Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas: Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr.1A-294-493-2014;

Teisėjas: Ričardas Juodis Proceso Nr. 1-03-1-00550-2013-1;

2014 m. kovo 21 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Algerdo Urbšio, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Mastauskienei, gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. R. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. nuosprendžio, kuriuo D. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str.1d. 9 (devyneriems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., D. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1d. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 2 d. d., prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėta 2011-04-27 Vilniaus miesto antro apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 11 mėnesių ir 5 dienas laisvės atėmimo ir galutinė bausmė paskirta – 2 metai 5 mėnesiai ir 5 dienos laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. yra nuteistas už tai, jog atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) valdyboje, esančioje Pravieniškių II k., Pravieniškių sen., Kaišiadorių r., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, vietoje, aplinkybėmis ir iš nenustatytų asmenų, neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti įgijo ir laikė savo kelnių bei trumpikių viršutinėse dalyse į 5 (penkis) paketėlius supakuotą psichotropinę medžiagą MAM-2201, kurios svoris yra 0,1853 g., kurioje yra 0,0072 g (3,9%) MAM-2201, iki kol 2013-07-11 apie 14.30 val. uždaroje zonoje pataisos įstaigos pareigūno M. R. atliekant kratą ji buvo rasta ir paimta. Tokiu būdu D. R. neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą MAM-2201, kurios svoris yra 0,1853 g., kurioje yra 0,0072 g (3,9%) MAM-2201.

Teismo posėdyje nuteistojo D. R. gynėja advokatė R. Atkočaitienė prašė nuteistojo skundą tenkinti.

Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo D. R. skundas nepagrįstas, todėl atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau LR BPK) 320 straipsnio 3 dalyje pažymėta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, išreikštų prašymų konkretumo, aiškumo, apibrėžtumo. Apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tas faktines aplinkybes, dėl kurių yra paduotas apeliacinis skundas.

Nuteistasis D. R. savo kaltės padarius veiką, numatytą LR BK 259 straipsnio 1 dalyje, neginčija, tačiau nesutinka su teismo paskirta bausme, mano, kad ji yra per griežta.

Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs skundo motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą sprendžia, kad apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam D. R. laisvės atėmimo bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių, numatytų LR BK 54 straipsnyje, nepažeidė.

D. R. nuteistas už tai, jog laisvės atėmimo vietoje disponavo psichotropinėmis medžiagomis neturėdamas tikslo jas platinti. D. R. veiksmai kvalifikuoti teisingai.

Skirdamas bausmę apylinkės teismas vadovavosi LR BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į straipsnio sankcijoje apibrėžtas bausmių už minėtų nusikaltimų padarymą ribas, įvertino kitas bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes.

Už LR BK 159 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą gali būti baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų. Apylinkės teismas už veikos padarymą D. R. skyrė 9 mėnesius laisvės atėmimo. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, paskirta bausmė nelaikytina per griežta ir yra pakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai bei užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Apeliantas pažymi, kad dėl padarytos veikos jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, todėl bausmė jam turėjo būti paskirta švelnesnė. Vertinant šį apeliacinio skundo motyvą konstatuotina, jog apylinkės teismas pripažinęs D. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.), skirdamas bausmę į ją atsižvelgė, tačiau taip pat įvertino, jog jis nuskalstamą veiką įvykdė paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje, pataisos įstaigos administracijos charakterizuojamas neigiamai, baustas devynis kartus drausminėmis nuobaudomis ir tik vieną kartą skatintas, todėl įvertinęs minėtas aplinkybes, apylinkės teismas teisingai parinko D. R. bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir skyrė jam bausmę, švelnesnę negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Taip pat teismas pagrįstai taikė D. R. atžvilgiu BK 64 str. ir BK 64¹ str. nuostatas ir sumažinęs paskirtą laisvės atėmimo bausmę 1/3 dalimi, tinkamai ją subendrino su neatliktąja bausme.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę D. R., nei materialinės, nei procesinės teisės normų nepažeidė, bausmę tinkamai individualizavo ir paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri nelaikytina aiškiai per griežta.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. R. apeliacinį skundą atmesti.