- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-04
- Bylos Nr.
- 1A-553-493-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis (pirm.), Romualdas Lincevičius, Emilija Akelienė
- Nuteistasis
- I. S.
- Advokatai
- Julis Dumbliauskas
Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-553-493/2007
2007 m. spalio 4 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Emilijai Akelienei, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjui advokatui Juliui Dumbliauskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo I. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 178 str. 4d., 22 str. 1d., 178 str. 4d. ir nuteistas: pagal BK 178 str. 4d. – 20 parų areštu, pagal BK 22 str. 1d., 178 str. 4d. – 10 parų areštu. Vadovaujantis BK 63 str. 1d., 4d., bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 25 paros arešto. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme – 1 para.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. S. nuteistas pagal LR BK 178 str. 4d. už tai, kad jis 2007-05-04 apie 16.38 val. būdamas prekybos centre (duomenys neskelbtini), parduotuvėje (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, prekybos salėje iš alkoholinių gėrimų skyriaus paėmė „Viskio“ butelį, 325 Lt vertės, ir nešdamasis rankose išėjęs pro kasas, už jį nesumokėjo.
Be to, I. S. nuteistas pagal LR BK 22 str. 1d., 178 str. 4d. už tai, kad jis 2007-05-04 apie 16.58 val. būdamas prekybos centre (duomenys neskelbtini), parduotuvėje (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, prekybos salėje iš žaislų skyriaus paėmė radio bangomis valdomą automobilį „Mercedes Benz“ 149 Lt vertės, ir nešdamasis rankose išėjęs pro kasas, už jį nesumokėjęs, t.y. pasikėsino pagrobti svetimą UAB (duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą 149 Lt vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo.
Šalies argumentai
Nuteistasis I. S. apeliaciniu skundu prašė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2007-07-10 nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmę – baudą. Nurodė, kad jo ankstesnis teistumas išnykęs, ilgą laiką nebuvo nusižengęs baudžiamajam įstatymui, turi galimybę atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą žalą ir sumokėti baudą.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusį apeliacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo I. S. nusikalstamas veikas, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.
Nuteistasis I. S. neginčija kaltės klausimo dėl nusikalstamų veikų padarymo, apeliaciniu skundu nesutinka tik su paskirta bausme, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).
I. S. pripažintas kaltu padaręs tyčinį baigtą baudžiamąjį nusižengimą bei pasikėsinęs padaryti tokį baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad jo nusikalstama veika padaryta tiesioginės tyčinės kaltės forma, tikslu neteisėtai praturtėti. Teismas nustatė I. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi ir nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Vertinant kaltininko asmenybę, pažymėtina, jog jis nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas už nusikaltimus nuosavybei, tačiau išvadų nepadarė ir vėl nusikalto. Tai rodo neigiamą I. S. asmenybę ir menkas jo moralines nuostatas. Teismas už abu baudžiamuosius nusižengimus kaltinamajam paskyrė arešto bausmes, kurių dydžiai artimi arešto bausmės minimumui. Įvertinus I. S. neigiamą asmenybę, savanaudiškus padarytų nusikalstamų veikų tikslus ir motyvus, manytina, kad arešto bausmės rūšis nėra aiškiai per griežta ir jos švelninti, paskiriant švelnesnę bausmės rūšį – baudą, – nėra teisinio pagrindo. Be to, bauda nuteistajam negalėtų būti paskirta ir tuo pagrindu, kad jis niekur nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Teisėjų kolegijos nuomone, tik realus subendrintos 25 parų arešto (įskaičius laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – 24 arešto paros) bausmės atlikimas sulaikys I. S. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, paveiks jį taip, kad laikytųsi įstatymų, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir leis pasiekti bausmės tikslus. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmos instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo I. S. apeliacinį skundą atmesti.