- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-16
- Bylos Nr.
- AN2-347-908/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01089-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Eglė Gruodienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- B. S.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto B. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) vyriausiosios tyrėjos S. K. 2022 m. liepos 25 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-16037-2022 paliktas nepakeistas ir administracinėn atsakomybėn patraukto B. S. skundas netenkintas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
1. B. S. Institucijos 2022 m. liepos 25 d. nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalį už tai, kad 2022 m. gegužės 27 d. 17.59 val. Vilniuje, Žalgirio g. 115, vairuodamas automobilį „Toyota“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), važiuodamas atbuline eiga buvo neatidus, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, atsitrenkė į stovintį automobilį „Volvo“ ((duomenys neskelbtini)) ir jį apgadino, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 114, 126 punktų reikalavimus. Už šio administracinio nusižengimo padarymą B. S. skirta 11 Eur bauda.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su Institucijos 2022 m. liepos 25 d. nutarimu B. S. apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašė minėtą nutarimą panaikinti. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad skundžiamas nutarimas pagrįstas ir teisėtas, todėl B. S. skundo netenkino.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai
3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas B. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį ir Institucijos 2022 m. liepos 25 d. nutarimą; patraukti atsakomybėn liudytoją A. O. už duotus melagingus parodymus.
3.1. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas turėjo reaguoti į bylos medžiagoje esantį apelianto skundą, išsamiai išnagrinėti jo motyvus ir visapusiškai bei objektyviai ištirti bylos aplinkybes, tačiau tai tinkamai nebuvo padaryta. Teismas nevertino apelianto 2022 m. liepos 18 d. rašto „Dėl administracinio poveikio priemonės taikymo (inicijavimo) pranešėjui administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22169578626”. Pareiškėjas nuomone, apylinkės teismas klaidingai nurodė, jog Institucijos nutarimas pagrįstas išsamiu aplinkybių išsiaiškinimu jis su tokia išvada nesutinka, nes, jo manymu, paties įvykio nebuvo, kaip ir nebuvo padaryta žala. Skunde nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai cituojamos ANK 417 straipsnio 7 dalies, KET 9, 114, 126 punktų nuostatos, nes minėtos teisės normos neturi nieko bendro su nagrinėjamo įvykio aplinkybėmis.
3.2. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad tariamo nukentėjusiojo A. M. 2022 m. gegužės 27 d. paaiškinime nenurodyta tariama automobilio apgadinimo vieta, jo pobūdis (įbrėžimas, įlenkimas ir pan.). Be to, neaišku, kas paaiškinimo rašymo metu nustatė padarytos žalos vertę, nes Draudimo kompanijos sąmata sudaryta tik 2022 m. birželio 6 d. Jos turinys patvirtina, kad nurodyti darbai nesusiję su tariamu įvykiu. Nukentėjusysis negalėjo paaiškinti, kodėl ji neatitinka tariamo įvykio aplinkybių, o teismas šių prieštaravimų nepašalino.
3.3. Skunde nurodoma, kad liudytojas A. O. 2022 m. birželio 3 d. tyrėjui A. K. skirtame elektroniniame laiške rašė, jog automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į juodos spalvos automobilį „Audi“. Pažymima, kad automobilis „Volvo“ (past. – nukentėjusiojo automobilis) stovėjo galu į liudytojo automobilį, stovintį už 10–15 m, todėl galėjo neatpažinti automobilio modelio. Apelianto teigimu, liudytojas A. O. akivaizdžiai melavo, nes apelianto automobilį, išvažiuojantį iš aikštelės, nufotografavo iš priekio. Be to, B. S. priėjus prie liudytojo automobilio, pastarojo sūnus sėdėjo automobilyje, nors liudytojas teigė aikštelėje laukęs sūnaus. Liudytojas, net prašomas parodyti tariamą įbrėžimą ar įlenkimą, iš automobilio neišlipo, nesugebėjo parodyti automobilių kontakto vietos. Apelianto nuomone, tai galima paaiškinti tik tuo, kad jokio kontakto tarp automobilių nebuvo. Skunde pabrėžiama, kad pareigūnų tarnybiniame pranešime nėra užfiksuota jokių įvykio aplinkybių, o tik surašytas vairuotojo pasakojimas.
3.4. Apelianto teigimu, automobilio „Volvo“ vairuotojas ir liudytojas A. O. aiškina, kad apeliantas atsitrenkė į automobilio priekinę dalį, nors vieta nebuvo konkretizuota ir užfiksuota, o nuotraukose užfiksuota automobilio „Volvo“ galinė dalis, be to, neryškiai, todėl neįmanoma matyti nei įbrėžimų, nei įlenkimų.
Atsiliepimas
4. Institucijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašoma skundo netenkinti, nes naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo Pareiškėjo skundą dėl Institucijos 2022 m. liepos 25 d. priimto nutarimo panaikinimo, o tai, kad apeliantas nesutinka su nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, jų pagrindu padarytomis išvadomis, pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog įrodymai buvo įvertinti neteisingai, skundžiamas nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas. Byloje nėra duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą, tad skunde nurodytos aplinkybės vertintinos kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens B. S. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Skundžiamu Institucijos nutarimu B. S. pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį patrauktas administracinėn atsakomybėn ir jam skirta 11 Eur bauda už tai, kad 2022 m. gegužės 27 d. 17.59 val. Vilniuje, Žalgirio g. 115, pažeisdamas KET 9, 114, 126 punktų reikalavimus, vairuodamas automobilį „Toyota“ buvo neatidus, važiuodamas atbulas pro stovintį automobilį „Volvo“, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino. Iš bylos medžiagos ir pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neigia padaręs minėtą administracinį nusižengimą, ginčija nustatytas faktines bylos aplinkybes, pažymėdamas, kad nutarime nurodytas įvykis ir žala padaryta nebuvo.
7. ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus numatytus ANK. Nurodyta teisės norma yra blanketinė, todėl sprendžiant klausimą, ar asmeniui kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, privaloma nustatyti, kokie konkrečiai KET reikalavimai buvo pažeisti asmens veiksmais. KET 9 punkte yra nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 114 punkte įtvirtinta, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams. KET 126 punktas numato, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h.
8. B. S. teigimu, apylinkės teismas neteisingai nustatė įvykio faktines aplinkybes ir pripažindamas jį kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Apygardos teismas su tokia pozicija nesutinka, mano, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vertino byloje surinktus bei ištirtus įrodymus, kitą rašytinę medžiagą. B. S. neigė padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, sutikdamas, kad vairavo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), protokole nurodytu laiku ir vietoje, aikštelėje iš parkavimo vietos važiavo atbulomis, tačiau neigdamas tarp jo vairuojamo automobilio ir stovinčio nukentėjusiojo automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvus kontaktą. Vis dėlto, jo kaltę pagrindžia bylos įrodomoji medžiaga, apimanti nuoseklius nukentėjusiojo parodymus, jog 2022 m. gegužės 27 d. 17.59 val. Vilniuje, Žalgirio g. 115, buvo apgadintas neseniai jo paties suremontuoto automobilio priekinis bamperis, apie tai jam įvykio vietoje pranešė tai matęs liudytojas, padaręs besišalinančio iš įvykio vietos automobilio nuotraukas (b. l. 57–59); bylos baigtimi nesuinteresuoto asmens, tiesiogiai mačiusio įvykį, liudytojo A. O. parodymus (b. l. 60–62); pareigūnų I. D., R. P., atvykusių į įvykio vietą, tyrimą atlikusio pareigūno A. K. parodymus (b. l. 56–60) apie matytą ir užfiksuotą „Volvo“ automobilio apgadinimą; nukentėjusiojo A. M. paaiškinimus (b. l. 17), 2022 m. gegužės 27 d. tarnybinį pranešimą su jame nurodytomis aplinkybėmis (b. l. 14); eismo įvykio schemą (b. l. 15); papildomus duomenis apie eismo įvykį (b. l. 16), Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole eismo įvykio byloje Nr. ROIK 22169578626/07-22-9574546 užfiksuotus duomenis (b. l. 20), fotolentelę (b. l. 29–31), kompaktiniame diske esančias nuotraukas (b. l. 37), kitą rašytinę bylos medžiagą. Teismo vidinį įsitikinimą dėl to, kad B. S. padarė ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, sustiprina ir paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, neigiančio buvus eismo įvykį, tam tikras pozicijos prieštaringumas. Savo 2022 m. birželio 7 d. paaiškinime jis nurodė, kad 2022 m. gegužės 27 d. apie 17.40 val. jam išvažiuojant iš Žalgirio klinikų automobilių stovėjimo aikštelės iš savo automobilio pamojo vairuotojas ir pakvietė pas save. Priėjus šis pasakė, kad jis (B. S.), važiuodamas atbuline eiga, atsirėmė į automobilį „Volvo“. Jis (B. S.) pagalvojo, kad gal pats to atsirėmimo nepastebėjo, nes labai iš lėto judėjo atbuline eiga. Privažiavęs prie automobilio šono, išsukti negalėjo, todėl dar kartą pavažiavo į priekį (laisvą vietą) ir tik po to laisvai įvažiavo atbuline eiga į laisvą vietą apie 1 m atstumu nuo „Volvo“ priekio. Anot B. S., jokio atsirėmimo ženklo ant „Volvo“ nebuvo, liudytojas jį parodyti atsisakė, tad padarė „Volvo“ nuotrauką ir išvažiavo, pagalvojęs, kad šis blefuoja (b. l. 18). Apklausiamas teisme B. S., be kita ko teigė, kad po liudytojo pastabos („sako tu galu atsitrenkei į tą automobilį“) jis nuėjo pasižiūrėti, jokio ženklo nebuvo, pas jį gale kablys, jei būtų juo atsirėmęs, būtų ženklas, „nebent galvoju į padangą, aš taip sau galvoju ir nė nepajutau, taip švelniai, kadangi aš turėjau važiuoti į priekį“ (b. l. 44); „nežinau, ar aš atsitrenkiau, aš nejaučiau, todėl gal aš galėjau atsiremti į sparną, į ratą galu galėjau atsiremti, bet ne į bamperį, čia grynas melas“ (b. l. 62).
9. Skunde Pareiškėjas kritiškai vertina liudytojo A. O. parodymus, akcentuojamas jų prieštaringumą, be to, prašo liudytoją patraukti atsakomybėn už duotus melagingus parodymus. Analizuojant liudytojo A. O. parodymus pastebėtina tai, kad šio asmens, kuris įvykio vietoje buvo atsitiktinai ir jokio suinteresuotumo bylos baigtimi neturi, parodymai iš esmės buvo nuoseklūs. Nors Pareiškėjas pagrįstai nurodo, kad liudytojas 2022 m. birželio 3 d. elektroniniame laiške tyrėjui A. K. pažymėjo, kad matė, kaip automobilis „Toyota“. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į juodos spalvos „Audi“, tačiau laiške taip pat teigė, kad atėjusiam šio automobilio savininkui nupasakojo matytą įvykį ir parodė „Toyotos“ nuotrauką, o šis iškvietė policiją (b. l. 19). Kaip matyti iš 2022 m. gegužės 27 d. tarnybinio pranešimo, su pareiškimu dėl automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmų kreipėsi būtent automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas A. M. po to, kai apie įvykį jį informavo liudytojas (b. l. 14). Apie savo vairuojamo automobilio manevravimą atbuline eiga šalia automobilio „Volvo“ parodė ir pats B. S. (b. l. 43–45). Liudytojas A. O. teisme apibūdino jo matyto įvykio kilimo mechanizmą, teigdamas, kad matė, kaip automobilis „Toyota“ atsitrenkė į kitą automobilį bandydamas išvažiuoti iš aikštelės atbuline eiga. Atsakydamas į teisėjos klausimą parodė, kad atsitrenkė automobilio galine dalimi į priekinio bamperio kairį kampą. Anot liudytojo, „Toyota“ pro automobilį „Volvo“ važiavo kaire puse, jeigu išvažinėjo, tai ir atsitrenkė kaire puse. Į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens klausimą, liudytojas A. O. atsakė“ „jūs ne tiesiai važiavote, jūs sukote vairą“; „sukote ir užsikabinote“ (b. l. 60–61). Liudytojo A. O. parodymus patvirtina Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolas, kuriuo nustatyta, jog nubrozdinimų aukštis ir pobūdis atitinka, t. y. sugadinimai ant „Volvo“ automobilio atitinka sugadinimus ant „Toyota“ automobilio (b. l. 20). Tai užfiksuota fotolentelėje (b. l. 29–31). Priešingai, nei nurodo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, liudytojo A. O. parodymai dėl eismo įvykio proceso metu buvo nuoseklūs, papildantys vienas kitą, esminių prieštaravimų juose teismas neįžvelgė. Liudytojo nurodytos aplinkybės atitinka nukentėjusiojo, kitų liudytojų teisme duotus parodymus, rašytinius įrodymus. Pastebėtina ir tai, kad A. O. parodymus teisme davė įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą (b. l. 55), todėl įvertinęs aptartas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo šio liudytojo parodymų patikimumu abejoti ir jais nesiremti.
10. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo B. S. skunde teigia, kad, jo manymu, pranešėjas A. M. pasinaudojo tariamomis aplinkybėmis, kad gautų draudimo išmoką automobilio remontui. Šiuos įtarimus jis išdėstė 2022 m. liepos 18 d. rašte „Dėl administracinio poveikio priemonės taikymo (inicijavimo) pranešėjui administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 22169578626” (b. l. 2–3), į kurį, anot B. S., nebuvo tinkamai reaguota. Atsakant į šį apelianto argumentą pastebėtina tai, kad įvykio aplinkybes be paties A. M. parodymų patvirtina kiti bylos įrodymai, kurių visuma sudaro nuoseklią įrodomąją grandinę, todėl daryti išvadą, kad nukentėjusysis, nesant eismo įvykio, siekė pasinaudoti susiklosčiusia situacija, kad gautų draudimo išmoką automobilio remontui, nėra pagrindo. Pažymėtina tai, kad į įvykio vietą atvykusios policijos pareigūnės I. D. 2022 m. gegužės 27 d. Tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio (b. l. 14) nurodyta, jog gavę pranešimą, kad pranešėjo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ji ir pareigūnas R. P. atvyko į automobilių aikštelę, esančią Vilniuje, Žalgirio g. 15, juos pasitikęs automobilio „Volvo“ vairuotojas papasakojo, kad 2022 m. gegužės 27 d., apie 17 val., atvyko į minėtą aikštelę ir paliko stovėti automobilį „Volvo“, o grįžęs 18.05 val. prie automobilio iš nepažįstamo asmens sužinojo, kad pastarasis matė, kaip automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga, kliudė paliktą stovėti „Volvo“. Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį (b. l. 16) nurodyta, kad apgadintas transporto priemonės – automobilio „Volvo“ – priekinis bamperis. Teisme liudytoja I. D. parodė, kad automobilį „Volvo“ apžiūrėjo, jis buvo likęs įvykio vietoje. Kadangi, anot liudytojos, buvo įformintas įvykis, vadinasi, žala buvo padaryta (b. l. 57). Įvykio vietoje kartu su liudytoja I. D. buvęs pareigūnas R. P., apklausiamas teisme, parodė, kad buvo apgadintas „Volvo“ automobilis; jis nubraižė įvykio schemą, fiksuodamas taip, kaip buvo jiems atvykus; aikštelėje nuotraukas darė tiek jie, tiek kolega (b. l. 58–59). Teisme nukentėjusysis A. M. parodė, kad grįžęs iš Žalgirio klinikos pamatė ant savo automobilio priekinio bamperio nubrozdinimus, kurie nebuvo gilūs, tačiau patrynus ranka nedingo. Nubrozdinimai buvo švieži, iki tol jų nebuvo. Anot nukentėjusiojo, jis pats automobilį poliravo, todėl puikiai žinojo jo vizualinę techninę būklę (b. l. 58). Šie nukentėjusiojo parodymai atitinka įvykį betarpiškai stebėjusio liudytojo A. O. parodymus, kad jis sėdėdamas savo automobilyje matė, kaip automobilis „Toyota“ bandydamas išvažiuoti atbuline eiga, stipriai gazavo ir, liudytojui matant, atsitrenkė į automobilį. Liudytojas A. O., teisėjos paklaustas, parodė, kad automobilis „Toyota“ atsitrenkė automobilio galine dalimi, kaire puse, į automobilio priekinį bamperį, kairį kampą, garsas buvo toks, lyg užverstum knygą, tik duslesnis. Prie automobilio atėjus nukentėjusiajam priėjęs liudytojas šį informavo apie įvykį ir matė, kad ant nukentėjusiojo automobilio, kuris buvo nuplautas, akivaizdžiai įbrėžtas bamperis (b. l. 61). Minėtais įrodymais remiantis, pagrįstai konstatuota automobiliui „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui važiuojant atbuline eiga, nepalikus tarpo iš šono ir atsitrenkus į stovintį nukentėjusiojo automobilį padaryti apgadinimai ir jų lokalizacija.
11. Nors Pareiškėjo skunde pagrįstai nurodyta, kad nukentėjusysis A. M. 2022 m. gegužės 27 d. paaiškinime nenurodė konkrečios automobilio apgadinimo vietos (ji iš karto buvo fiksuota papildomuose duomenyse apie eismo įvykį, fotonuotraukose), tačiau nukentėjusiojo paaiškinime nurodyta preliminari automobiliui padaryta žala (b. l. 17). Vėliau žalos dydį paskaičiavo draudimo įmonė – Ergo Insurance SE Lietuvos filialas, pateikdama žalos sąmatą, kurioje nurodyta priekinio buferio (bamperio) remonto kaina (b. l. 23), priekinio buferio dažymo darbų ir medžiagų kaina (b. l. 24). Nesutiktina su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pirmosios instancijos teisme išsakytais pastebėjimais, kad pagal draudimo dokumentus automobiliui „Volvo“ tvarkytas ratlankis, veidrodis, skaitmeninis radijas, navigacijos įranga, signalizacija integruota į sėdynę, daugiafunkcinis prietaisas ir kt. (b. l. 62), nes šie ir kiti prietaisai yra 2022 m. birželio 6 d. sąmatoje nurodyti grafoje „Įrangos variantai“, greta automobilio VIN kodo, ratlankių išmatavimų, medžio dekoro ir kt. automobilio techninių duomenų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės paneigia skundo argumentus dėl nenurodytų automobilio „Volvo“ apgadinimų, duomenų apie žalos dydį.
12. Nesutiktina ir su skunde išdėstytais B. S. teiginiais, kad liudytojo A. K. užfiksuotos automobilio „Volvo“ nuotraukos neryškios ir neįmanoma matyti nei įbrėžimų, nei įlenkimų. Byloje esančiose fotonuotraukose (fotolentelėje (b. l. 29–31), kompaktiniame diske (b. l. 37)) užfiksuota automobilių apgadinimai. Automobilio „Toyota“ nuotraukose matyti kairės pusės galinio bamperio išilginiai nubrozdinimai (nubraukimai). Automobilio „Volvo“ nuotraukose matyti kairės pusės priekinio bamperio išilginiai nubrozdinimai (nubraukimai). Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo siekė įtikinti teismą, kad nuotraukose užfiksuotas „Volvo“ automobilio galinis bamperis (neva matyti šio automobilio kablys) ir jose nesimato sugadinimų, šį B. S. teiginį paneigia ne tik akivaizdžiai nuotraukų visumoje matomi nubraukimai ant „Volvo“ automobilio priekinio bamperio (kablys ant automobilio „Volvo“ atsispindi nuo greta stovinčio automobilio), bet ir ties jais pareigūno pridėta liniuotė, tai neabejotinai patvirtina, jog vaizdą tiesiogiai fiksavęs pareigūnas A. K. šiose vietose įžvelgė apgadinimus (b. l. 29–31). Apklaustas teisme liudytojas A. K. parodė, kad jis atliko tyrimą byloje, darė byloje esančias fotonuotraukas. Nustačius automobilio vairuotoją, šis buvo pakviestas pirminei apklausai bei automobilio apžiūrai ir, kadangi buvo prieštaravimų iš B. S. pusės, buvo iškviesta kita pusė, daromas sugretinimas, kuris vyko liudytojui matuojant ir fotografuojant. Liudytojo A. K. teigimu, aukščiai ant automobilių atitiko. Anot jo, nors apžiūrint transporto priemones B. S. neigė atsitrenkęs į stovintį automobilį, tačiau taip pat nurodė, kad išsukdamas pirmo važiavimo metu galėjo atsitrenkti į nukentėjusiojo automobilį, bet antru kartu pavažiavęs į priekį ir palikęs pakankamai didelį atstumą – negalėjo (b. l. 59–60). Minėti liudytojo A. K. parodymai iš esmės atitinka jo Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole eismo įvykio byloje Nr. ROIK 22169578626/07-22-9574546 užfiksuotus duomenis, iš kurių matyti, kad A. K. ant „Volvo V60“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio bamperio, kairėje pusėje, nustatė nubrozdinimus 0,50 iki 0,60 cm aukštyje. Jie atitinka apžiūros metu ant automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinio bamperio, kairėje pusėje, nustatytus nubrozdinimus (b. l. 20). Minėtoje transporto priemonių apžiūroje dalyvavęs B. S. pareiškė pastabas, akcentuodamas, kad, jo manymu, buvo iškviestas nesant eismo įvykio, siekiant įrodyti, kad daugiau kaip 0,50 m atstumu galėjo padaryti nežymų įbrėžimą ant automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio sparno kairės pusės. Taigi, nors B. S. neigia eismo įvykio buvimą, tačiau iš minėtų pastabų galima suprasti, kad minėto tyrimo veiksmo metu užfiksuoti automobilio nubrozdinimai (nubraukimai), jo įvardinti, kaip „nežymus įbrėžimas“, vis tik buvo. Pastebėtina ir tai, kad minėtais įrodymais nustatytų nubrozdinimų pobūdis liudija, jog jie padaryti transporto priemonės judėjimo metu. Tai atitinka liudytojo A. O. parodymus apie eismo įvykio kilimo mechanizmą.
13. Anksčiau aptartų įrodymų, sudarančių vientisą ir logišką įrodymų grandinę, visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog 2022 m. gegužės 27 d., Vilniuje, Žalgirio g. 115, B. S., vairuodamas automobilį „Toyota“ ir važiuodamas atbuline eiga, buvo neatidus, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko tokio tarpo iš šono, atsitrenkė į stovintį automobilį „Volvo“ ir jį apgadino. Tokiais veiksmais pažeidė KET 9, 114 ir 126 punktų reikalavimus bei padarė ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Institucijos 2022 m. liepos 25 d. nutarime Nr. 10-ANR_N-16037-2022 jo veiksmai kvalifikuoti teisingai.
14. Administracinėn atsakomybėn patrauktas B. S. neginčija jam paskirtos administracinės nuobaudos. Apygardos teismo vertinimu, paskirta 11 Eur bauda, tinkamai individualizuota, taip pat proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir jo asmenybei bei teisinga. Atsižvelgdamas į B. S. poziciją apygardos teismas plačiau dėl to nepasisako.
15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. teismo nutartį skunde nurodytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dieną.