Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-400-81/2011

Teisėjas V. Paurys Teisminio proceso Nr. 1-61-1-01257-2010-7;

2011 m. birželio 23 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Evaldo Gražio, Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistojo A. B. gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Jonavos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –LR BK) 140 str. 2 d. padarymą laisvės apribojimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams; už nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 2 d. padarymą – laisvės apribojimo bausme 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d, 4d. bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 10 (dešimčiai) mėnesių. A. B. įpareigotas nekeisti gyvenamosios vietos ir per laisvės apribojimo laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. už LR BK 140 str. 2 d.numatytos nusikalstamos veikos padarymą nuteistas už tai, kad jis 2010 m. gruodžio 5 d. apie 16 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini) bendrabučio 18 kambaryje mažamečiui A. Z., gim. (duomenys neskelbtini) sudavė du kartus delnu į veidą, bei įspyrė vieną kartą į sėdmenis, tuo sukėlė mažamečiui A. Z. fizinį skausmą.

Be to, A. B. už LR BK 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą nuteistas už tai, kad jis, 2010-12-06 dienos metu, tikslesnis laikas nenustatytas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini) bendrabučio bendroje virtuvėje mažamečiui A. Z., gim. (duomenys neskelbtini) sudavė tris kartus delnu į veidą, bei įspyrė vieną kartą į kojos šlaunį, tuo sukėlė mažamečiui A. Z. fizinį skausmą.

Kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, proceso dalyvių nuomones: prokurorės, prašiusios skundą dėl jame išdėstytų motyvų tenkinti, nuteistojo gynėjos, prašiusios apeliacinį skundą tenkinti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti tenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstu prokuroro skundo argumentą, jog teismas skyrė bausmę, nenumatytą straipsnio sankcijoje, nenurodė jokių švelnesnės bausmė skyrimo motyvų ir tuo netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė neteisingą bausmę.

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

LR BK 54 str. 3d. nurodyta kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punkte nustatyta, kad taikydamas švelnesnės negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmės paskyrimą, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taikyti LR BK 54 str. 3d. nuostatas galima, kai nėra LR BK 62 str. nurodytų pagrindų. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad pagal LR BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra tik išimtinės aplinkybės ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal LR BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms aplinkybėms. Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2007m. balandžio 17 d. nutartyje 2K-7-45/2007 nurodė, kad teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdų, tikslų. Pagal baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekstą tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija).

LR BK 62 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Bausmė gali būti švelninama, jeigu yra visos numatytos sąlygos. LR BK 62 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena iš šių sąlygų: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti; 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų

Viena iš būtinų sąlygų LR BK 62 straipsnio pagrindu skirti švelnesnę bausmę yra - kaltininko atvykimas ir pranešimas apie padarytą nusikalstamą veiką. Tokia aplinkybė byloje nenustatyta, be to, nenustatyta ir kitų LR BK 62 str. 2d. 1-6 p. numatytų sąlygų taikyti švelnesnę nei įstatymas numato bausmę.

Byloje taip pat nenustatyta kitų išimtinių aplinkybių, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skiriant švelnesnę nei įstatymas numato, bausmę, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms aplinkybėms. Kaip jau minėta aukščiau, Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, jog teismas privalo nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, tačiau tokių aplinkybių Jonavos rajono apylinkės teismas nenustatė.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė švelnesnę bausmę, nei numatyta straipsnio sankcijoje, tuo netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, LR BK 54 straipsnio nuostatas ir skyrė neteisingas bausmes A. B., todėl nuosprendis keistinas.

A. B. skiriamos naujos bausmės.

Skiriant bausmes teismas atsižvelgiama į tai, jog A. B. padarė dvi tyčines smurtines veikas, kurios nukreiptos prieš mažametį asmenį. Nors šios veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau minėtos aplinkybės rodo didesnį šių veikų pavojingumą. A. B. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas kaip piktnaudžiaujantis alkoholiu. Atsižvelgiama į A. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, būtent tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę, o būtent tai, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Skiriant bausmes taip pat atsižvelgiama, jog netinkamas mažamečio nukentėjusiojo elgesys taip pat buvo priežastis padaryti nusikaltimą. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą sprendžia, jog tai, kad nuteistasis anksčiau neteistas, yra atsakomybę lengvinantis aplinkybė, nusikaltimą iššaukė netinkamas nukentėjusiojo elgesys, persveria kitų pamintų aplinkybių neigiama reikšmę skiriant bausme bei nustatant jų dydžius, todėl vadovaujantis LR BK 61 straipsnio nuostatomis A. B. skiriamos bausmės, mažesnės nei straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybe, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus paskirtos bausmės atlikimo, tačiau skiriant įpareigojimus. A. B. yra jaunas, anksčiau neteistas, padarytos dvi nusikalstamos veikos, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, dėl nusikalstamų veikų kitų pasekmių, išskyrus fizinio skausmo sukėlimą, neatsirado, dėl padarytų veikų A. B. gailisi. Šios aplinkybės duoda pagrindą manyti, jog LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti LR BK 75 straipsnio pagrindu atidedant bausmės vykdymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., kolegija

nusprendžia:

-Jonavos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro skundą tenkinti;

-Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. nuosprendį dalyje dėl A. B. skirtų bausmių bei jų subendrinimo pakeisti;

-A. B. už LR BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymą (2010 m. gruodžio 5 d. veika) skirti bausmę laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių; už LR BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymą (2010 m. gruodžio 6 d. veika) skirti bausmę-laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams;

-vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir skirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams;

-vadovaujantis LR BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieniems metams;

-A. B. skirti įpareigojimą pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir per bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.