Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. V. pagrobė svetimą turtą: jis 2023 m. kovo 20 d., apie 15 val., iš neužrakinto automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie garažų, esančių Šilutės pl. 109, Klaipėdoje, pagrobė A. K. priklausančius daiktus: 150 Eur vertės spausdintuvą „HP“, bendros 50 Eur vertės automobilio „MB Sprinter“ langų aptakus, 680 Eur vertės ličio jonų akumuliatorių su celėmis, 75 Eur vertės magnetinį švyturėlį „FT-100DF“. Iš viso pagrobė 955 Eur vertės A. K. priklausančio turto.

Be to, S. V. pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę: jis 2024 m. sausio 8 d., apie 20.25 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje ties S. Š. g. 14, Klaipėdos m., tyrimo metu nenustatytu būdu įsibrovė į M. K. priklausantį automobilį „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Prancūzijos Respublikos registracija), bei pasikėsino iš automobilio pagrobti neapibrėžtą, ten buvusį M. K. priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas nukentėjusiojo.

Kaltinamasis S. V. kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, prisipažino iš dalies, nurodė, kad įlipo į nukentėjusiajam M. K. priklausantį automobilį, tačiau vogti nieko neketino. Parodė, kad eidamas į parduotuvę „Maxima“ apsipirkti, pamatė aikštelėje stovintį krovininį autobusiuką praviromis galinėmis durimis, todėl iš smalsumo įlipo į jį pasižiūrėti, bet jam dar nespėjus įjungti telefone esančio žibintuvėlio, kažkas užtrenkė autobusiuko duris, ir jis (kaltinamasis) liko autobusiuko viduje. Atvykus policijos pareigūnams, jis (kaltinamasis) nurodė tokias pat aplinkybes, t. y. kad vogti nieko neplanavo, o į autobusiuko vidų įlipo tik pasižiūrėti. Jis nieko neketino vogti, nes ta vieta yra stebima vaizdo stebėjimo kameromis, būtų išėjęs lauk ir nieko neėmęs. Kodėl jis lipo į svetimą automobilį, negali paaiškinti, įvykio metu buvo blaivus. Autobusiuke išbuvo apie minutę laiko iki tada, kai buvo užtrenktos durys, jis nespėjo gerai apžiūrėti, kas buvo autobusiuko viduje. Kiek pamena, autobusiuke buvo sudėtos darbinių batų dėžės, jis vieną atidarė. Autobusiuko durys, pro kurias jis įlipo, buvo neužrakintos ir praviros.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. K. parodė, kad 2024 m. sausio 6 d. grįžęs iš darbo pastatė jam priklausiantį autobusiuką, jį pulteliu užrakino ir nuėjo namo. Vėliau po poros dienų lauke bevedžiodamas šunį pamatė praviras galines autobusiuko duris, priėjęs jas atidarė ir autobusiuko viduje pamatė kažko ieškantį kaltinamąjį, jis pasilenkęs kažką žiūrinėjo, ieškojo. Paklausus, ką šis daro, kaltinamasis atsakė, kad žiūrinėja. Tada jis (nukentėjusysis) užtrenkė autobusiuko duris ir iškvietė policiją. Autobusiuko viduje buvo statinė, darbiniai batai ir apranga, keletas įrankių. Niekas nedingo, tik buvo praplėšta naujų batų dėžė. Kai kaltinamąjį aptiko autobusiuko viduje, jis kažkuo švietėsi, nes buvo tamsu, bet nežino kuo, gal žibintuvėliu arba telefonu. Kaip kaltinamasis atidarė autobusiuko duris, nežino, nes, kiek matė, spynelė nebuvo sugadinta. Užrakinęs autobusiuką pulteliu, jo galinių durų netikrino, anksčiau yra buvę atvejų, kai autobusiukas buvo paliktas neužrakintas. Kadangi niekas nedingo, turtinių pretenzijų neturi.

Be kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų, S. V. kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:

2024 m. sausio 8 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuoti nukentėjusiojo M. K. parodymai apie įvykio aplinkybes. Jis nurodė, kad 2024-01-06, apie 15 val., S. Š. g. 14-o namo kieme, Klaipėdos m., pastatė automobilį „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Prancūzijos valstybės registracija), bei distancinio valdymo pulteliu užrakinęs jo dureles, nuėjo namo. Distanciniu pulteliu kartu užsirakina ir automobilio salono durelės, ir krovinių skyriaus durelės. 2024-01-08, apie 20.25 val. išvedęs į lauką šunį, pamatė, kad yra praviros jo automobilio krovinių skyriaus galinės durys. Priėjęs bei pažvelgęs į krovinių skyriaus vidų, pamatė jame esantį nepažįstamą vyrą. Šis vyras buvo pasilenkęs prie krovinių skyriuje buvusių naujų darbinių batų dėžių. Vyro paklausė, ką šis jo automobilyje daro. Vyriškis atsakė: „žiūriu“. Supratęs, kad į jo automobilį įsibrovė vagis, uždarė automobilio krovinių skyriaus duris bei telefonu apie į automobilį įsibrovusį asmenį pranešė policijai. Atvykę policijos pareigūnai šį asmenį sulaikė. Tada įlipęs į automobilio krovinių skyrių pamatė, kad iš dėžės, kurioje buvo trys dėžės su naujais darbiniais batais, ištraukta vieną dėžė su batais, ji atplėšta. Taip pat atsegtas lagaminėlis, kuriame buvo grunto tankio matuoklis, jo vertė apie 1 500 Eur. Darbinių batų vienos poros vertė apie 50 Eur. Taip pat automobilio krovinių skyriuje buvo 5 izoliacinių juostų rulonai, vieno rulono vertė 18 Eur, bei kiti darbui reikalingi daiktai. Iš automobilio niekas nedingo, turtinės žala jam nepadaryta (1 t., b. l. 1–5);

2024 m. sausio 8 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame užfiksuota, jog 2024 m. sausio 8 d. patruliuojant Klaipėdos mieste buvo gautas pranešimas, kad automobilių stovėjimo aikštelėje pranešėjo automobilį „Fiat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bando apvogti nepažįstamas asmuo. Apie 20.34 val. nuvykus nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje pasitiko pranešėjas M. K. ir nurodė, kad šiuo metu jo automobilyje yra nepažįstamas asmuo, kuris pateko į vidų, automobilis buvo užrakintas. Kaip jis paaiškino, lauke automobilių stovėjimo aikštelėje vedžiojo šunį, kai pastebėjo, kad jo mikroautobuso galinės durys yra praviros, priėjęs arčiau, viduje pamatė vyriškį, kuris galimai bandė apvogti, todėl greitai uždarė automobilio duris bei užrakino vyriškį viduje, tuomet iškvietė policijos pareigūnus. Atidarius automobilio galines duris, viduje buvo rastas minėtas vyriškis, kaip nustatyta, S. V., šis paaiškino, kad eidamas pro šalį pamatė praviras mikroautobuso galines duris, todėl nusprendė užeiti į vidų bei pažiūrėti. Atlikus dalinę asmens apžiūrą, pas S. V. jokių draudžiamų bei pašalinių daiktų nerasta. Pranešėjas teigė, kad jokie daiktai iš mikroautobuso nedingo, patvirtino, kad mikroautobuso durys buvo užrakintos (1 t., b. l. 18–19);

2024 m. sausio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad 2024-01-08 buvo apžiūrėta įvykio vieta ir automobilis „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) namo vidinis kiemas, kur stovi minėtas automobilis, neapšviestas. Automobilis be apsauginės signalizacijos, jo galinės durelės neužrakintos, spynelė nesugadinta, įsibrovimo požymių neužfiksuota. Krovininio automobilio viduje pastatyta mėlynos spalvos statinė, už jos, arčiau vairuotojo, ant grindų sumesti įvairūs daiktai, rūbai, statybos įrankiai, praviras lagaminas su matavimo įrankiu viduje, lagamino užsegimai atsegti. Šalia jo – dėžės su naujais batais. Viena iš dėžių suplėšyta ir pusiau pravira, jos viduje – nauji batai (1 t., b. l. 24–31);

2024 m. sausio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolu, iš jo matyti, kad buvo peržiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kameromis įvykio vietoje fiksuoti vaizdo įrašai, juose užfiksuota, kaip policijos pareigūnai atidaro mikroautobuso galines duris, ten viduje stovi, kaip nustatyta, S. V., jis rankoje laiko telefoną su įjungtu apšvietimu. S. V. aiškina, kad ėjo pro šalį ir pamatė praviras duris, įlipo į automobilio vidų iš smalsumo ir jį ten uždarė. Nukentėjusysis M. K. nurodė, kad automobilis buvo užrakintas ir jo durys buvo uždarytos, paaiškino, kad vedžiojo šunį ir pamatė praviras savo automobilio duris, priėjęs pamatė automobilio viduje vyrą ir jį ten uždarė bei iškvietė policijos pareigūnus. Niekas iš automobilio nedingo, tik pažeista batų dėžė (1 t., b. l. 32–34).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis S. V. 2024 m. sausio 8 d., apie 20.25 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje ties S. Š. g. 14, Klaipėdos m., tyrimo metu nenustatytu būdu įsibrovė į M. K. priklausantį automobilį „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Prancūzijos Respublikos registracija), bei pasikėsino iš automobilio pagrobti neapibrėžtą, ten buvusį M. K. priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas nukentėjusiojo. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino įlipęs į M. K. priklausantį mikroautobusą, tačiau tvirtino ten įlipęs tik iš smalsumo apsižvalgyti ir vogti ten buvusių daiktų neketinęs. Teismas tokius kaltinamojo teiginius vertina kritiškai, kaip pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant sušvelninti savo atsakomybę. Tokius jo teiginius paneigia nuoseklūs viso proceso metu nukentėjusiojo M. K. parodymai, aptartuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotos įvykio aplinkybės, visa tai sudaro vientisą visumą, sistemą, todėl teismas neturi pagrindo tuo nesiremti. M. K. tvirtino, jog lauke bevedžiodamas šunį pamatė praviras galines savo mikroautobuso duris, priėjęs jas atidarė ir viduje pamatė kažko ieškantį kaltinamąjį, jis pasilenkęs kažką žiūrinėjo, ieškojo, kažkuo švietėsi, nes mikroautobuso viduje buvo tamsu, buvo praplėšta naujų batų dėžė. 2024 m. sausio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokole taip pat užfiksuota, kad viena iš automobilyje buvusių darbinių batų dėžių buvo suplėšyta ir pusiau pravira, jos viduje buvo nauji batai. 2024 m. sausio 11 d. kitų objektų apžiūros protokole, peržiūrėjus policijos pareigūnų „Body“ kameromis įvykio vietoje darytus vaizdo įrašus, užfiksuota, jog nukentėjusysis M. K. atvykusiems pagal iškvietimą policijos pareigūnams nurodė, jog niekas iš automobilio nedingo, tik buvo pažeista batų dėžė. Pats S. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įlipęs į automobilio vidų savo telefone įsijungė žibintuvėlį, nes buvo tamsu, pamatė, kad viduje yra apie 200 litrų statinė, darbiniai rūbai, 2–3 dėžės su batais, vieną iš jų jis atidarė, ten buvo darbiniai batai. Jis nieko iš automobilio nepaėmė, nes jį ten kažkas uždarė, nieko vertingo automobilyje nepastebėjo, jei būtų radęs viduje kokį vertingą daiktą, mano, gal ir būtų jį paėmęs, pvz., akumuliatorinį suktuką, kuris jam praverstų buityje, kaltu prisipažįsta, kad įlindo į automobilį turėdamas tikslą rasti ir pagroti kažką vertingo, bet nieko nerado, ir jį uždarė automobilyje (2 t., b. l. 9–11). Visa tai patvirtina, kad kaltinamasis, įsibraudamas į svetimą transporto priemonę, turėjo tikslą pagrobti ten buvusį neapibrėžtą, jo vertinimu, vertingą turtą, tačiau to padaryti nespėjo ir nusikalstamos veikos nebaigė, kadangi buvo sulaikytas nukentėjusiojo. Tokia kaltinamojo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, kadangi nustatyta, kad jis pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Kaltinamasis suvokė, kad patenka į transporto priemonę, į kurią neturi teisės patekti, taip veikdamas prieš turto savininko valią, ten patekęs, kėsinasi pagrobti svetimą turtą.

Kadangi S. V. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 straipsniu, jam susitaikius su nukentėjusiuoju, ir naują tyčinį nusikaltimą padarė nepraėjus 1 metams nuo sprendimo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 38 straipsnio 4 dalimi, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti, ir teismas sprendžia dėl S. V. baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad atnaujinus įrodymų tyrimą ir sujungus bylas, tai buvo padaryta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. kovo 6 d. nutartimi, teisiamajame posėdyje pakartotinai netiriami pirmosios bylos įrodymai, o tyrimas atnaujinamas tik tam, kad būtų ištirti bausmės rūšiai ir dydžiui parinkti reikšmingi duomenys, taip pat duomenys, būtini kitiems nuosprendžio rezoliucinės dalies klausimams teisingai išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutartis byloje Nr. 2K-P-429/2007).

Kaltinamojo S. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs 2023 m. kovo 20 d. nusikalstamą veiką, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgia į tai, kad S. V. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas tyčinių nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys), nukreiptas į kitų asmenų nuosavybę, vienas iš nusikaltimų baigtas, kitas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, juo žala nepadaryta. S. V. anksčiau neteistas, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą padarė būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, jis itin daug kartų yra baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio nusižengimus, tarp jų ir už smulkias vagystes, paskirtų baudų nesumokėjęs, kaip pats nurodo, vykdo individualią veiklą. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, tiek padarytus nusikaltimus, tiek kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskyrus BK 178 straipsnio 1, 2 dalių sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, jo dydžius nustatant mažesnius nei apskaičiuotas šios bausmės vidurkis. Kaltinamasis įpareigotinas bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktai). Teismo nuomone, tai padarys teigiamą poveikį kaltinamojo elgesiui, sulaikys nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu ir S. V. skirtina galutinė subendrinta bausmė. Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. sausio 8 d. 21.00 val. iki 2024 m. sausio 10 d. 11.30 val. (dvi dienos) ir suėmime nuo 2024 m. gegužės 31 d. 08.20 val. iki 2024 m. gegužės 31 d. 15.00 val. (viena diena) išbūtas laikas, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė patikslintą 2024-06-20 pažymą Nr. APD-2024-06712, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam S. V. šioje baudžiamojoje byloje (2 t., b. l. 128–132). BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamajam S. V. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kadangi jis buvo suimtas. Iš minėtos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad už kaltinamajam S. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą nagrinėjant bylą valstybė patyrė 239,58 Eur išlaidų. Todėl vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgdamas į nurodytą išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą, į advokato suteiktų teisinių paslaugų apimtį, į tai, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl valstybės turėtos išlaidos – 239,58 Eur – kaltinamojo gynėjo advokato pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

S. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (2023 m. kovo 20 d. nusikalstama veika), ir nuteisti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

S. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (2024 m. sausio 8 d. nusikalstama veika), ir nuteisti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę S. V. paskirti laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti S. V. laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. sausio 8 d. 21.00 val. iki 2024 m. sausio 10 d. 11.30 val. (dvi dienas) ir suėmime nuo 2024 m. gegužės 31 d. 08.20 val. iki 2024 m. gegužės 31 d. 15.00 val. (vieną dieną) išbūtą laiką, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Priteisti iš kaltinamojo S. V. valstybės naudai iš viso 239,58 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.