- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-19
- Bylos Nr.
- I-5476-414/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01242-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. M. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Skunde, procesiniame dokumente „Atsiliepimas į Pravieniškių PN-AK trečiojo sektoriaus atsiliepimą“ (b. l. 2-5, 65-74; toliau – ir skundas) pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2016 m. gruodžio 30 d. iki 2017 m. spalio 17 d. ir nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki šiol (skundas teismui surašytas ir išsiųstas 2018 m. birželio 14 d.; b. l. 6) laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje 3-iame sektoriuje, pažeidžiant kalinimo sąlygas. Patalpose buvo apgyvendinta nuo 12 iki 15 žmonių, vienam asmeniui vidutiniškai tekdavo nuo 1 iki 1,5 kv. m. ploto, nes 2/3 patalpų ploto užėmė baldai ir inventorius, nuteistųjų asmeniniai daiktai. Nesutiko su atsakovo pateiktais vienam asmeniui tekusio ploto skaičiavimais, nes neišskaičiuotas baldų užimamas plotas, teigė, kad išskaičius baldų užimamą plotą, vienam nuteistajam turėjusi tekti ploto norma būtų pažeista. Pagal Europos kalinimo standartus, taisykles ir rekomendacijas, laisvas gyvenamasis plotas vienam nuteistajam negali būti mažesnis nei 5 kv. m. Dėl ploto trūkumo kildavo konfliktinės situacijos. Gyvenamosiose patalpose buvo šalta, drėgna, nebuvo ventiliacijos, todėl nebuvo galima patalpų išvėdinti, vėdinti patalpas per langus šaltuoju metų laiku neįmanoma, nes šalta. Administracijos išduotų elektrinių šildytuvų nepakakdavo. Langų kampuose, ant sienų, lubų buvo grybelis ir pelėsis, byrėjo tinkas. Į kiekvieną sekciją yra išduoti tik šepetys grindimas, šiukšlių semtuvėlis ir kibiras, jokie valikliai nėra išduodami, prašant valiklių, sakydavo, kad nepriklauso. Nebuvo naktinio apšvietimo (naktinių lempų), dieninis apšvietimas buvo labai blogas, mirguliuojantis, todėl negalėjo normaliai nei skaityti, nei rašyti, nei mokytis, pastoviai skaudėdavo (duomenys neskelbtini), pablogėjo (duomenys neskelbtini). Nebuvo gesintuvo, priešgaisrinės sistemos, avarinio išėjimo, ant langų buvo uždėtos grotos. Kilus gaisrui jis negalėtų išsigelbėti, dėl to pastoviai gyveno apimtas baimės, išgyvenimų ir streso. Baldai bei kitas inventorius nebuvo pritvirtinti prie žemės, lipdamas į antrą lovos aukštą arba traukiant rūbus iš spintos jis ne kartą rimtai susižeidė, nes baldai ant jo nukrito. Buvo gausu parazitų (tarakonų ir blakių), jų naikinimas nepadėdavo, tarakonų ir blakių buvo ir yra lig šiol, kankinosi nuo jų įkandimų, niežėjimo, tinimo, naktį negalėjo miegoti. 200-ams žmonių buvo tik keli tualetai, nebuvo užtikrintas reikiamas praustuvių kiekis (procesiniame dokumente „Atsiliepimas į Pravieniškių PN-AK trečiojo sektoriaus atsiliepimą“ nurodė, kad visuose būriuose buvo apie 250 nuteistųjų, kuriems įrengti 4 unitazai, 4 pisuarai ir 5 kriauklės). Dušuose-prausyklose buvo labai šalta, drėgna, gausu parazitų, grybelio, pelėsio, blogas apšvietimas, slidžios grindys. Procesiniame dokumente „Atsiliepimas į Pravieniškių PN-AK trečiojo sektoriaus atsiliepimą“ nurodė, kad dušų purkštukų buvo vienuolika, tačiau veikė tik septyni (šeši net neveikė), buvo pakabinti šeši muilo dozatoriai, tačiau muilo juose nebuvo, nebūdavo jokių kilimėlių, karšto vandens visiems neužtekdavo, nes įrengti tik keturi elektriniai boileriai. 3-io, 4-o, 5-o, 6-o būrių patalpose buvo gydytojų rentgeno kabinetas, su veikiančia aparatūra, nors tame pačiame pastate už sienų ir lubų gyveno nuteistieji, dėl to kentėjo jo sveikata, pasireiškė (duomenys neskelbtini), blogas apetitas, silpnas imunitetas, nemiga bei (duomenys neskelbtini). Procesiniame dokumente „Atsiliepimas į Pravieniškių PN-AK trečiojo sektoriaus atsiliepimą“ pareiškėjas nurodė naujas aplinkybes, kad nebuvo įrengta nei laisvalaikio kambario, nei bibliotekos, nebuvo tualetų ir virtuvių kiekviename būryje, kad remontus nuteistieji darosi patys iš savo ir artimųjų lėšų. Kas (kiti nuteistieji) kreipdavosi raštu, būrio viršininkas prašymų net neregistruodavo, gąsdindavo nuobaudomis ir perkėlimais į kitus pataisos namus. Nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį Nr. A-1074-822/2018, kuria nuteistajam kalinčiam tuose pačiuose pataisos namuose buvo priteista 8 130 Eur. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), aplaidumo jis patyrė nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, fizinį skausmą, garbės bei orumo pažeminimą, stresą ir (duomenys neskelbtini), sveikatos pablogėjimą bei kančias, todėl prašo priteisti neturtinę žalą.
Atsakovo atstovas – Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija (toliau – ir atsakovas, ir Pravieniškių PN) su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą ir procesiniame dokumente „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ (b. l. 9-16, 79-81) nurodė, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas bausmę atliko 3-iame sektoriuje. Nurodė būrius, gyvenamąsias patalpas, jų plotą, miegamųjų vietų skaičių jose ir vienam asmeniui ginčui aktualiu laikotarpiu tekusį plotą. Jokie teisės aktai nenumato, kad baldų ir patalpoje esančio inventoriaus užimamas plotas turėtų būti išskaičiuojamas iš bendro gyvenamosios patalpos ploto. Pažymėjo, kad ne visada visos miegamosios vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau, o vienam asmeniui minimaliai turėjusi tekti ploto norma pažeista nebuvo. Pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, miegamieji nebuvo rakinami. Dienotvarkėje nustatytu laiku nuteistieji gali vaikščioti savo būrio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos), bendruose masiniuose renginiuose. Galiojantys teisės aktai reikalauja, kad įkalinimo įstaigose gyvenamąsias ir bendro naudojimo patalpas turi valytis ten gyvenantys nuteistieji. Jei patalpose buvo pelėsis, reiškia, kad pareiškėjas netinkamai atliko savo pareigas arba neinformavo administracijos, kad jas blogai atlieka kitas budėtojas. Dezinfekavimo priemonės išduodamos Realizacijos skyriaus būrių viršininkams, kurie pagal poreikį išduoda nuteistiesiems. Pagal galiojančius teisės aktus baldai prie grindų turi būti pritvirtinti tik drausmės grupėje ir kamerų tipo patalpose, todėl būriuose baldai prie grindų nepritvirtinti. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus. Jei nuteistieji gerai atliktų budėtojo pareigas patalpose pelėsio neatsirastų. Gyvenamosiose patalpose yra įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, gavus informaciją apie perdegusias lemputes ar sugadintus šviestuvus, jie nedelsiant keičiami naujais. 4-ame, 5-ame ir 6-ame būryje priešgaisrinės apsaugos sistemos ir papildomo avarinio išėjimo nėra. Sanitariniame mazge yra septynios praustuvės, du dušo sieteliai, keturi unitazai ir keturi pisuarai. Nuteistųjų sugadinti ar sulaužyti dušų purkštukai nedelsiant remontuojami arba keičiami naujais. Pastate, kuriame yra 4, 5 ir 6 būrys yra rentgeno diagnostikos kabinetas. Atlikus radiacijos saugos reikalavimų patikrinimą ir dozimetrinius matavimus nustatyta, kad konstrukciniai elementai yra pakankami ir nuteistieji jokios papildomos apšvitos, įstaigai vykdant veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu, nepatiria. Nuo 2018 m. kovo 14 d. rentgeno diagnostinis aparatas buvo įtrauktas į saugojamųjų aparatų sąrašą ir veikla su juo nebevykdoma. Dėl pastatų renovavimo, įstaiga negalėjo centralizuotai šildyti 3-io, 4-o, 5-o, 6-o būrių patalpų, todėl patalpose buvo įrengti elektriniai šildytuvai. Ginčui aktualiu laikotarpiu įstaiga buvo sudariusi sutartį su uždarąja akcine bendrove „Utenos deratizacija“, kuri tiekė kenkėjų kontrolės paslaugas ir atliko dezinfeksiją, dezinsekciją ar deratizaciją (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Kenkėjų naikinimas atliekamas ne visoje įstaigoje, o tik tose patalpose, kuriose jie pastebėti. Pastebėjus kenkėjus, jų naikinimas atliekamas papildomai. Informacija apie suteiktą paslaugą registruojama žurnale. Pareiškėjas su skundais dėl netinkamo patalpų įrengimo, pelėsio, drėgmės, prasto gyvenamųjų patalpų apšvietimo į Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių nesikreipė. Taip pat nesikreipė į Psichologinės tarnybos skyriaus ar Sveikatos priežiūros skyriaus specialistus dėl patiriamų emocinių sunkumų ar konfliktų su kitais nuteistaisiais, dėl sveikatos pablogėjimo, kuriuos galėjo sąlygoti blogos gyvenimo sąlygos. Pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą, neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra nepagrįstas. Prašė skundą atmesti.
Pareiškėjui ir atsakovui apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 4 d., 7 d.; b. l. 61, 62, 63). Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, jam nedalyvaujant (b. l. 5, 73), atsakovas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 16), byla nagrinėtina šalims nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d., 78 str. 6 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą laikotarpiais nuo 2016 m. gruodžio 30 d. iki 2017 m. spalio 17 d. ir nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. birželio 14 d. (skundo padavimo teismui dienos), jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.
Dėl privalomų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Europos žmogaus teisių teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimą A. ir kt. prieš Rusiją).
Dėl vienam asmeniui tekusio gyvenamojo ploto normos.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas, be kita ko, kildina iš gyvenamojo ploto normos trūkumo bei išreiškia nuomonę, kad turi būti vertinamas laisvas (baldais ir kitu inventoriumi neužimtas plotas).
Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1 punktas reglamentuoja minimalų vienam asmeniui tenkantį gyvenamųjų patalpų plotą, kuris negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).
Pareiškėjas skunde nurodė, jog vienu metu su juo gyveno nuo 12 iki 15 žmonių. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog ginčui aktualiu laikotarpiu Pravieniškių PN pareiškėjas buvo apgyvendintas 3-iame sektoriuje, atitinkamai: 4-o būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 33,57 kv. m., kartu su juo buvo apgyvendinta 10 asmenų, vienam asmeniui teko 3,36 kv. m.; 5-o būrio 5-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 34,44 kv. m., kartu su juo buvo apgyvendinta 11 asmenų, vienam asmeniui teko 3,13 kv. m; 6-o būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 52,00 kv. m., kartu su juo buvo apgyvendinta 16 asmenų, vienam asmeniui teko 3,25 kv. m. Pareiškėjas procesiniame dokumente „Atsiliepimas į Pravieniškių PN-AK trečiojo sektoriaus atsiliepimą“ atsakovo nurodytų aplinkybių iš esmės neginčijo, tačiau prašė išskaičiuoti baldų užimamą plotą, nes laisvo ploto buvo perpus mažiau.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovo pateikti oficialūs dokumentai – 3-io sektoriaus Resocializacijos skyriaus viršininko pasirašyta 2018 m. birželio 29 d. pažyma (b. l. 21), Ūkio skyriaus 2018 m. liepos 9 d. pažyma (b. l. 22-24), patvirtina atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjo apgyvendinimo vietos ir jam tekusio gyvenamojo ploto, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti ir vertina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui teko nuo 3,13 iki 3,36 kv. m. gyvenamojo ploto. Teismas negali nesutikti su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad gyvenamosiose patalpose esantys baldai ir kitas inventorius atitinkamai mažino gyvenamųjų patalpų erdvę, tačiau galiojantys teisės aktai nenumato, jog į minimalią pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą turi būti neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų ir kito inventoriaus užimamas plotas. Pastebėtina, kad EŽTT yra nurodęs, jog atsisako nustatyti, kiek kvadratinių metrų turi tekti kaliniui ir kuomet erdvės trūkumas gali būti laikomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu (žr., pvz., EŽTT 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimą byloje Trepashkin prieš Rusiją; 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą byloje Logothetis ir kt. prieš Graikiją). Ginčui taikytini nacionalinės teisės aktai imperatyviai nustato, jog plotas vienam asmeniui kalint pataisos namuose negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m., o reikalavimo dėl 5 kv. m. ploto normos taikymo nėra įtvirtinę, todėl pareiškėjo argumentai dėl 5 kv. m. gyvenamojo ploto normos taikymo nuteistiesiems, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl išdėstytų aplinkybių konstatuotina, kad pareiškėjui turėjusi tekti ploto norma (3,1 kv. m.) ginčui aktualiu laikotarpiu pažeista nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl patalpų įrengimo, aprūpinimo inventoriumi.
Pareiškėjas nurodė, kad buvo per mažas kiekis tualetų, praustuvių, dušuose nebuvo kilimėlių, gyvenamosiose patalpose baldai ir kitas inventorius nebuvo pritvirtinti prie žemės.
Pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.; toliau – ir Normos), prausykloje turi būti praustuvė – 1 vnt. dešimčiai asmenų, klozetas arba unitazas – 1 vnt. dvylikai asmenų, pisuaras – 1 vnt. dvylikai asmenų, dušo patalpoje turi būti guminiai kilimėliai. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose (galioja nuo 2017 m. birželio 8 d.; toliau – ir Galiojančios normos), nurodoma, kad prausykloje turi būti praustuvė – 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų, klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams) – 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų; dušo patalpoje turi būti kilimėlis arba grotelės – 1 vnt. prie kiekvienos sėdimos vietos.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 200-250 nuteistųjų naudojosi 4 pisuarais, 4 unitazais ir 5 praustuvėmis. Atsakovo pateikti duomenys nesutampa tik dėl praustuvių kiekio – jo teigimu prausykloje buvo 7 praustuvės (b. l. 22-24). Kiek asmenų naudojosi sanitarinio mazgo ir prausyklos įrenginiais (kiek nuteistųjų gyveno 3-iame, 4-ame, 5-ame ir 6-ame būriuose) atsakovas duomenų nepateikė ir aplinkybės, kad minėtuose būriuose gyveno 200-250 nuteistųjų, neginčijo. Atsakovas nepaneigė pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad dušų patalpose nebuvo jokių kilimėlių. Pagal pareiškėjo nurodytą nuteistųjų kiekį ir atsakovo nurodytą sanitarinio mazgo bei prausyklos įrenginių kiekį, atsakovui pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl dušuose nesančių kilimėlių nepaneigus, teismas daro išvadą, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Pravieniškių PN buvo pažeidžiamos Normos ir Galiojančios normos, todėl pareiškėjas galėjo patirti perteklinius nepatogumus (laukti eilėse) naudodamasis sanitarinėmis ir prausyklos patalpomis.
Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad galiojantys teisės aktai nenumato pareigos baldus gyvenamosiose patalpose pritvirtinti prie grindų, todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad baldai nebuvo pritvirtinti prie grindų, atmestina kaip nepagrįsta.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl oro temperatūros, drėgmės, ventiliacijos, apšvietimo.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose ir dušų-prausyklų patalpose buvo šalta, drėgna, langų kampuose, ant sienų, lubų buvo grybelis ir pelėsis, byrėjo tinkas, buvo nepakankamas šildymas, blogas apšvietimas, gyvenamosiose patalpose nebuvo ventiliacijos.
Reikalavimus gyvenamųjų patalpų temperatūrai, drėgmei, ginčui aktualiu laikotarpiu, reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galioja nuo 2015 m. lapkričio 1 d.; toliau – ir Higienos norma). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (Higienos normos 14 p.). Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc.; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C (Higienos normos 16 p.). Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (Higienos normos 17 p.). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (Higienos normos 39 p.).
Atsakovas į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) 2018 m. vasario 14 d. patikrinimo aktą (toliau ir – Patikrinimo aktas; b. l. 38-48,), kuriame, atlikus operatyviąją kontrolę pagal gautus skundus konstatuojami Higienos normos 14 punkto (dirbtinės apšvietos), 16 punkto (patalpų mikroklimato – santykinės oro drėgmės, temperatūros) pažeidimai, tarp jų ir 3-io sektoriaus 5-o būrio 5-oje gyvenamojoje patalpoje, kurioje laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 22 iki 2017 m. spalio 17 d. buvo apgyvendintas pareiškėjas. Patikrinimo akte nurodoma atsakovui pašalinti Higienos normos reikalavimų pažeidimus iki 2018 m. gegužės 7 d. ir apie įvykdytas priemones per tris darbo dienas raštu informuoti tikrinimą atlikusią instituciją. Atsakovas domenų, jog minėti pažeidimai buvo pašalinti, teismui nepateikė.
Kita vertus Patikrinimo akte konstatuojama, kad tikrintose patalpose (tikrintos 3-io sektoriaus 5-o būrio 1-oji, 3-ioji, 4-oji, 5-oji, 6-oji, 6-o būrio 2-oji gyvenamosios patalpos) sudarytos sąlygos jas išvėdinti per langus, ant sienų ar lubų kampuose vizualiai matomo pelėsio nerasta. Apie ant sienų ir lubų nerastą pelėsį konstatuojama ir pareiškėjo į bylą pateiktame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus (toliau – ir Visuomenės sveikatos centras) 2018 m. kovo 16 d. rašte (b. l. 75-76). Pareiškėjas galimybės atidaryti gyvenamųjų patalpų langus neginčijo, todėl vertintina, kad Higienos normos 17 ir 39 punktai pažeisti nebuvo.
Pagal Pravieniškių PN direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-56 patvirtintą Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašą (b. l. 57-59) gyvenamosios patalpos kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio. Sanitariniai techniniai įrenginiai, sanitariniai mazgai plaunami ir dezinfekuojami kiekvieną dieną. Juos dezinfekuoja paskirti darbuotojai. Pagrindinį gyvenamųjų patalpų valymą atlieka visi toje gyvenamojoje patalpoje esantys nuteistieji. Akivaizdu, kad tinkamos aplinkos, gyvenimo sąlygų gyvenamosiose patalpose sukūrimas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiškėjo valios. Atsakovo pateikti išduotų valymo priemonių žurnalo duomenys (b. l. 107-147) patvirtina, kad 4-am, 5-am, 6-am būriams valymo priemonės buvo išduodamos periodiškai. Pareiškėjas nepateikė duomenų, jog kreipėsi raštu į pataisos namų administraciją dėl valymo priemonių neišdavimo. Kreipimosi į pataisos namų administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar pataisos namų administracija, žinodama apie patiriamus nepatogumus, ėmėsi galimų veiksmų sprendžiant nuteistųjų gyvenimo sąlygų klausimus. Nesant pareiškėjo kreipimosi dėl neišduodamų valymo priemonių ir duomenų, jog administracija į tokį skundą nereagavo arba reagavo netinkamai, teismas neturi teisinio pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui. Todėl argumentai dėl valymo priemonių neišdavimo vertintini abstrakčiais ir atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl kenkėjų (tarakonų ir blakių) naikinimo.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo gausu parazitų (tarakonų, blakių), jų naikinimas nepadėdavo.
Laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją), kurį teisės aktų nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka (Higienos normos 20 p.). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sudariusi 2016 m. lapkričio 23 d. sutartį su UAB „Utenos deratizacija“ (b. l. 25-28). Šia sutartimi kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus. Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo duomenys (b. l. 32-36) ir Darbų atlikimo aktai (b. l. 30-31) patvirtina, kad tokios paslaugos buvo teikiamos reguliariai ir pagal poreikį, tačiau kenkėjai (tarakonai, blakės) buvo vėl pastebimi. Gyvi nariuotakojai (blakės) 5-o būrio patalpose aptikti ir Visuomenės sveikatos centrui pagal nuteistųjų skundus atliekant operatyviąją kontrolę (b. l. 38-48). Teismas vertina, kad Pravieniškių PN kenkėjų monitoringas, kontrolė ir naikinimas buvo vykdomas nepakankamai, todėl atsakovui pažeidus Higienos normos 20 punkto reikalavimus, gyvenamosiose patalpose esant buitiniams parazitams, pareiškėjas galėjo patirti perteklinius nepatogumus.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl patalpų atitikimo priešgaisrinės saugos reikalavimams, veikiančio rentgeno kabineto.
Pareiškėjas nurodė, kad pataisos namuose nėra avarinio išėjimo, gesintuvo, priešgaisrinės sistemos, patalpose veikė gydytojų rentgeno kabinetas.
Teismas vertina, kad pataisos namuose visą parą budint ir dirbant apsaugos pareigūnams medicinos personalui, esant ekstremaliai situacijai, pareiškėjui išsikviesti pagalbą nebūtų problema. Pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė aplinkybes dėl priešgaisrinės sistemos nebuvimo, išdėstė savo samprotavimus, nenurodė, ar būtinybė išsikviesti pagalbą jam buvo iškilusi ir tai padaryti jis negalėjo dėl tam tikrų priemonių, ar kitų galimybių nebuvimo. Nesant įtikinamų pareiškėjo argumentų, jo skunde nurodyta baimė dėl to, kad kas nors gali nutikti, vertintina kaip nepagrįsta. Pastebėtina, kad teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas pareiškėjui nėra suteikęs.
Pareiškėjo pateiktame Visuomenės sveikatos centro rašte (b. l. 75-76) konstatuojama, kad buvo atlikti dozimetriniai matavimai 3-io būrio 2-oje patalpoje, 6-o būrio 4-oje patalpoje, 5-o būrio 5-oje ir 6-oje patalpose bei koridoriuje tarp šių patalpų ir įsitikinta, kad čia gyvenantys nuteistieji papildomos apšvietos nepatiria. Pagal paties pareiškėjo pateiktus bylos duomenis, teismas neturi teisinio pagrindo išvadai, kad jo gyvenamosiose patalpose (aplinkoje) rentgeno kabinetas galėjo kelti sveikatai pavojų, todėl jo pateikti samprotavimai laikytini deklaratyviais ir atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl vienodos teismų praktikos taikymo ir kitų skunde nurodytų aplinkybių.
Pareiškėjas skunde nurodė LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A-1074-822/2018, kurioje nuteistajam, atliekančiam bausmę tuose pačiuose pataisos namuose buvo priteista neturtinė žala.
Pastebėtina, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, vykdydami teisingumą, teisėjai ir teismai yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymų; teisėjai ir teismai sprendžia administracines bylas remdamiesi įstatymais. Vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja LVAT (ABTĮ 15 str. 1 d.). Sprendžiant analogiškas bylas teismai turi vadovautis jau ankstesniais (jei yra) atitinkamų teisės normų turinio, jų taikymo sampratos teismų pateiktais išaiškinimais. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. lapkričio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-269/2011 pažymėjo, kad reikalavimas teismams išlaikyti teisės aiškinimo ir taikymo vientisumą bei neprieštaringumą nereiškia, kad teismų praktika yra statiškas dalykas, kad ji negali būti vystoma ar keičiama. Todėl vertinant, kuriuo teismo suformuotu precedentu būtina vadovautis, pirmenybė gali būti teikiama (kai ratio decidendi sutampa) vėlesnei, praktiką suvienodinančiai nutarčiai. Pastebėtina ir tai, kad teismas atsižvelgia į LVAT formuojamą praktiką, ir tik tada, kai bylų faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant.
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo nurodytoje LVAT nutartyje buvo analizuojamos pareiškėjo gyvenimo sąlygos Pravieniškių PN laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d. 16-o būrio 6-os brigados, 1-o būrio 3-ioje, 6-oje patalpose, 2-o būrio 5-oje patalpoje. Pareiškėjas R. M. minėtuose būriuose ir gyvenamosiose patalpose ginčui aktualiu laikotarpiu apgyvendintas nebuvo, todėl jo nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms nesutampant, teismas neturi pagrindo atsižvelgti į pareiškėjo nurodytoje LVAT nutartyje priteistą neturtinės žalos dydį. Kiekvienoje byloje žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje
Pareiškėjas procesiniame dokumente „Atsiliepimas į Pravieniškių PN-AK trečiojo sektoriaus atsiliepimą“ nurodė naujas (skunde nenurodytas) kalinimo sąlygų aplinkybes – jog neturtinę žalą patyrė dėl neįrengto nei laisvalaikio kambario, nei bibliotekos, nesančių tualetų ir virtuvių kiekviename būryje, dėl pačių nuteistųjų daromų remontų naudojant savo ir artimųjų lėšas. Toks dokumentas vertintinas kaip skundo aplinkybių tikslinimas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 3 dalis suteikia teisę pareiškėjui tikslinti ar pakeisti skundo pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos.
Šiuo atveju atsakovas atsiliepimą į skundą pateikė 2018 m. liepos 11 d., kuris kartu su teismo šaukimu pareiškėjui pasirašytinai buvo įteiktas 2018 m. liepos 13 d. (b. l. 61, 63). Procesinį dokumentą „Atsiliepimas į Pravieniškių PN-AK trečiojo sektoriaus atsiliepimą“ pareiškėjas teismui pateikė 2018 m. rugpjūčio 7 d. (žyma ant voko; b. l. 77), t. y. praleidęs terminą tikslinti skundo aplinkybes (žr. pvz., LVAT 2018 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1353-662/2018), todėl minėtas skundo pagrindo tikslinimas negali būti priimtas nagrinėjimui ir vertintinas kaip nepatenkantis į nagrinėjamo ginčo ribas, kurios apibrėžtos pareiškėjo pateiktu ir teismo priimtu skundu. Dėl nurodytų priežasčių teismas nevertina pareiškėjo motyvų, jog jis neturtinę žalą patyrė iš neįrengto laisvalaikio kambario, bibliotekos, nesančių tualetų ir virtuvių kiekviename būryje, dėl pačių nuteistųjų daromų remontų naudojant savo ir artimųjų lėšas, kaip išeinančių už nagrinėjamo ginčo ribų ir dėl jų nepasiako.
Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas raštu būtų reiškęs pretenzijas pataisos namų administracijai ar kitoms institucijoms dėl krentančio tinko, nesančio naktinio apšvietimo (naktinių lempų), neišduodamų valymo priemonių, neveikiančių dušo purkštukų, nesančio muilo dozatoriuose, nepakankamo karšto vandens duše, todėl nurodyti argumentai laikytini abstrakčiais, nepagrįstais, nedetalizuotais ir atmestini kaip neįrodyti. Bylos duomenys patvirtina, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras reagavo į nuteistųjų skundus ir atliko pagal juos patikrinimus (b. l. 38-48), atsakė 2018 m. kovo 16 d. raštu (b. l. 75-76), pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pateikti teismui skundą, kitus procesinius dokumentus šioje byloje, todėl argumentai, kad jis į pataisos namų administraciją nesikreipė dėl to, jog į kitų nuteistųjų skundus nebuvo reaguojama, jie buvo neregistruojami, ar buvo grasinama nuobaudomis, perkėlimais į kitus pataisos namus, vertintini kritiškai ir atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas prie procesinio dokumento „Atsiliepimas į Pravieniškių PN-AK trečiojo sektoriaus atsiliepimą“ pridėjo dokumentą su 47-ių asmenų parašais (b. l. 74), tačiau minėtame dokumente nėra nurodyta, ką teigdami ar neigdami asmenys pasirašė, todėl toks dokumentas negali būti laikomas įrodymu nagrinėjamoje byloje (ABTĮ 56 str.).
Pastebėtina, kad LVAT jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas ne kartą buvo pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., LVAT 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). Todėl likusieji tiek pareiškėjo, tiek atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, dėl to detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.
Dėl neturtinės žalos.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė (duomenys neskelbtini), gyveno apimtas baimės, išgyvenimų ir streso, ant jo nukritus baldams, ne kartą rimtai susižeidė, kankinosi nuo parazitų įkandimų, niežėjimo, tinimo, pasireiškė blogas apetitas, silpnas imunitetas, nemiga, (duomenys neskelbtini), patyrė garbės ir orumo pažeminimą, tačiau minėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Atsakovo pateiktame 2018 m. birželio 28 d. Medicininiame pažymėjime (b. l. 19) nurodoma, kad Asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų, jog nuteistasis kreipėsi dėl pablogėjusios sveikatos, (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), blogo apetito, pastovaus galvos skausmo, nemigos, (duomenys neskelbtini), rentgeno kabineto neigiamo poveikio. 2017 m. vasario 28 d. po sporto turėjo traumą. Psichologinės tarnybos pažymoje (b. l. 20) pažymima, kad R. M. į Psichologinės tarnybos specialistus dėl emocinių sunkumų, konfliktų su kitais nuteistaisiais, kuriuos galėjo sukelti netinkamos gyvenimo sąlygos, nesikreipė. Teismas vertina, kad trauma po sporto nėra susijusi su skunde aprašytomis kalinimo sąlygomis, iš kurių kildinama neturtinė žala, nes traumas sportuojant patiria ir laisvėje gyvenantys žmonės, todėl pagal bylos duomenis nėra pagrindo išvadai, kad jo sveikata ar emocinė būklė pablogėjo ar kad pablogėjo išimtinai dėl gyvenimo sąlygų Pravieniškių PN (ABTĮ 56 str.).
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 str. kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Tiek EŽTT (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek LVAT, gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Iš to seka, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Byloje nenustačius, kad dėl kalinimo sąlygų neatitikimo teisės aktų reikalavimams (nepakankamo kiekio įrengimų sanitarinėse patalpose ir prausyklose, dušuose nesančių kilimėlių (Normų ir Galiojančių normų pažeidimo), netinkamos gyvenamųjų patalpų dirbtinės apšvietos (Higienos normos 14 p. pažeidimo), gyvenamųjų patalpų mikroklimato neatitikimo reglamentuotiems dydžiams (Higienos normos 16 p. pažeidimo), gyvenamosiose patalpose buvusių buitinių parazitų (Higienos normos 20 p. pažeidimo)) pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, nenustačius, kad tokio teisės aktų pažeidimo sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs, nesant pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės atsakovui neveikiant taip kaip teisės aktai įpareigojo veikti, laikytinos mažareikšmėmis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Todėl, pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, teismas
nusprendžia:
Skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo R. M. teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista. Pareiškėjo reikalavimą dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.