytus darbus užsakovas neprivalo mokėti.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB ,,Mirso statyba“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad:
- nesutinka su ieškovo teiginiu, kad fibra iškilo dėl netinkamo atsakovo darbo, nes grindų užpylimas ir užtrynimas yra vienas technologinis procesas siejamas laiko faktoriumi, taigi galutinis rezultatas gali nepavykti ne tik dėl paskutinę operaciją vykdančio rangovo.
- ieškovas nepagrįstai remiasi savo užsakytos 2005-09-15 ekspertizės išvadomis, nes jos paneigtos nepriklausomo teismo eksperto ekspertizės aktu. Be to, ieškovo ekspertizės akte nurodytos nemotyvuotos išvados, aktas surašytas 2,5 mėnesio po darbų atlikimo ir perdirbimo, ekspertai yra susiję su ieškovo verslo ryšiais ir todėl gali būti šališki. Apelianto teiginys, jog teismo ekspertas negali ,,tiksliai atsakyti, dėl kokių priežasčių atsirado defektai“, yra visiškai nepagrįstas, kaip ir jo teiginiai dėl teismo eksperto šališkumo, nes ekspertas paskirtas laikantis įstatymo reikalavimų ir yra pakankamai kvalifikuotas. Nurodo, jog ieškovo teiginys, kad teismas neišsprendė eksperto nušalinimo klausimo, neatitinka tikrovės, nes teismas tik atidėjo šio klausimo išsprendimą iki eksperto apklausos pabaigos, o ekspertui pasiaiškinus dėl nušalinimo pagrindo, nušalinimo klausimas neteko aktualumo.
- ieškovo teiginys, kad atsakovas nepasinaudojo teise stabdyti darbus, kai gauta medžiaga yra netinkama, taip pat, kad neįspėjo dėl fibros kilimo į viršų, yra neteisingi. Ieškovo atstovas buvo informuotas žodžiu, o darbų nebuvo galima stabdyti nes betonas būtų visiškai sugadintas, su tuo sutiko ir ieškovas.
- ieškovo teiginiai apie nuostolių dydį yra nepagrįsti ir tai nustatyta teismo sprendimu.
- priešieškinys tenkintas pagrįstai, nes tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas atliko darbus. Ginčas kilo tik dėl darbų kokybės. Byloje nustatyta, kad trūkumai kilo dėl ieškovo kaltės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės ir procesinės teisės normas.
Byloje nustatyta, kad AB „YIT Kausta“, kaip generalinis rangovas ir UAB „Irlanda“, kaip subrangovas, 2005-05-31 pasirašė projektavimo ir statybos darbų subrangos sutartį Nr. 2-63/05. Prisiimtų šia sutartimi įsipareigojimų įvykdymui, subrangovas „Irlanda“, prisiimdamas rangovo pareigas, pasitelkė subrangovą „Mistro statyba“ ir 2005m. balandžio 22 d. pasirašė subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) . Iš šios sutarties 2.2. p. ir jos priedo „Darbų užsakymas“ matyti kad sutarties šalys susitarė, kad UAB „Mistro statyba“, UAB „Irlanda“ užsakymu atliks 1200 m² betoninių grindų užtrynimo darbus, kurių kaina 8496 Lt. Sutarties 2.3 p., 2.4 p. nustatyta, kad UAB „Irlanda“ savo sąskaita ir rizika privalo pilnai paruošti objektus, kad UAB „Mistro statyba“ be jokių trukdymų ir papildomų sunkumą galėtų pradėti ir užbaigti darbų užsakyme nustatytus darbus. ( t.1., b.l. 15-17).
2005 m. birželio 22-23 dienomis Pramogų ir laisvalaikio centre „Mega“, esančiame Kaune, Islandijos g. 32, „C“ korpuse buvo atliekamai sandėlio grindų betonavimo darbai. Betono liejimo ir jo tankinimo (vibravimo) darbus atliko ieškovė UAB „Irlanda“. Betono stingimo metu, atsakovė turėjo paruoštą plotą užbarstyti sausu betono paviršiaus kietikliu „Mastertop“ ir užtrynimo diskais bei peiliais jį užtrinti. Pradėjus užtrynimo darbus, į betono paviršių ėmė kilti metalinė fibra. Galutinis visų darbų rezultatas užsakovui buvo nepriimtinas. Atsakovas 2005-08-25 raštais kreipėsi į ieškovą ir į generalinį rangovą AB „YIT Kausta“ su prašymu sudaryti galimybę atlikti ekspertizę. Tokia galimybė sudaryta nebuvo. (t.1, b.l.117-123). Atsakovas kreipėsi į ieškovą su reikalavimu dalyvaujant abiems šalims sudaryti darbų trūkumų aktą (t.1. b.l. 132). Toks aktas sudarytas nebuvo. Ieškovas užsakė atsakovo vykdytų grindų dangos užtrynimo darbų kokybės ir trūkumų ekspertizę. 2005-09-15 Ekspertizę atliko UAB „Cowi Baltic”, UAB ,,Semtu“, UAB ,,Degussa statybinės medžiagos“ (t.1, b.l.72-76). Šiame ekspertizės akte konstatuojama, jog atsakovo vykdytų darbų kokybė buvo nepatenkinama, darbai faktiškai neatlikti, metalinė fibra išlindo dėl per anksti pradėto užtrynimo ir dėl nepakankamo kietiklio medžiagos kiekio (t.1, b.l.73). Atsakovo prašymu buvo skirta teismo ekspertizė. Teismo paskirtas ekspertas ekspertizės akte tarp minimų defektų atsiradimo priežasčių nenurodė nei vienos sutampančios su ieškovo nurodytomis. Atsakydamas į klausimą dėl Mastertop kiekio, ekspertas nurodė, kad šis kietiklis nėra skirtas metalo fibros padengimui, ir jo nepakankamas kiekis jokiais atvejais nepažeidžia betoninių grindų užtrynimo technologijos. Kietiklio neprivaloma naudoti atliekant betono užtrynimo darbus (ekspertizės akto 22 l.-26 l., 44l.).
Priešpriešinis ginčas tarp šalių kilo ieškovei atsisakius priimti atsakovės 2005m. birželio 22-23 dienomis atliktus betoninių grindų užtrynimo darbus ir sumokėti už juos 8496 Lt, motyvuojant tuo, kad darbai atlikti nekokybiškai ir todėl grindys negali būti naudojamos pagal paskirtį bei dėl 97874,12 Lt ieškovės nuostolių, kuriuos ji patyrė šalindama atsakovo darbo trūkumus, atlyginimo. Ieškovė savo reikalavimus grindė UAB „Lausta“ išduota PVM sąskaita - faktūra 22051,50 Lt sumai už grindų defektų remonto darbus ir PVM sąskaitomis – faktūromis už papildomai pirktas medžiagas ir mechanizmų nuomą - bendrai 53337,68 Lt sumai (pateiktas UAB „Senukai“, UAB „Degussa statybinės medžiagos“, UAB „Kausta Guder“, UAB „Remirent“), bei tuo jog darbuotojų darbo užmokesčiui išleido 22484,94 Lt. Atsakovė savo reikalavimus grindė sutartiniais įsipareigojimais.
Kolegija, nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, jog ieškovo ieškinys atmestas pagrįstai.
Apelianto teiginiai, jog teismo sprendime nenurodytos materialinės ir procesinės teisės normos, kuriomis teismas vadovavosi išspręsdamas bylą bei tai, jog teismo išvados grindžiamos vien bylos medžiaga ir eksperto paaiškinimais, o ne teisės normomis, yra neteisingi. Pirmos instancijos teismas aiškiai nurodė kokiomis materialinės teisės normomis vadovaujasi ir kokioms bylos aplinkybėms nagrinėti jos taikomos. Teismas, nagrinėdamas bylą, pagrįstai vadovavosi bylos medžiaga ir eksperto paaiškinimais, nes teisės normų, kurios tiesiogiai nurodytų ginčo dėl betono užtrynimo kokybės sprendimo būdą, nėra. Iš teismo sprendimo visiškai aišku, kokias byloje nustatytas aplinkybes teismas vertino taikydamas jame nurodytus įstatymo straipsnius ir kieno naudai bei kokias išvadas padarė jais remdamasis. Kolegija pažymi, jog apeliantas teisingai nurodo, kad teismo sprendimo dalyje, kurioje nurodoma kokiais civilinio proceso kodekso straipsniais remiantis surašytas sprendimas, nurodyti tik CPK 285 ir 286 str., kurie nukreipia į teismo sprendimo priėmimo už akių procesinio teisinio reglamentavimo sferą. Tokia teismo padaryta klaida laikytina rašymo apsirikimu, nekeičiančiu sprendimo esmės, nes iš sprendimo motyvuojamosios ir rezoliucinės dalies akivaizdu, kad teismas netaikė LR CPK 285 ir 286 str. Šiuo atveju klaidingai nurodyti straipsniai negali būti laikomi priežastimi naikinti skundžiamą sprendimą, nes taip būtų pažeistas imperatyvus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 328 str. reikalavimas nenaikinti nutarties ar sprendimo formaliais pagrindais.
Apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas neišsprendė ekspertui pareikšto nušalinimo klausimo, nes nušalinimas ekspertui buvo pareikštas 2007-02-07, t.y. jau atlikus 2007-01-08 ekspertizę. Be to, 2007-02-07 parengiamojo teismo posėdžio protokole užfiksuota, jog teisėja sprendė eksperto nušalinimo klausimą ir nutarė kviesti ekspertą L.Ustinovičių į teismo posėdį bei apklausti jį bylos nagrinėjimo iš esmės metu (t.3, b.l. 70). Byloje yra eksperto L.Ustinovičiaus 2007-05-25 paaiškinimas dėl ekspertizės išvadose aptiktos rašymo klaidos (t.3 b.l. 119), kuris savo turiniu pašalino pagrindinę ieškovo pareikšto nušalinimo priežastį, todėl eksperto nušalinimo pagrindai buvo paneigti (t.3, b.l.119).
Kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad negalima remtis eksperto išvada, nes ekspertas nepateikė aiškaus atsakymo dėl fibros kilimo į betono paviršių. Priešingai, ekspertas aiškiai pasisakė, jog grindų užtrynimo darbai neįtakoja fibros pasiskirstymo betono mišinyje ir negalėjo įtakoti fibros iškilimo į paviršių ir/arba fibros gniužulų susidarymo (ekspertizės akto 12 l.) Atsakymai į kitus ekspertizės klausimus taip pat patvirtina šią išvadą.
Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo pateiktu, ieškovo užsakytos ekspertizės, kritiniu įvertinimu. Pažymėtina, jog atsakovas nurodė, kad nesutinka, jog UAB ,,Semtu“ ir UAB ,,Degussa statybinės medžiagos“ būtų ekspertais, nes šios įmonės yra UAB „Irlanda“ verslo partneriai, statybos objekte naudotų produktų tiekėjai (t.1, b.l.123). UAB ,,Semtu“ teikė ieškovui metalines fibras (t.1, b.l. 164), o UAB ,,Degussa statybinės medžiagos“ tiekė ieškovui betono paviršiaus kietiklį „Mastertop“ (t.1, b.l. 165). Todėl laikytina, jog ekspertizę atliko su ieškovu susiję ir tiesiogiai ekspertizės rezultatais suinteresuoti asmenys. Pažymėtina, jog visuotinai pripažintas principas nemo debet esse iudex in propria causa (niekas negali būti teisėjas savo byloje) taikytinas ir šiuo atveju, taigi ši ekspertizė negali būti vertinama kaip objektyviai ir nešališkai atlikta. Be to, ši ekspertizė (t.1 b.l. 72-73) susideda tik iš dvejų lapų ir yra visiškai nemotyvuota.
Kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, jog teismo sprendimas pagrįstas tik prielaidomis apie bylos aplinkybes. Darydamas išvadas teismas rėmėsi ne prielaidomis, o byloje esančiais įrodymais ar jų nebuvimu. Konstatavus, jog ieškovo užsakymu atlikta ekspertizė, negali būti laikoma tinkamu įrodymu, teismas rėmėsi jo skirtos ekspertizės išvadomis, kuriose nurodyta, kad grindų užtrynimo darbai neatlieka fibros pasiskirstymo betono mišinyje ir negalėjo įtakoti fibros iškilimo į paviršių ir/arba fibros gniužulų susidarymo (ekspertizės akto 12 l.), taip pat tuo, jog panašias išvadas pateikė ir atsakovo užklausti grindų klojimo specialistai UAB ,,Betoninės grindys“, kuri nurodė, jog ,,fibros kilimą į paviršių gali įtakoti betono, smėlio, žvyro santykis, fibros padavimas pagal komponentų eiliškumą betono mazge, betono slankumas, nes kai kurios fibros rūšys stipriai sumažina pasėdimą, betono transportavimo laikas, betono paklojimas, vibravimas, sutankinimas. Dar įtakoja ,,ežių“ susiformavimas betono sumaišymo metu arba transportuojant, betono išsisluoksniavimas transportuojant“ (t.2, b.l. 189), UAB ,,Top Floor“, nurodė, jog ,,betono mišinio sudėties kokybė, jo fizinės savybės gali lemti fibros buvimą paviršiuje, betonas turi būti slankus-plastiškas, kitaip tariant slankus - nepraradęs klojumo savybių. <...> paviršiuje fibra gali būti, jei betonas nevibruojamas giluminiu vibratoriumi“ (t.2, b.l. 191). Teismas rėmėsi ir tuo, jog nėra įrodymų, kuriuose būtų užfiksuoti atsakovo darbo defektai, pasireiškiantys konkrečiu nuokrypiu nuo priimtinų standartų, išskyrus iš grindų kyšančią metalinę fibrą. Pirmos instancijos teismas teisingai nurodė civilinės atsakomybės sąlygas bei teisingai pažymėjo, jog šiuo atveju liko neįrodyti priežastinis ryšys ir atsakovo kaltė dėl atsiradusių nuostolių, taigi negali kilti ir atsakovo civilinė atsakomybė.
Dėl priešieškinio. Kolegija sutinka su apelianto teiginiu, jog teismas nepagrįstai priteisė priešieškiniu reikalaujamą sumą.
Ieškovas ir atsakovas pasirašė subrangos sutartį Nr.(duomenys neskelbtini) bei sutarties priedą Darbų užsakymą Nr.1 (t.1, b.l. 16,17). Šiuose dokumentuose reikalavimai užsakomo darbo (betoninių grindų užtrynimui) kokybei šalių neaptarti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.663 str. 1d. nustato, jog rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Šiuo atveju šalys sutaria, jog nėra ginčo dėl to, kad pradėjus užtrynimo darbus į betono paviršių pradėjo kilti metalinė fibra. Atsakovas, atsižvelgiant į tai, jog nepirmą kartą vykdė tokius darbus, turėjo suvokti, kad galutinis darbo rezultatas nebus tinkamas vartoti pagal paskirtį. Atsakovas nepasinaudojo CK 6.659 str. 1d. 1p., 3p. nustatyta galimybe įspėjus ieškovą stabdyti darbus, kai gauta iš užsakovo medžiaga netinkama ar blogos kokybės arba yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog jokio žodinio ar kitokio pranešimo apie netinkamą betoną atsakovei atliekant darbus negavo, tas pats teigiama ir teismo posėdžio metu (t.3, b.l.92 protokolas, liudytojas S. M. ). Atsakovas teigė, jog tęsė darbus ieškovo nurodymu, tačiau tokio rašytinio nurodymo nėra (t.1, b.l. 96, t.2, b.l. 187, t.3, b.l. 88 protokolas). Taigi, atsakovas pateikęs užsakovui netinkamai atliktą darbo rezultatą ir neįrodęs, jog užsakovas pats prisiėmė atsakomybę dėl galimo broko, primygtinai reikalaudamas tęsti darbus, negali reikalauti sumokėti už netinkamai atliktą darbą.
Kolegija pažymi, jog atsakovas savo priešieškinį iš esmės grindžia dviem argumentais: tuo jog UAB ,,Mirso statyba“ įvykdė visus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir tuo, jog remiantis sutarties 4.2.3 p. rangovui sutartyje nustatytais terminais nepriėmus darbų, laikoma, jog visi darbai atlikti tinkamai ir subrangovo perduoti, o rangovo priimti.
Atsakovas remdamasis tik vienu sutarties punktu, išima jį iš sutarties konteksto ir sau naudingai interpretuoja. Pažymėtina, jog visi sutarties punktai šalims turi įstatymo galią ir jų privalo laikytis abi šalys. Sutarties 4.2.1 p. nustatyta, jog subrangovas, atlikęs visus konkrečiame darbų užsakyme nustatytus darbus, per 1 darbo dieną informuoja apie tai rangovą. Tokio subrangovo pranešimo apie atliktus darbus byloje nėra. Taigi, darytina pagrįsta išvada, jog subrangovas pats pažeidė sutartyje nustatytą darbų priėmimo-perdavimo procedūrą ir praranda pagrindą remtis sutarties 4.2.3 p., kur nustatyta, jog rangovui sutartyje nustatytais terminais nepriėmus darbų, laikoma, jog visi darbai atlikti tinkamai ir subrangovo perduoti, o rangovo priimti, nes akivaizdu, jog pačiam nesilaikant sutarties, negalima reikalauti, kad jos preciziškai laikytųsi kita sutarties šalis. Be to, kolegija pažymi, jog darbų priėmimo perdavimo aktas yra ne vienos šalies, o dviejų šalių valinis aktas. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog tokį aktą būtų sudaręs ir pateikęs ieškovui pasirašyti.
Kolegija konstatuoja, jog tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad grindų užtrynimo procese turėjo būti naudojamas betono paviršiaus kietiklis ,,Mastertop“. Ieškovas nurodė, kad atsakovas neišbarstė reikalingo kiekio betono paviršiaus kietiklio ,,Mastertop“ miltelių, kurio sąnaudos pagal ieškovo nurodymą turėjo būti 5 kg/kv.m., tai atitinka ir produkto aprašyme nurodytą kiekį (b.l. 138). Tai, jog buvo panaudotas per mažas kiekis ,,Mastertop“ miltelių rodo ne tik ieškovo liudytojų parodymai (t.3, b.l.92 – liudytojas S. M. , t.3, b.l. 94-95 - V. A. , t.3 b.l. 98 – R. S. ), bet ir UAB ,,Mirso statyba“ darbų vykdytojo R. G. parodymai, jog buvo naudota 3-4 kilogramai kietintojo (t.3, b.l. 112). Taigi darytina išvada, jog atsakovas negali remtis ir tuo argumentu, jog UAB ,,Mirso statyba“ įvykdė visus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Akivaizdu, kad atsakovo atlikto darbo rezultatas ir dėl šios priežasties buvo netinkamas. Nors eksperto atsakyme į teismo užduotą klausimą Nr. 10 (25-26 ekspertizės lapas) yra nurodyta, jog kietiklis „Mastertop“ nėra skirtas fibrai uždengti. Jo nepakankamas kiekis jokiais atvejais nepažeidžia betoninių grindų užtrynimo darbų technologijos.
Laikytina, jog atsakovas neįrodė savo priešieškinio teiginių ir priešieškinys, kaip ir ieškinys negali būti patenkintas.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai ir kolegijos išsakyti argumentai yra pagrindas skundžiamą sprendimą iš dalies panaikinti ir dalyje dėl priešieškinio priimti naują sprendimą – priešieškinį atmesti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325, 326 str. 1 d. 2 p., kolegija
nusprendė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007-06-13 sprendimo dalį, kuria nuspręsta: „Atsakovės UAB „Mistro statyba”, į/k (duomenys neskelbtini) , priešieškinį tenkinti - iš ieškovės UAB „Irlanda”, į/k (duomenys neskelbtini) , atsakovei UAB „Mistro statyba”, į/k (duomenys neskelbtini) , priteisti 8842,92 Lt nesumokėto užmokesčio už atliktą darbą, 277,50 Lt žyminio mokesčio ir 10643 Lt už advokatų teisinę pagalbą, panaikinti.
UAB „Mistro statyba“ priešieškinį atmesti.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.