- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-16
- Bylos Nr.
- e2-1118-302/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00878-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- Tiltų statybos uždarosios akcinės bendrovės „Tilsta“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Tiltų statybos uždarosios akcinės bendrovės „Tilsta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria ieškovės Tiltų statybos uždarosios akcinės bendrovės „Tilsta“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Tiltų statybos uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Tilsta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: pripažinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ 2021 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą nutraukti viešojo pirkimo Nr. 524155 „Aplinkosauginių priemonių diegimas TEN-T keliuose. Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožuose nuo 76,000 iki 99,615 km ir nuo 99,615 iki 126,000 km“ I Pirkimo dalies „Aplinkosauginių priemonių įrengimas valstybinės reikšmės kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruože nuo 76,000 iki 99,615 km“ procedūras; įpareigoti atsakovę grįžti į Pirkimo procedūrų etapą iki pažeidimo ir tęsti Pirkimo procedūras; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo įpareigoti atsakovę neorganizuoti naujų viešojo pirkimo procedūrų dėl I Pirkimo dalies objekto.
3. Prašymą grindė tuo, kad atsakovė gali pradėti naujas Pirkimo I dalies procedūras, nustatyti naują pasiūlymų eilę ir sudaryti pirkimo sutartį su tiekėju, nors ekonomiškai naudingiausiu Pirkimo I dalies pasiūlymu jau buvo pripažintas ieškovės pasiūlymas. Tokiu būdu būtų sudarytos sąlygos dvigubam mokėjimui, reikėtų kelti klausimą dėl nuostolių atlyginimo naujos viešojo pirkimo sutarties negaliojimo. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų užtikrinti viešųjų pirkimų principai, sąžiningas varžymasis dėl pirkimo sutarties sudarymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi Tiltų statybos UAB „Tilsta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
5. Teismas nustatė, jog ieškovės Tiltų statybos UAB „Tilsta“ kartu su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė buvo paskelbusi ir vykdė viešąjį pirkimą Nr. 524155 „Aplinkosauginių priemonių diegimas TEN-T keliuose. Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožuose nuo 76,000 iki 99,615 km ir nuo 99,615 iki 126,000 km“, kurio I Pirkimo dalyje „Aplinkosauginių priemonių įrengimas valstybinės reikšmės kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruože nuo 76,000 iki 99,615 km“ ieškovės pateiktas pasiūlymas atsakovės 2021 m. liepos 20 d. sprendimu buvo pripažintas ekonomiškai naudingiausiu, tačiau kuriame 2021 m. liepos 23 d. atsakovės sprendimu I Pirkimo objekto dalies procedūros buvo nutrauktos Viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnio 3 dalies pagrindu.
6. Teismas ieškinio priėmimo stadijoje nenustatė, kad ieškinys būtų aiškiai ir akivaizdžiai nepagrįstas. Tačiau konstatavo, kad nėra kitos būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, jog nesiėmus ieškovės prašomų priemonių galimo palankaus jai teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
7. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors ieškovė prašė įpareigoti atsakovę neskelbti naujo analogiško viešojo pirkimo, tačiau byloje nėra jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų apie tai, kad atsakovė ketintų ir planuotų skelbti naują viešąjį pirkimą tam pačiam pirkimo objektui (pirkimo objekto daliai), kokį buvo planuota įsigyti ginčijama viešojo pirkimo dalimi, įsigijimui ir dėl to kiltų grėsmė, jog galimo palankaus ieškovei šioje byloje sprendimo atveju, panaikinus atsakovės sprendimą nutraukti I Pirkimo dalies procedūras ir grįžus į ankstesnę pirkimo stadiją, tokio sprendimo įvykdymas dėl naujai vykdomo / įvykusio pirkimo tam pačiam objektui, iš esmės pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje taip pat nėra jokių duomenų ir pranešimų apie naujai atsakovės paskelbtą pirkimą vienokių ar kitokių aplinkosauginių priemonių įrengimui magistraliniame kelyje A2 Vilnius - Panevėžys (konkrečiuose jo ruožuose) pirkimui, tokio pirkimo sąlygas ir pan. Teismas konstatavo, kad ieškovės prašymas, yra grindžiamas tik galimomis ateities įvykių prielaidomis ir tikimybėmis, nesant duomenų, kad pati ieškovė negalėtų dalyvauti naujai ketiname skelbti / skelbiamame pirkime dėl identiško objekto, todėl negali būti tenkinamas.
8. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra nepagrįstas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui šiuo atveju nėra jokio pagrindo, todėl prašymą atmetė.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Ieškovė Tiltų statybos UAB „Tilsta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir jos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, ieškovė nurodo šiuos argumentus:
9.1. Jeigu atsakovė suorganizuos naują viešąjį pirkimą dėl to paties objekto, ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju bus nebeįmanoma grįžti į ginčo pirkimo procedūras, t. y. negalės vykti du viešieji pirkimai dėl to paties objekto. Tokiu atveju ieškovei norint sudaryti sutartį dėl pirkimo objekto tęsiant ginčo pirkimo procedūras, naujas viešasis pirkimas, pirmiausia turės būti nutrauktas. Tai atitinkamai sąlygos papildomus ginčus ir skundus iš naujame pirkime dalyvavusių tiekėjų. Todėl galimybė įgyvendinti ginčo pirkimo procedūras taps vienareikšmiškai pasunkėjusi (jeigu reikės nutraukinėti naujo viešojo pirkimo procedūras) arba apskritai nebeįmanoma (jeigu naujo viešojo pirkimo procedūros jau bus įgyvendintos).
9.2. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Todėl teismo išvada, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad atsakovė neabejotinai skelbs naujas viešojo pirkimo procedūras, yra nepagrįsta ir prieštaraujanti teismų praktikai, aiškinančiai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas. Šiuo atveju grėsmės atsiradimo tikimybę patvirtina tai, kad atsakovė pirkimo procedūras nutraukė ne dėl to, jog jai nebereikėtų pirkimo objekto, o išimtinai tik dėl to, kad nori suorganizuoti naujas viešojo pirkimo procedūras, prisidengdama tariamu ginčo pirkimo sąlygų neteisėtumu. Kai atsakovė paskelbs naujas viešojo pirkimo procedūras, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas jau bus pavėluotas, kadangi jau bus sudarytos sąlygos dėl to paties objekto organizuoti du skirtingus pirkimus.
9.3. Aplinkybė, kad ieškovė galėtų dalyvauti naujai paskelbtame viešajame pirkime patvirtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį ir pagrindą. Ieškovės pasiūlymas dėl pirkimo objekto jau yra pripažintas ekonomiškai naudingiausiu. Todėl ieškovė neturi dar kartą varžytis dėl to paties objekto, kai jau yra faktiškai laimėjusi viešąjį pirkimą. Tokia situacija vienareikšmiškai pažeistų visus viešųjų pirkimų principus ir legitimuotų neteisėtą atsakovės siekį pakartoti pirkimo procedūras tam, kad jas laimėtų jos proteguojamas tiekėjas. Atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl pakartotinio ieškovės dalyvavimo naujame viešajame pirkime galimybės, kurį ji faktiškai yra jau laimėjusi, reikštų tiekėjų diskriminacijos bei viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimo įteisinimą.
9.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018, buvo išaiškinta, kad tokių dvigubo mokėjimo situacijų turi būti išvengiama taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Šioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo teisės aiškinimo taisyklę, kurioje teigiama, kad yra pagrįsta ir racionalu užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, be kita ko, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės.
9.5. Jeigu atsakovė iš tiesų nepaskelbs naujų viešojo pirkimo procedūrų, ieškovės prašytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovei jokių padarinių nesukeltų. Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas sukuria grėsmę ieškovės teisių ir interesų pažeidimui, kadangi gali susiklostyti situacija, jog faktiškai laimėjusi pirkimą ieškovė negalės sudaryti pirkimo sutarties.
Atsiliepimas
10. VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
10.1. Ieškovė neįrodė, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo nebūtų įmanoma įvykdyti. Tuo atveju, jeigu perkančiosios organizacijos sprendimas dėl pirkimo nutraukimo būtų panaikintas. Ieškovė neįrodė, kad nebūtų įmanoma užbaigti pirkimo procedūrų. Priešingai – pati ieškovė netgi pripažino, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir esant ieškovei palankiam teismo sprendimui, perkančioji organizacija turės atnaujinti ginčo pirkimo procedūras.
10.2. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad nesibaigus ginčui perkančioji organizacija vykdys naują Pirkimą I daliai. Ieškovė nurodo, kad perkančioji organizacija 2021 m. rugpjūčio 2 d. leido jai aiškiai suprasti, jog naujos procedūros vyks. Tačiau toks atskirojo skundo teiginys nėra pagrįstas, kadangi ieškovė nenurodo, dėl kokių konkrečiai priežasčių padarė tokią išvadą. Perkančiosios organizacijos 2021 m. rugpjūčio 2 d. raštas yra atsakymas į pretenziją, kuriame perkančioji organizacija nurodo priežastis, dėl kurių buvo nutrauktos Pirkimo I dalyje procedūros. Apie jokius perkančiosios organizacijos ketinimus tam tikrais terminais organizuoti naujas pirkimo procedūras minėtame rašte net neužsimenama.
10.3. Laimėjęs pasiūlymas nustatomas tik tuomet, kai perkančioji organizacija įvertina pateiktus dalyvių pasiūlymus ir nustato pasiūlymų eilę. Šiuo atveju ieškovės pasiūlymas buvo pripažintas ekonomiškai naudingiausiu, ir ieškovė buvo paprašyta pateikti dokumentus apie atitiktį Pirkimo sąlygų 28.3 punkto reikalavimus. Ir tik tuo atveju, jeigu ieškovės dokumentai atitiktų keliamus reikalavimus bei nebūtų jokių kitų Pirkimo I dalyje dalyvių pretenzijų bei nebūtų jokių kitų kliūčių, ieškovė galėtų tikėtis būti paskelbta laimėtoja, bei pakviesta sudaryti Pirkimo I dalyje sutartį. Tačiau ieškovė nebuvo pripažinta laimėtoja ir nebuvo pakviesta sudaryti Pirkimo sutartį – dar nesibaigus Pirkimo I dalyje procedūroms jos buvo nutrauktos. Todėl ieškovės samprotavimai apie tai, kad ji tariamai prarado ar prarastų galimybę sudaryti Pirkimo sutartį yra visiškai nepagrįsti, kadangi ieškovė teisės sudaryti Pirkimo sutartį I objekto dalyje neįgijo. Pirkimo nutraukimas pats savaime nėra susijęs su pirkimo dalyvių teisių pažeidimu. Priešingai – tam tikrais atvejais perkančioji organizacija kaip tik privalo nutraukti Pirkimą ryšium su tuo, kad nebūtų pažeistos Pirkimo dalyvių teisės.
10.4. Aplinkybę, kad perkančioji organizacija nediskriminuoja ieškovės, patvirtina ir tai, kad ieškovė buvo pripažinta laimėtoja Pirkimo II dalyje, bei pakviesta sudaryti pirkimo sutartį. Jeigu, kaip teigia ieškovė, perkančioji organizacija siektų diskriminuoti ieškovę, tokiu atveju pirkimas būtų nutrauktas abejose pirkimo dalyse. Tačiau šiuo atveju matyti priešingai – perkančioji organizacija siekia visiems rinkos dalyviams sudaryti vienodas galimybes konkuruoti, ir būtent todėl, pastebėjusi pirkimo sąlygų neteisėtumą, apribojantį galimybes konkuruoti I Pirkimo objekto dalyje, atitinkamoje dalyje perkančioji organizacija ir priėmė sprendimą dėl pirkimo procedūrų nutraukimo, kaip įpareigoja Viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnio 3 dalis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
Bylos faktinės aplinkybės
12. Atsakovė VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ buvo paskelbusi ir vykdė viešąjį pirkimą Nr. 524155 „Aplinkosauginių priemonių diegimas TEN-T keliuose. Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožuose nuo 76,000 iki 99,615 km ir nuo 99,615 iki 126,000 km“.
13. Pirkimo I dalyje „Aplinkosauginių priemonių įrengimas valstybinės reikšmės kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruože nuo 76,000 iki 99,615 km“ ieškovės pateiktas pasiūlymas atsakovės 2021 m. liepos 20 d. sprendimu buvo pripažintas ekonomiškai naudingiausiu.
14. 2021 m. liepos 23 d. perkančioji organizacija pranešė, kad Pirkimo I dalies procedūros yra nutraukiamos, kadangi I Pirkimo dalyje konkurso sąlygų 28.1 punkto reikalavimas dėl tiekėjo atestavimo apimties buvo suformuotas neatsižvelgiant į tai, kad kelyje A2 su asfalto konstrukcijomis 2/8 susiję darbai nebus atliekami; tokiu būdu yra pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti.
15. Ieškovė 2021 m. liepos 26 d. pateikė pretenziją perkančiajai organizacijai dėl sprendimo nutraukti Pirkimą I dalyje. Pretenzija ieškovė pareikalavo panaikinti 2021 m. liepos 23 d. sprendimą ir grįžti į pirkimų procedūrų etapą iki pažeidimo ir tęsti pirkimo procedūras dėl Pirkimo I dalies.
16. Atsakovė, 2021 m. rugpjūčio 2 d. išnagrinėjusi ieškovės pretenziją, informavo, kad ieškovės pretenzija buvo atmesta. Perkančioji organizacija nurodė, kad I Pirkimo dalyje pagal techninį projektą valstybinės reikšmės magistraliniame kelyje A2 nėra numatyta su asfalto konstrukcijomis susijusių darbų. Perkančioji organizacija papildomai informavo, kad Pirkimo sąlygų 28.1 punktas I Pirkimo dalyje būtų buvęs tikslus, aiškus ir neribojantis konkurencijos, jeigu jame vietoje žodžių ,,statinių grupės „Susisiekimo komunikacijos“ pogrupyje „Keliai“ būtų buvę parašyti žodžiai „statinių grupės „Susisiekimo komunikacijos“ pogrupyje „Keliai (išskyrus asfalto konstrukcijas)”.
17. Ieškovė, nesutikdama su perkančiosios organizacijos sprendimu, kreipėsi į teismą prašydama pripažinti atsakovės 2021 m. liepos 23 d. sprendimą dėl viešojo pirkimo Nr. 524155 I dalies pirkimo procedūrų nutraukimo neteisėtu. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo įpareigoti atsakovę neorganizuoti naujų viešojo pirkimo procedūrų dėl I Pirkimo dalies objekto.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo pagrįstumo
18. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje. Kadangi ginčas susijęs su viešųjų pirkimų sutarties vykdymu, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, taip pat atsižvelgtina ir į CPK 423⁷ straipsnio 1 dalį, pagal kurią viešųjų pirkimų bylose laikinąsias apsaugos priemones teismas privalo taikyti vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Atitinkamai, teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
19. CPK 423⁷ straipsnio 2 dalis nustato, kad be CPK nurodytų kitų laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikinosios apsaugos priemonės viešųjų pirkimų bylose gali būti taikomos: viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymas; įpareigojimas perkančiai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties; perkančiosios organizacijos priimto sprendimo įgyvendinimo sustabdymas; su pirkimo laimėtoju sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymo sustabdymas.
20. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo įpareigoti atsakovę neorganizuoti naujų viešojo pirkimo procedūrų dėl I Pirkimo dalies objekto.
21. Pagal prima facie (preliminaraus ieškinio pagrįstumo) doktriną teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pareigą patikrinti, ar ieškinio reikalavimas nėra akivaizdžiai nepagrįstas, ar ieškovas pasirinko leistiną ir aiškiai įmanomą civilinių teisių gynimo būdą, ar prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareikštas siekiant užtikrinti reikalavimą, kuris pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau nenagrinėja ieškinio dalyko iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1558-302/2020).
22. Pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškinio pagrįstumą, nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovės argumentai bei pateikti įrodymai sudarė preliminarų pagrindą teigti, jog ieškinio reikalavimai galėtų būti tenkinami. Taigi pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga buvo nustatyta, ir šalys jos neginčija, todėl apeliacinis teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.
1. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad yra būtina įpareigoti atsakovę neorganizuoti naujų viešojo pirkimo procedūrų dėl I Pirkimo dalies objekto, nes atsakovei suorganizavus naują viešąjį pirkimą dėl to paties objekto, ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju bus nebeįmanoma grįžti į ginčo pirkimo procedūras, t. y. negalės vykti du viešieji pirkimai dėl to paties objekto. Tokiu atveju ieškovei norint sudaryti sutartį dėl pirkimo objekto tęsiant ginčo pirkimo procedūras naujas viešasis pirkimas turės būti nutrauktas. Tai atitinkamai sąlygos papildomus ginčus ir skundus iš naujame pirkime dalyvavusių tiekėjų. Todėl galimybė įgyvendinti ginčo pirkimo procedūras taps pasunkėjusi (jeigu reikės nutraukinėti naujo viešojo pirkimo procedūras) arba apskritai nebeįmanoma (jeigu naujo viešojo pirkimo procedūros jau bus įgyvendintos).
2. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas byloje nėra jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų apie tai, kad atsakovė ketintų ir planuotų skelbti naują viešąjį pirkimą tam pačiam pirkimo objektui (pirkimo objekto daliai), kokį buvo planuota įsigyti ginčijama viešojo pirkimo dalimi. Taigi šiuo atveju grėsmė, kad panaikinus atsakovės sprendimą nutraukti I Pirkimo dalies procedūras ir grįžus į ankstesnę pirkimo stadiją, tokio sprendimo įvykdymas dėl naujai vykdomo / įvykusio pirkimo tam pačiam objektui pasunkėtų ar taptų neįmanomas, neegzistuoja. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės prašymas, grindžiamas tik galimomis ateities įvykių prielaidomis ir tikimybėmis, todėl toks prašymas negali būti tenkinamas.
3. Aplinkybė, kad ieškovės prašytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovei jokių padarinių nesukeltų, jeigu atsakovė neskelbs naujų viešojo pirkimo procedūrų, nesudaro pagrindo tenkinti ieškovės prašymo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Taigi būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas.
4. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga nebuvo konstatuota (reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas), pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog šiuo atveju neegzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
5. Ieškovės argumentai, susiję su jos diskriminacija vykusio pirkimo metu, nenagrinėjami sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne) taikymo.
6. Ieškovės nurodyta kasacinio teismo praktika negali būti tiesiogiai taikoma šioje byloje, kadangi iš esmės skiriasi bylų aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 yra pasisakyta dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dviejų konkuruojančių viešųjų interesų aspektu, o nagrinėjamoje byloje šių viešųjų interesų konkurencija nėra sprendžia, o pasisakoma dėl realios grėsmės esant netaikytoms ieškovės prašomoms laikinosios apsaugos priemonėms.
7. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo tenkinti atskirojo skundo bei panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.