Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2019-06-10 · Civilinė byla Nr. e2-2803-804/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-10
Bylos Nr.
e2-2803-804/2019
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-00312-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ričardas Prašmuntas
Ieškovas
D. M.
Atsakovas
A. M.
Trečiasis asmuo
A. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2803-804/2019.Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00312-2019-5.Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.38. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. birželio 10 d.Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjas Ričardas Prašmuntas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo šalių prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui A. M. (A. M.), trečiajam asmeniui A. M. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismas 2019-02-15 priėmė ieškovės D. M. ieškinį atsakovui A. M. (A. M.) dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo.

Teisme gautas šalių prašymas dėl 2019-06-10 taikos sutarties patvirtinimo. Šalys prašo taikos sutartį patvirtinti rašytinio proceso tvarka, šalims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalyje numatyta šalių teisė užbaigti bylą taikos sutartimi.

Teismui pateikta taikos sutartimi šalys susitarė dėl ieškinyje keltų reikalavimų, t. y. dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo). Šalys nurodo, kad joms yra žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisminio proceso tvarka pasekmės (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 294 straipsnio 2 dalis, CK 3.201 straipsnis.).

Taikos sutartis, kurią šalys prašo patvirtinti, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nepažeidžia šalių, trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama (CK 6.983 - 6.986 straipsniai), todėl taikos sutartis tvirtintina (CPK 140 straipsnio 3 dalis), civilinė byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 5 punktas).

Šalims išaiškintina (sutartyje nurodyta, kad su taikos sutarties patvirtinimo teisiniais padariniais šalys susipažinusios), kad teismui patvirtinant taikos sutartį civilinė byla nutraukiama (Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 5 punktas). Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Tvirtinamas sutarties tekstas išdėstomas rezoliucinėje nutarties dalyje, tačiau tik tos sąlygos, kurios liečia šalių įsipareigojimus ir atitinka procesinį įstatymą. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnis).

Šalys taikos sutartyje susitarė dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (Taikos sutarties 3 punktas), todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas nespręstinas.

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį šalims sudarius taikos sutartį gražinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio, todėl iš atsakovo valstybei turėtų būti priteista 25 procentai už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalys jau po pirmojo parengiamojo teismo posėdžio taikiai išsprendė kilusį ginčą, šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, žyminio mokesčio dalis iš atsakovo nepriteistina (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

CPK 94 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto. Šiuo atveju šalys taikos sutartimi numatė, kad viena kitai pretenzijų dėl bylos nagrinėjimo metu jų patirtų bylinėjimosi išlaidų neturi (Taikos sutarties 2 p.). Tai reiškia, kad šalys taikos sutartimi susitarė dėl turėtų atstovavimo išlaidų viena kitai neatlyginimo, todėl teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimo nesprendžia.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus 2018-12-12 sprendimu Nr. 2.2 (NTP-2)-18-T-4179-21548, buvo teikiama antrinė teisinė pagalba.

Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Bylos duomenys tvirtina, kad valstybės patirtos išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 182,00 Eur (2019-05-17 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.16)NTP-7-3072), tačiau atsižvelgiant į tai, jog šalys jau po pirmojo parengiamojo posėdžio sutarė bylą išspręsti taikiai, teismas, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, iš atsakovo priteisia 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei (CPK 96 str., 99 str.).

Iš atsakovo taip pat priteisiamos 15,40 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (pašto) (CPK 96 str. 6 d.).

Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 42 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu, 294 straipsnio 2 dalimi, 295 straipsniu, teismas,

nutaria:

Bylą nutraukti.

Patvirtinti šalių – ieškovės D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. M. (A. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė:

1. Atsakovas moka išlaikymą, 150 EUR, į mėnesį atsakovei kol ji mokosi aukšto mokslo įstaigoje, iki 24 metų. Kiekvieną rugsėjo 10 d. ieškovė pateiks atsakovui pažymą iš mokslo įstaigos. Išlaikymas mokamas kas mėnesį, iki to mėnesio 20 dienos. Išlaikymas mokamas nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. nuo 2019 vasario. Išlaikymo įsiskolinimą (nuo vasario) atsakovas padengs iki 2019 metų pabaigos. Išlaikymas mokamas į ieškovės banko sąskaitą (duomenys neskelbtini).

2. Šalys neturi viena kitai jokių pretenzijų dėl bylos nagrinėjimo metu jų patirtų bylinėjimosi išlaidų.

3. Šalys patvirtina, kad jiems yra žinomos ir suprantamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse numatytos taikos sutarties sudarymo teisinės pasekmės. Šalims žinoma ir suprantama, kad šalių sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartis šalims turės galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir bus priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str., CPK 584 str. 1 d. 4 p.).

4. Šalių sudaryta taikos sutartis įsigalioja įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarčiai dėl taikos sutarties patvirtinimo šioje civilinėje byloje.

5. Šalys prašo minėtą bylą nutraukti, patvirtinti šią sutartį rašytinio proceso tvarka.

Priteisti iš atsakovo A. M. (A. M.) valstybės naudai 91,00 Eur (devyniasdešimt vieną eurą 00 ct) už valstybės suteiktą antrinę teisinę pagalbą ieškovei D. M. (lėšas pervedant į VMI prie LR finansų ministerijos į vieną iš nurodomų pasirenkamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą -188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš atsakovo A. M. (A. M.), 15,40 Eur (penkiolikos eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Informuoti atsakovą, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5660.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėjas Ričardas Prašmuntas