- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-15
- Bylos Nr.
- 1S-383-898/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06243-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė
- Kaltinamasis
- N. S.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus laikinai einančios skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas Dainos Dilbienės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje N. S. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, perduota prokurorui Šarūnui Šimoniui ikiteisminiam tyrimui papildyti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje N. S. kaltinama tuo, kad nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: ji, 2018 m. vasario 5 d., apie 12 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, L. B. dešinės rankos kumščiu sudavė vieną kartą į galvos sritį, po to, kairės rankos kumščiu taip pat jam vieną kartą sudavė į nosį, padarydama odos nubrozdinimą viršugalvyje, muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, taip nežymiai sutrikdė L. B. sveikatą ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 16 d. nutartimi tenkino prokuroro prašymą ir grąžino bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti, nustatant trijų mėnesių terminą papildomiems ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti. Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, po bylos gavimo teisme kaltinamosios pateiktus prašymus, taip pat prokuroro prašymo argumentus, kaltinamosios gynėjo išsakytą poziciją, konstatavo, kad prokuroro prašymo motyvai dėl bylos perdavimo ikiteisminiam tyrimui papildyti yra pagrįsti, todėl tam, kad atlikti papildomus tyrimo veiksmus, kuriems reikia specialių žinių, siekiant išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, nuo kurių priklausys galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimas, baudžiamoji byla perduodama prokurorui ikiteisminio tyrimo papildymui.
II. Skundo argumentai ir prašymai
3. Skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus laikinai einanti skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas Daina Dilbienė (toliau – prokurorė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį.
3.1. Skunde nurodo, kad valstybinio kaltinimo funkciją šioje baudžiamojoje byloje buvo pavesta vykdyti prokurorei Eglei Grigaitytei, kuri dalyvavo 2018 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdyje. Minėtai prokurorei negalint dalyvauti 2018 m. spalio 12 d. posėdyje, laikinai valstybinio kaltinimo funkciją pavesta atlikti prokurorui Šarūnui Šimoniui, kuris, net nematęs kaltinamosios, nepasiūlęs teismui imtis tam tikrų proceso priemonių, siekiant užtikrinti kaltinamosios dalyvavimą kitame posėdyje, neįvertinęs teismo teisės/pareigos atlikti konkrečius tyrimo veiksmus bylos nagrinėjimo metu, pateikė teismui prašymą perduoti bylą prokurorui ikiteisminio tyrimo papildymui, tikslu atlikti veiksmus, susijusius su kaltinamosios psichinės būklės įvertinimu. Toks prokuroro prašymas iš esmės nemotyvuotas, neaišku, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis jis grindė tokį prašymą (galima daryti tik tikėtino pobūdžio prielaidą, jog tai susiję su kaltinamosios prašymais, kuriuose ne visada tinkamai išdėstytas prašymo dalykas, išreiškiamas nepasitikėjimas valstybės pareigūnais, esant piktnaudžiavimo savo teisėmis požymių). Šie prokuroro veiksmai yra neskundžiami, tačiau skundžiama teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis, kuri neužkirto kelio netinkamam prokuroro prašymui. Skunde pažymima, jog tokia teisinė situacija, kuomet skundžiamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo tenkintas prokuroro prašymas, nevertintina pozityviai, tačiau teisingumo interesai reikalauja aukštesniajam prokurorui skųsti minėtą teismo nutartį. Tęsiant baudžiamosios bylos nagrinėjimą, valstybinį kaltinimą palaikytų prokuroras, kuriam buvo pavesta ši funkcija, t. y. E. Grigaitytė.
3.2. Skunde pažymima, jog teismo sprendimas nepagrįstas nei teisiniais, nei faktiniais argumentais. Nutartyje apsiribota deklaratyviais argumentais bei mechaniškai pritaikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 254 straipsnio 3 dalies nuostata. Nutartyje nenurodytos konkrečios faktinės aplinkybės, kurios teiktų pagrindą abejoti kaltinamosios tinkama psichinės sveikatos būkle, sugebėjimu suprasti savo veiksmų esmę, juos valdyti ir pan. Ikiteisminio tyrimo metu negauta duomenų, jog kaltinamoji N. S. turėtų psichinės sveikatos sutrikimų, dėl to gydytųsi ar būtų įrašyta į atitinkamą įskaitą (gautos atitinkamos pažymos).
3.3. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas savo iniciatyva nesiėmė spręsti klausimo dėl kaltinamosios psichinės būklės tyrimo paskyrimo, nors pirmajame posėdyje kaltinamoji dalyvavo, buvo pakankamai aktyvi proceso dalyvė (reiškė prašymus, uždavinėjo klausimus apklausiamam nukentėjusiajam ir pan.). Tokio veiksmo nesiūlė atlikti nei kaltinimą palaikanti prokurorė E. Grigaitytė, nei kaltinamosios gynėjas.
3.4. Prokurorė pažymi, jog prokuroro prašymas perduoti bylą papildyti neįpareigoja teismo tokį prašymą tenkinti. Tik įvertinus tokio prašymo faktinį ir teisinį pagrįstumą, taip pat ir tai, ar prokuroro prašomų veiksmų nėra galimybės atlikti teisminio nagrinėjimo metu, ar tenkinus prašymą nebus be pagrindo pakenkta proceso spartai, ar nebus pažeisti proceso dalyvių interesai, tokio pobūdžio prašymas galėtų būti tenkinamas. BPK 286 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė paskirti ekspertizę bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba savo iniciatyva. Šiuo atveju kilus abejonėms dėl kaltinamosios psichinės būklės, teismas gali specialistui paskirti psichinės būklės tyrimą dėl būtinumo skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, nustačius tokį būtinumą – paskirti teismo psichiatrijos ekspertizę. Nustačius nepakaltinamumą, bendra tvarka pradėtas procesas gali būti transformuojamas į priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą (BPK 393 str. 1 d.).
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai
Prokurorės skundas tenkinamas.
5. BPK 254 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė perduoti bylą prokurorui tuo atveju, jeigu yra jo prašymas, kai reikia papildyti ikiteisminį tyrimą. Nagrinėjamu atveju valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui pateikė būtent tokį prašymą – kaip matyti iš 2018 m. spalio 12 d. teisiamojo posėdžio protokolo, prokuroras prašė grąžinti bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti, kadangi teismo posėdžio metu kilo klausimas dėl tikslingumo pasikonsultuoti su specialistais dėl kaltinamosios N. S. psichinės sveikatos būklės, spręsti klausimą dėl tikslingumo skirti ekspertizę. Atsižvelgęs į tokį valstybinį kaltinimą palaikančio prokuroro prašymą bei jo motyvus, teismas priėmė skundžiamą nutartį.
6. BPK 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BPK 44 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad byla turi būti išnagrinėta teismo per kuo trumpiausią laiką. Taigi, žiūrint sistemiškai, BPK yra įtvirtintas proceso greitumo reikalavimas, kuris taikomas visam procesui (tiek teismo procesui, tiek ikiteisminiam tyrimui). Tokia situacija, kuomet valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras viena vertus teikia prašymą grąžinti bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti, kita vertus pats skundžia tokį teismo sprendimą, yra netoleruotina vertinant ją proceso greitumo principo atžvilgiu. Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras, ar tai būtų bylai vadovaujantis prokuroras, ar jį pavaduojantis, proceso metu turėtų laikytis nuoseklios pozicijos. Visgi, atsižvelgiant į skundžiamos teismo nutarties motyvus bei galimybę atitinkamus proceso veiksmus atlikti bylą nagrinėjant teisme, sprendimas nagrinėjamu atveju grąžinti bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti aukštesniojo teismo vertinimu prieštarauja minėtam proceso greitumo principui, todėl turi būti panaikintas.
7. Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutarties, joje teismas nurodė, jog bylą perdavus į teismą kilo poreikis nustatyti naujas aplinkybes, kurios nebuvo tirtos ikiteisminio tyrimo metu ir kurių tyrimui reikalingos specialios žinios. Aiškesnių motyvų, kokius konkrečiai ikiteisminio tyrimo veiksmus būtina atlikti ir kodėl, teismas nutartyje nenurodė. Nutartyje taip pat nenurodyti ir prokuroro prašymo argumentai, abstrakčiai pažymint, jog prokuroras pateikė prašymą perduoti baudžiamąją bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti. Šiuo atveju tik iš 2018 m. spalio 12 d. teisiamojo posėdžio protokolo galima spręsti, kodėl bylą buvo prašoma grąžinti ikiteisminiam tyrimui papildyti, t. y. kilus klausimui dėl kaltinamosios N. S. psichinės sveikatos būklės. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, jokių duomenų apie kaltinamosios N. S. psichinės sveikatos būklės sutrikimus byloje nėra (3 t., 14-16 b. l.). Kaip teisingai pažymėta skunde apygardos teismui, galimybė skirti ekspertizę taip pat numatyta ir bylos nagrinėjimo teisme metu (BPK 286 str. 1 d.). Kilus abejonėms dėl kaltinamosios psichinės būklės, pirmosios instancijos teismas gali pats kreiptis į specialistus su klausimu dėl būtinumo kaltinamajai N. S. skirti ekspertizę, nustačius tokį būtinumą – atitinkamai skirti teismo psichiatrijos ekspertizę. Visi šie veiksmai, kaip teisingai pažymėta skunde, gali būti atliekami ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.
8. Įstatymas nenumato, kokioms aplinkybėms esant prokuroras, būdamas atsakingas už tinkamai parengtos ikiteisminio tyrimo medžiagos perdavimą į teismą, nagrinėjimo teisme metu gali prašyti papildyti ikiteisminį tyrimą. Visgi pažymėtina, kad prokuroro, kaip ir bet kurio kito prašymą pateikusio bylos nagrinėjimo teisme dalyvio, prašymas turi būti konkretus ir motyvuotas, todėl, kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėjant bylą teisme gavus prokuroro prašymą papildyti ikiteisminį tyrimą, teismas turi spręsti, ar tai yra tikslinga, ar prokuroro prašymas yra pagrįstas. Nagrinėjamu atveju jokių konkrečių duomenų apie sutrikusią kaltinamosios psichikos sveikatos būklę byloje nebuvo, siekdamas įvertinti N. S. psichikos sveikatos būklę, konkrečių aukščiau nurodytų priemonių galėjo imtis ir pats pirmosios instancijos teismas. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei atsižvelgus į BPK įtvirtintą proceso greitumo principą, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog byla ikiteisminiam tyrimui papildyti buvo grąžinta nepagrįstai, todėl skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis naikinama.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus laikinai einančios skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas Dainos Dilbienės skundą tenkinti, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį ir grąžint bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.